Protestantizmas krikščioniškų denominacijų grupė Protestantizmu vadinamos krikščionybės kryptys kurios atsirado po Refor

Protestantizmas – krikščioniškų denominacijų grupė. Protestantizmu vadinamos krikščionybės kryptys, kurios atsirado po Reformacijos XVI a. ir vėlesnės jų atšakos, dėl to protestantizmas dažniausiai siejamas su tokiais Reformacijos veikėjais kaip Jonas Kalvinas bei Martynas Liuteris.

Terminas protestantai atsirado 1529 metais, kai dalis M. Liuterio šalininkų Vokietijos Špėjerio mieste pareiškė protestą dėl nutarimo riboti liuteronybės plitimą.

Lietuvoje protestantizmo idėjos pradėjo plisti XVI a. pirmoje pusėje, kalvinistine forma, remiamos Radvilų (viena šios giminės linijų liko protestantiška kelis šimtmečius), ir liuteroniška forma, remiamos Prūsijos kunigaikščio Albrechto. Kalvinizmas, nepripažįstantis hierarchinės bažnytinės organizacijos, Radvilų galimai buvo pasirinktas kaip politinė alternatyva vokiečių pirklių bendruomenių praktikuotai liuteronybei. Pirmieji protestantizmo skelbėjai Lietuvoje Martynas Mažvydas, Abraomas Kulvietis - liuteronai. Protestantizmas Lietuvoje buvo persekiojamas tiek katalikų bažnyčios, tiek aukščiausios valdžios institucijų, dalinai išskyrus kalvinistų auklėto Žygimanto Augusto valdymo laikotarpį.

Šakos

Pasaulyje egzistuoja dešimtys tūkstančių protestantizmo judėjimų. Pagrindiniai judėjimai:

Baptistai arba baptizmas

Apie 100 mln. tikinčiųjų šiandien save priskiria įvairioms baptistų bažnyčioms pasaulyje, apie 20 mln. jų gyvena JAV. Maždaug 50 mln. yra įstoję į nuo 1905 m. veikiantį pasaulio baptistų aljansą (World Baptist Alliance [1] 2009-08-04 iš Wayback Machine projekto.), kurio kongresai vyksta kas penkeri metai (2005 m. vyko Birmingame, 2010 m. vyko Havajuose (JAV). Tais metais prezidentu pirmą kartą išinktas anglų pastorius David Coffey (), generalinis sekretorius – Neville Callam (JAV).

Baptizmas (graik. k. „to baptisma“ – krikštas, panardinimas) atsirado kaip atsakas į magisterinę , kurią sudaro liuteronybė ir kalvinizmas. Baptistai, pirmiausia XVII a. pradžioje Anglijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, o nuo XIX a.vidurio vėliau ir kontinentinėje Europoje, o nuo 1841 m. ir Klaipėdos krašte, tapo įpėdiniais radikaliosios reformacijos, suklestėjusios Šveicarijoje, Pietų Vokietijoje, Elzase, Nyderlanduose. Daugiausia vokiškai ir olandiškai kalbančiuose reginiuose liaudžiai ėmus studijuoti gimtąja kalba Bibliją žmonės masiškai palikdavo valstybines bažnyčias, būrėsi kartu ir ragino grįžti, prie to, ką jie suprato kaip ankstyvosios krikščionybės idealus. Apibendrintai juos imta vadinti derogatyviškai „anabaptistais“, t. y. „perkrikštytojais“, o jie save dažniau vadino broliais, Kristaus mokiniais. Anabaptistai nelaikė savo krikšto nauju, kadangi jie atmetė sąmoningai neapsisprendusiųjų, t. y. kūdikių, krikštą kaip neturintį pakankamo pagrindo Šv. Rašte. Tačiau savo teologija jie liko ortodoksiški ir ortopraksiški. Iš pradžių judėjime buvo ir dalis militaristiškai nusiteikusiųjų valstiečių, kuriems Vokietijos valstiečių karo metu ėmėsi vadovauti vokiečių katalikų kunigas Tomas Miunceris. Vokietijos feodalams žiauriai išnaikinus tūkstančius anabaptistų, dauguma išlikusiųjų, pabėgusių į labiau tolerantiškų valdovų kraštus (pvz., Bohemija, Prūsija, Azovo stepių vokiečių kolonijas Rusijos Imperijoje) palaipsniui visiškai perėmė pacifistinį (taikos) mokymą. Už jį aktyviai agitavo į anabaptistų pusę perėjęs olandas buvęs katalikų kunigas Menno Simmons’as savo gausiuose raštuose. Būtent todėl beveik visi (išskyrus Š. Amerikoje išlikusius huteritus ir ilgainiui išnykusias tokias smulkias grupes kaip filipitai, adamitai ir kt.) anabaptistai vėliau ėmė vadintis Menonitais pagal Menno Simmons. Beje, Menno bene vienintelis iš žymesnių anabaptistų teologų iš pamokslininkų nebuvo nužudytas valdžios ir oficialios religinės viršūnėlės, kadangi po atsivertimo į Kristų visą laiką slapstėsi padedamas bendraminčių. Menonitai daugiausia paplitę Š. Amerikoje, iš kur pastaraisiais metais vis dažniau vyksta į misijas kitur. Daug menonitų yra Etiopijoje, Konge bei kitose Afrikos valstybėse; Pietų Amerikoje.

