Birželio 14

Geg – Birželis – Lie
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
					1	2
3	4	5	6	7	8	9
10	11	12	13	14	15	16
17	18	19	20	21	22	23
24	25	26	27	28	29	30
2024

Birželio 14 yra 165-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 166-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 200 dienų.

Informacija

Šventės

• Lietuva – Gedulo ir vilties diena.

Vardadieniai

Rufinas – Valerijus – Labvardas – Almina – Bazilijus – Digna

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1793 – Paskutiniuoju Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriu paskirtas vienas iškiliausių XVIII a. pab. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybininkų ;
• 1940 – paskelbtas Tarybų Sąjungos ultimatumas Lietuvai, kuriame reikalaujama sudaryti naują Vyriausybę bei priimti papildomą sovietinės kariuomenės kontingentą;
• 1941 – pradėti masiniai Lietuvos žmonių trėmimai į Sibirą;
• 1949 – paskelbta Lietuvių chartija, kurioje skelbiama, jog pasaulyje pasklidę lietuviai sudaro vieningą pasaulio lietuvių bendruomenę;
• 1978 – įkurta pogrindinė organizacija Lietuvos laisvės lyga, vadovaujama A. Terlecko;
• 1982 – JAV prezidentas R. Reiganas paskelbė Baltijos laisvės diena;
• 1989 – Vilniuje atidengtas atstatytas Trijų kryžių paminklas, Vilniaus arkikatedroje pašventinta Tremtinių koplyčia;
• 1992 – vykdytas referendumas „Dėl buvusios TSRS kariuomenės, dabar priklausančios Rusijos Federacijai, besąlygiško ir neatidėliotino išvedimo iš Lietuvos teritorijos ir padarytos žalos atlyginimo“;
• 2005 – Pirmasis oficialus Europos Parlamento komiteto vizitas į Lietuvą. Birželio 14–17 d. Lietuvoje Seimo Aplinkos apsaugos ir Sveikatos reikalų komitetų kvietimu su oficialiu vizitu lankosi Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politikos komiteto delegacija, vadovaujama olandų europarlamentaro Hanso Bloklando (Hans Blokland).

Gimimo dienos

• 1828 m. – Antanas Mackevičius, lietuvių kunigas, vienas iš 1863 m. sukilimo vadų (m. 1863 m.).
• 1888 m. – Jokūbas Šernas, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, teisininkas, visuomenininkas, žurnalistas (m. 1926 m.).
• 1890 m. – Stanislovas Mastauskis, Lietuvos agronomas, zoologas entomologas ir fitohelmintologas, biologijos mokslų daktaras (m. 1978 m.).
• 1892 m. – Jonas Trečiokas, mokytojas, vertėjas, vadovėlių autorius, politinis veikėjas, LSDP Šiaulių organizacijos narys (m. 1938 m.).
• 1903 m. – Kazys Preikšas, LKP veikėjas ir revoliucionierius (m. 1961 m.).
• 1916 m. – Antanas Strabulis, Lietuvos literatūrologas, redaktorius, rezistentas (m. 1999 m.).
• 1921 m. – Antanas Keblys, dainininkas (baritonas) ir chorvedys.
• 1930 m. – Bronius Prėskienis, Lietuvos kalbininkas, literatūros tyrinėtojas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, Šiaulių miesto garbės pilietis.
• 1931 m. – Teresė Ūksienė–Rubšytė, poetė, pedagogė, Lietuvos ir Šilalės rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1939 m. – , Lietuvos ir Prienų rajono politinis veikėjas.
• 1940 m. – Danguolė Galinauskienė-Urbanavičiūtė, choro dirigentė ir pedagogė.
• 1944 m. – Rimantas Endrijaitis, Lietuvos krepšinio treneris, vienas žinomiausių Lietuvos krepšinio specialistų.
• 1945 m. – Vitalija Maciejauskienė, lietuvių kalbininkė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė.
• 1948 m. – Nijolė Veličkienė, lietuvių , kailių salono įkūrėja.
• 1950 m. – , Lietuvos ir Radviliškio rajono politinė veikėja.
• 1951 m. – Algimantas Puipa, žymus lietuvių režisierius.
• 1952 m. – Vladas Gaidys, Lietuvos sociologas, socialinių mokslų daktaras.
• 1954 m. – Raimundas Puškorius, tautodailininkas, skulptorius, Lietuvos ir Kretingos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1955 m.:
  • Gražina Daunoravičienė, Lietuvos muzikologė, humanitarinių mokslų daktarė.
  • , Lietuvos ir Kretingos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1962 m. – Rimantas Šidlauskas, Lietuvos diplomatas, ambasadorius (m. 2022 m.).
• 1965 m. – Kęstutis Skrebys, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1970 m. – Romas Švedas, diplomatas, teisininkas, LR energetikos viceministras.
• 1974 m. – Darius Gudelis, ryšių su visuomene konsultantas.
• 1976 m. – Rūta Matulaitienė, Lietuvos ir Mažeikių rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.

