Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Amen (hebr. ‏אָמֵן‏‎ „tikra tiesa“) – iš Senojo Testamento į Naująjį Testamentą perimta aklamacijos formulė, naudojama liturgijoje.

Vėliau šis žodis paplito ir islame, tapo įprastu žydų, krikščionių bei musulmonų maldose ir pamaldų metu.

Prasmė

Apytikslis vertimas – tikra tiesa, tebūnie taip, taip yra, „taip turi įvykti“. Amen išreiškiamas bendruomenės pritarimas kalbančiajam, maldai, palaiminimui. Paprastai tariamas kartu (balsu) tik žodinės liturgijos pabaigoje. Išreiškiamas garsas pritarimui patvirtinti žodžiu taip „iš tiesų“.

Tarimas

Žodžio tarimas įvairiose kalbose skiriasi. Labai paplitęs greta „amen“ ir „amin“ variantas, būdingas šiuolaikinei graikų, rusų bei arabų kalboms. Rečiau vartojami žodžio vertimai. Pavyzdžiui, Senajame Testamente graikų kalba (Septuaginta) randamas žodis „genoito“ vietoj įprasto „Amen“. Anglakalbių šalių masonai savo apeigose vietoj arba po „Amen“ vartoja anglišką pasakymą so mote it be.

Hinduizmo religijoje „Om“ vaidina analogišką vaidmenį.