Baptistai savo unikalios teologijos neturi, dažniausiai ją skolinasi iš protestantų. Baptistams svarbu evangelizacija, vaikų mokymas, vietinės bažnyčios gyvenimas, asmeninis dvasinis brendimas (sekimas Kristumi kasdien). Baptistai Anglijoje daug ką perėmė iš kontinentinių anabaptistų, tačiau palankiau žiūrėjo į tarnybą kariuomenėje ir santykius su valstybe, todėl su menonitais nesusiliejo. Iš baptistų žinomiausi yra bent 4 JAV prezidentai, juodaodžių pastorius Martynas Liuteris Kingas, vadovavęs judėjimui už lygias teises ir už tai nužudytas, anglas Džimas Keris (Jim Carrey) – garsiausias visų laikų krikščionių misionierius ir lingvistas, dirbęs Indijoje ir Mianmare XVIII a. (jeigu neminėsime šou verslo žvaigždžių Britney Spears (Anglija) ir Bradd Pitt (JAV), kurie su tėveliais maži būdami irgi lankė baptistų bažnyčias atitinkamai Anglijoje ir Misūryje).

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 20 baptistų bendruomenių, dvi Kaune turi po (apie) 150 narių, kitos – mažesnės (iki 60 žm.) Į baptistų sąjungą savo noru bendrystės pagrindu įsijungusios 7 savarankiškos bendruomenės ir dvi misijos. Sąjungos būstinė yra Klaipėdoje, vienoje iš seniausių (1851 m.) kontinentinėje Europoje baptistų specialiai pamaldoms statytoje bažnyčioje, adresu Vytauto g. 38. Baptistų sąjunga 2001 m. liepos 12 d. buvo valstybės (Seimo nutarimas Nr IX-646; [2] pripažinta Lietuvos valstybės kultūros ir dvasinio paveldo dalimi.

Liuteronybė

Liuteronais vadinami M. Liuterio mokymo šalininkai ir pasekėjai. Martynas Liuteris (1483–1546) – vienuolis, vokiečių religijos reformatorius, kovojęs prieš radikalų perkrikštytojų judėjimą. Pagrindinė religinė idėja – išvaduoti žmones nuo žmonių sugalvotų taisyklių ir nuostatų, o savo tikėjimą grįsti tik Biblija – Dievo Žodžiu.

Liuterio mokymas Europoje labiausiai išplito Skandinavijoje (Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje,Islandijoje, Farerų salose, Suomijoje), Estijoje, ir didelėse Vokietijos bei Latvijos dalyse. Liuteronų bažnyčia veikia ir Lietuvoje.

Kalvinizmas

Kalvinistai – Jono Kalvino (1509–1564) šalininkai. J. Kalvinas – prancūzų ir šveicarų kilmės reformatorius. Kalvinistų bažnyčiose atsisakyta altoriaus, paveikslų, vargonų, žvakių. Kalvinistai tebeveikia ir Lietuvoje, nors Radvilų pradėta kalvinų bendruomenių tradicija buvo nutrūkusi per įvairias okupacijas.

Sekmininkai

Sekmininkai šiuo metu yra didžiausia protestantų denominacija (judėjimas), kurio gretose yra virš 500 mln. pasekėjų. Judėjimas prasidėjo 1901 m. Topikos (Topeka) mieste, Kanzaso valstijoje, JAV, kai sausio 1 d. Charles Fox Parham Biblijos mokyklos Naujųjų Metų sutiktuvių metu Agnes Ozman ėmė kalbėti kitomis kalbomis, Šventajai Dvasiai nužengus ant jos (Apd 2,4). Tačiau tikrąjį pagreitį judėjimas įgavo 1907 m., kai Los Andžele, Azuzos gatvėje prasidėjo susirinkimai buvusioje metodistų bažnyčioje, kuri kurį laiką buvo paversta arklidėmis. Šventoji Dvasia suteikė kalbų dovaną daugybei žmonių tų susirinkimų metu. Apie šį reiškinį ėmė rašyti ir iš jo šaipytis laikraščiai, bet iš šios vietos Sekminių žinia apie panardinimą (krikštą) į Šventąją Dvasią pasklido po visą pasaulį. Didžiausia sekmininkiška bendruomenė yra Yoido Full Gospel Church Seule, Pietų Korėjoje. Ją lanko apie 780 tūkst. žmonių. Dinamizmą judėjimui suteikia fiziniai pasireiškimai (išgydymai, stebuklai, išlaisvinimai iš piktųjų dvasių), kuriuos palydi evangelijos skelbimai. Įžymiausi sekmininkų pamokslininkai yra Maria Woodworth-Etter, John G. Lake, Smith Wigglesworth, Aimee Semple McPherson, George Jeffreys, Reinhard Bonnke ir kt.

Protestantų teologija

Vikiteka: Protestantizmas – vaizdinė ir garsinė medžiaga