Mirtys

• 1851 m. – Tadas Juzumas, Lietuvos kunigas, raštijos darbuotojas (g. 1810 m.).
• 1901 m. – Vincentas Juzumas, Lietuvos kunigas, raštijos darbuotojas (g. 1819 m.).
• 1915 m. – Juozapas Ambraziejus-Ambrozevičius, Romos katalikų kunigas, chorvedys, dainininkas, kompozitorius, poetas, bitininkas, Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1855 m.).
• 1919 m. – Domininkas Tumėnas, kunigas, publicistas, švietėjas, knygnešys, draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo organizatorius (g. 1860 m.).
• 1922 m. – Petras Mockus-Mockevičius, Lazdijų pradinės mokyklos mokytojas, prozininkas ir poetas (g. 1895 m.).
• 1937 m. – Juozas Kairiūkštis, Lietuvos pedagogas, visuomenės veikėjas (g. 1855 m.).
• 1938 m.:
  • Francas Brenderis, šveicarų kilmės Lietuvos kalbininkas (g. 1894 m.).
  • Jonas Trečiokas, mokytojas, vertėjas, vadovėlių autorius, politinis veikėjas, LSDP Šiaulių organizacijos narys (g. 1892 m.).
• 1943 m. – Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, rašytoja, publicistė, Lietuvos visuomenės ir politinė veikėja (g. 1861 m.).
• 1959 m. – Vytautas Jonas Gylys, Lietuvos diplomatas, teisininkas (g. 1886 m.).
• 1968 m. – Ilja Rudas-Gercovskis, lietuvių kino scenaristas ir režisierius (g. 1929 m.).
• 1974 m. – Stasys Ušinskas, Lietuvos dailininkas, vitražistas, scenografas, pedagogas, lėlininkas (g. 1905 m.).
• 2001 m. – Vytautas Kalinauskas, Lietuvos grafikas, tapytojas, scenografas (g. 1929 m.).
• 2005 m. – , Lietuvos ir Raseinių rajono politinis veikėjas. Raseinių rajono garbės pilietis (g. 1942 m.).
• 2010 m. – Antanas Padleckis, muzikos mokytojas ir chorvedys (g. 1925 m.).
• 2023 m. – Dalia Mataitienė, Lietuvos dailininkė scenografė (g. 1936 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1777 – Kontinentiniame kongrese Filadelfijoje patvirtinta nacionalinė JAV vėliava su 13 baltų žvaigždučių mėlyname fone ir 13 raudonų bei baltų juostų. Nuo to laiko juostų skaičius nekito, o žvaigždžių daugėjo prisijungiant vis naujoms valstijoms;
• 1800 – Marengo mūšyje Napoleonas Bonapartas pasiekė lemiamą pergalę prieš Austriją ;
• 1822 – Čarlzas Babidžas pristatė straipsnį, kuriame aprašė skirtuminę mašiną;
• 1985 – penkios ES valstybės (Belgija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietija) pasirašė Šengeno susitarimą, kuriuo susitarė panaikinti bet kokią per jas keliaujančių asmenų kontrolę. Taip atsirado vidaus sienų neturinti teritorija, kurią imta vadinti Šengeno erdve;
• 2005 – pop grupė Backstreet Boys išleido pirmąjį studijinį albumą po 4 metų pertraukos „Never Gone“.

