Juozas VailokaitisGimė 1880 m gruodžio 17 d Pikžirniai Sintautų valsčius Šakių apskritis Rusijos imperijaMirė 1955 m rug

Juozas Vailokaitis

Gimė	1880 m. gruodžio 17 d. Pikžirniai, Sintautų valsčius, Šakių apskritis, Rusijos imperija
Mirė	1955 m. rugpjūčio 2 d. (74 metai) Paštuva
Palaidotas (-a)
Tėvas	Motiejus Vailokaitis
Motina	Petronėlė Vailokaitienė
Steigiamojo Seimo atstovas

Veikla	Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, Romos katalikų kunigas, leidėjas, verslininkas, bankininkas
Partija	Lietuvos ūkininkų sąjunga Lietuvos krikščionių demokratų partija

Alma mater	Peterburgo dvasinė akademija

Vikiteka	Juozas Vailokaitis

Juozas Vailokaitis (1880 m. gruodžio 17 d. Pikžirniuose, Sintautų valsčius, Šakių apskritis, Rusijos imperija – 1955 m. rugpjūčio 2 d. Paštuvoje, Kauno rajonas) – Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas, Romos katalikų kunigas, leidėjas, verslininkas, bankininkas.

Biografija

Gimė gausioje ir turtingoje ūkininkų Motiejaus ir Petronėlės Vailokaičių šeimoje – tėvai turėjo 130 margų ūkį, be Juozo, augo broliai Viktoras, Antanas, Pranas, brolis dvynys Jonas ir trys seserys.

Baigęs Seinų kunigų seminariją, studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje, kurią baigė 1905 m. teologijos magistro laipsniu. Tais pačiais metais įšventintas kunigu.

Grįžęs į Lietuvą, trumpai dirbo Kalvarijoje, iš kur po metų buvo pakviestas į Seinus, 1907–1910 m. redagavo katalikišką savaitraštį „Šaltinį“. Dirbdamas redakcijoje, už straipsnius, iškeliančius rusų valdžios daromas skriaudas, ne kartą buvo baustas piniginėmis baudomis ir kalėjimu, dėl to turėjo ir iš „Šaltinio“ redaktoriaus pareigų pasitraukti. Jis aktyviai dalyvavo ūkinės krikščioniškos „Žagrės“ draugijos veikloje.

1912 m. su broliu Jonu Kaune įkūrė Brolių Vailokaičių ir bendrovės banką nusigyvenusių bajorų dvarams supirkti, juos skirstyti ir išsimokėtinai išparduoti lietuviams bei jų vardu pavadintą prekybos ir pramonės bendrovę. Nuo 1914 m. gyveno ir dirbo Maskvoje bei Sankt Peterburge, redagavo laikraštį „Vadas“. 1918–1919 m. bolševikų kalintas.

1919 m. grįžo į Lietuvą ir su bendraminčiais įkūrė Lietuvos ūkininkų sąjungą. 1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje. Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai. 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. Pirmojo Seimo, 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d. Antrojo Seimo atstovas.

Po Pirmojo pasaulinio karo Vailokaičiai įsigijo žlungantį brolių Šmitų metalo gaminių fabriką Šančiuose ir jį reorganizavo į AB „Metalas“. Fabrikas pradėjo gaminti atsikuriančios šalies ūkiui reikalingus ketaus, aliuminio, vario, bronzos, žalvario liejinius, įvairias žemės ūkio mašinas bei jų dalis. 1919 m. su broliu, remiant kunigijai ir Lietuvos krikščionių demokratų partijai, įsteigė „Ūkio banką“. Bankas gaudavo nemažas pajamas: į Lietuvą siunčiamus emigrantų JAV dolerius gavėjams išmokėdavo markėmis, o dolerius parduodavo Berlyne. Bankas atidarė korespondentines sąskaitas Anglijoje, JAV, Šveicarijoje, Belgijoje ir kt., jo skyriai įsikūrė kone visose Lietuvos apskrityse. 1921 m. Brolių Vailokaičių iniciatyva įsteigta draudimo akcinė bendrovė „Lietuva“.

1923 m. Jonas ir Juozas Vailokaičiai įsteigė AB „Palemonas“ – plytų fabriką prie Palemono geležinkelio stoties, įkūrė plytines Garliavoje, Gelgaudiškyje, Kybartuose, Kuršėnuose, Panevėžyje. 1923 m. broliai Vailokaičiai įsteigė eksporto AB „Maistas“, padėjo įkurti žemės ūkio kooperatyvų susivienijimą „Lietūkis“, buvo AB „Eksportas ir importas“, AB „Cukrus“ steigėjai ir dalininkai. Pastaroji įmonė laikoma cukraus gamybos Lietuvoje pradininke. Juozas ir Jonas Vailokaičiai buvo daugelio gyvenamųjų namų, dvarų bei žemės sklypų savininkai, vadinami turtingiausiais žmonėmis ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje.

Broliai apie 15 % gautojo pelno skirdavo labdarai, studentijai šelpti. Vien tik 1924 m. „Ūkio bankas“ išdalino 150 000 Lt Lietuvos universiteto studentų stipendijoms. Kauno Aleksoto rajone padovanojo 16 ha sklypą būsimiems VDU Fizikos ir chemijos instituto rūmams. Juozas Vailokaitis dovanojo sklypą netoliese nuo būsimų rūmų statomai Šv. Kazimiero bažnyčiai.

Lietuvą užėmus Raudonajai Armijai, 1941 m. birželio 14 d. Juozas Vailokaitis ištremtas į Rusijos Altajaus kraštą. Į Lietuvą grįžo 1953 m. ir iki mirties klebonavo Paštuvos Šv. Barboros bažnyčioje. Palaidotas . 2007 m. rugpjūčio 18 d. greta jo kapo perlaidoti ir brolio Jono Vailokaičio palaikai. Tėvai Petronėlė ir Motiejus Vailokaičiai palaidoti Sintautų kapinėse.

Literatūra

Jonas Sakas-Sakevičius. Kunigas Juozas Vailokaitis. žurnalistinė, visuomeninė, politinė ir ekonominė veikla. Popiežiaus Leono XIII literatūrinis fondas, Chicago?, 1985. 280 p.
Vailokaitis Juozas, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1964, t. 31, p. 462–464.
Bukaitė V., Vailokaitis Juozas, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 409–413.
Bukaitė V., Vailokaitis Juozas, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 544–545.

Šaltiniai

Žydrūnas Mačiukas. Steigiamojo Seimo atstovai. Seimas

[1] Žydrūnas Mačiukas. Steigiamojo Seimo atstovai. Seimas