Hermeneutika filosofijos kryptis kilusi iš religinių tekstų aiškinimo Kartais dar vadinama hermeneutine filosofija Pirmi

Hermeneutika – filosofijos kryptis, kilusi iš religinių tekstų aiškinimo. Kartais dar vadinama „hermeneutine filosofija“. Pirmiausia iš Šv. Rašto, o vėliau ir kitų – Korano, Toros.

Šiuolaikinė hermeneutika nutolo nuo savo ištakų. Ji tyrinėja ne tik tekstų aiškinimą, bet ir apskritai supratimo, interpretacijos reiškinius. Todėl ji dar vadinama interpretacijos, supratimo teorija. Hermeneutika svarsto galimybę suprasti tekstą kaip išraišką per prasmės atkūrimą arba sukūrimą naujoje – jau interpretatoriaus interpretacijoje. Teksto prasmės supratimas hermeneutui yra savotiškas kūrybinio akto pakartojimas, pasiekiamas įsigyvenant į jo sukūrimo istorinę epochą ir įsijaučiant į autoriaus ketinimus. Supratimo sklaida – aiškinimas ir interpretavimas. Taigi, hermeneutikos tikslas – padaryti mąstymo prielaidas kiek galima aiškesnes, tuo pačiu įtraukiant į aiškinimo vyksmą.

Plačiausiu požiūriu hermeneutika yra filosofijos kryptis, nagrinėjanti pasaulio, tikrovės interpretacijos būdus. Ji yra viena iš vyraujančių šiuolaikinės filosofijos krypčių. Pastaruoju metu, tekstų koncepcija buvo išplėsta iki pasisakymo ar kalbos, įvairių pasirodymų, dailės kūrinių ir netgi įvykių.

Žodžio „hermeneutika“ kilmė

Žodis hermeneutika turi dvi kilmes. Viena yra iš graikų dievo, Hermio, iš pradžių prekybos, vėliau ir magijos globėjo. Hermis buvo ryšininkas tarp dievų ir žmonių pasaulio, todėl jis siejamas su paslaptimi, uždarumu. Kita, iš sinkretiškos ptolemėjiškos dievybės, Hermio Trismegisto, simbolizuojančio užslėptą ir paslaptingą žinojimą. Todėl kiek vėliau hermeneutika pradėta vadinti tekstų (dažniausiai paslaptingų) aiškinimo mokslu.

Hermeneutinės krypties atstovai

XVIII-XIX a.

(Friedrich Schleiermacher, 1768–1834)

XX a.

Vilhelmas Diltėjus (Wilhelm Dilthey, 1833–1911)
Hansas Georgas Gadameris (Hans-Georg Gadamer, 1900–2002)
Martinas Haidegeris (Martin Heidegger, 1889–1976)
Polis Rikioras (Paul Ricoeur, 1913–2005)

Bibliografija

Apie hermeneutiką

Jean Grondin „Filosofinės hermeneutikos įvadas“. – Vilnius, Aidai, 2003,
Arūnas Sverdiolas „Hermeneutinės filosofijos studijos-1: Būti ir klausti“. – Vilnius, Strofa, 2002,
Arūnas Sverdiolas „Hermeneutinės filosofijos studijos-2: Aiškinimo ratas“. – Vilnius, Strofa, 2003,

Hermeneutinės filosofijos vertimai į lietuvių kalbą

Hans-Georg Gadamer „Grožio aktualumas: menas kaip žaidimas, simbolis ir šventė“ (vertė Giedrė Grinytė). – Vilnius, Baltos lankos, 1997
Hans-Georg Gadamer „Istorija. Menas. Kalba“ (sudarė ir vertė A. Sverdiolas). – Vilnius, Baltos lankos, 1999,
Hans-Georg Gadamer „Du tūkstančiai metų be naujo Dievo: Pasikalbėjimai Kapryje 1994 metų vasarį“ (vertė Lina Kliaugaitė, redagavo Marius Daškus) // Jacques Derrida, Gianni Vatimo et al. „Religija: seminaras, vykęs Kaprio saloje, vadovaujant Jacques’ui Derrida ir Gianni Vattimo“, Vilnius, Baltos lankos, 2000, , p. 222–232
Paul Ricoeur „Interpretacijos teorija: diskursas ir reikšmės perteklius“ (vertė Rasa Kalinauskaitė, Gintautė Lidžiuvienė). – Vilnius, Baltos lankos, 2000,
Paul Ricoeur „Egzistencija ir hermeneutika: interpretacijų konfliktas“ (vertė A. Sverdiolas). – Vilnius, Baltos lankos, 2001,

Nuorodos

Hermeneutika Rusijoje 2005-08-28 iš Wayback Machine projekto.