Gimimo dienos

• 1736 m. – Šarlis Ogiustenas Kulonas, žymus prancūzų fizikas (m. 1806 m.).
• 1811 m. – Harieta Bičer-Stou, amerikiečių rašytoja, išgarsėjusi savo 1852 m. parašytu romanu „Dėdės Tomo trobelė“ (angl. „Uncle Tom’s Cabin“), kuris netrukus po išleidimo tapo bestseleriu (m. 1896 m.).
• 1832 m. – Nikolausas Otas, vokiečių inžinierius ir išradėjas, išradęs vidaus degimo variklį, kuris vėliau imtas naudoti visose degalais varomose transporto priemonėse (m. 1891 m.).
• 1868 m. – , 1930 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1943 m.).
• 1871 m. – Fiodoras Tokarevas, tarybinis rusų šaunamųjų ginklų konstruktorius, sukūręs 7,62 mm pistoletą TT ir savitaisį šautuvą SVT-40 (m. 1968 m.).
• 1878 m. – , žymus XX a. anglų aktorius (m. 1964 m.).
• 1893 m. – , modelis, aktorė, komikė ir pagrindinė dainininkė (m. 1980 m.).
• 1894 m. – Chosė Karlosas Mariategis, Peru žurnalistas, filosofas, politinis aktyvistas, daręs didelę įtaką Lotynų Amerikos socializmui (m. 1930 m.).
• 1899 m. – Jasunaris Kavabata, Japonijos trumpų istorijų rašytojas ir novelistas, kurio kukli, lyriška ir subtili proza laimėjo Nobelio literatūros premiją 1968 m., tapdamas pirmuoju šią premija gavusiu japonu (m. 1972 m.).
• 1924 m. – , 1988 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 2010 m.).
• 1927 m. – Romis Bemas, latvių akvarelininkas, dailėtyrininkas (m. 1993 m.).
• 1946 m. – Donald John Trump, Sr., JAV prezidentas, verslininkas, savo sukurtos korporacijos vadovas (CEO).
• 1969 m. – Stefanie Maria Graf, buvusi pirmoji pasaulio raketė. Sportininkė laimėjo 22 Didžiojo kirčio turnyrus ir pagal ši rodiklį nusileidžia tik . Ji vienintelė sportininkė, laimėjusi visus pagrindinius Didžiojo kirčio turnyrus bent po 4 kartus. Graf pirmąją pasaulio rakete buvo nuo 1987 metų ir aukščiausioje vietoje išsilaikė rekordiškai ilgą laiką – 377 savaites. Ji baigė savo sportininkės karjerą 1999 metais, būdama 3 reitingo vietoje. Dabar ji susituokusi su garsiu tenisininku Andrė Agasiu ir turi 2 vaikus.
• 1976 m. – Masimas Odo, futbolininkas, Italijos rinktinės ir Lazio klubo gynėjas.
• 1977 m. – Paula Mitrache, rumunų pop dainininkė.
• 1981 m. – Elano Blumer, futbolininkas, Brazilijos rinktinės ir Galatasaray SK klubo saugas.
• 1984 m. – Siobhán Emma Donaghy, anglų dainininkė ir dainų autorė. Iki 2001 rugsėjo mėnesio ji buvo Anglų pop grupės Sugababes narė, po to ją pakeitė Heidi Range. Nuo to laiko Donaghy išleido du solinius albumus ir penkis singlus.

Mirtys

• 1800 m. – Luji Šarlis Antuanas Dezė, divizijos generolas (1793), vienas geriausių Napoleono Bonaparto karvedžių (g. 1768 m.).
• 1837 m. – Džakomas Leopardis, italų poetas, filosofas, kalbininkas. Vienas žymiausių Italijos poetų (g. 1798 m.).
• 1886 m. – Aleksandras Ostrovskis, rusų dramaturgas, narys (g. 1823 m.).
• 1920 m. – Maximilian Carl Emil Weber, vokiečių ekonomistas, teisininkas ir (g. 1864 m.).
• 1927 m. – Jerome K. Jerome, anglų rašytojas, humoristas, žinomiausias savo knyga Trise valtyje (neskaitant šuns) (g. 1859 m.).
• 1938 m. – Vincas Griganavičius, TSRS valstybės saugumo veikėjas, saugumo kapitonas (1936 m.) (g. 1900 m.).
• 1986 m. – Chorchė Luisas Borchesas, Argentinos rašytojas, fantastinių novelių, esė, poemų autorius, literatūros kritikas, vertėjas (g. 1899 m.).
• 2007 m. – Rimas Vaina, Varšuvos politechnikos instituto dėstytojas ir Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1944 m.).

Nuorodos

1. Mirė garsi scenografė Nacionalinės premijos laureatė Dalia Mataitienė. LRT. 2023-06-15. Nuoroda tikrinta 2023-06-15.
2. (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
3. John Stuart Robertson.