Divizija

Apie laivų diviziją skaitykite čia.

Divizija (lot. divisio 'dalijimas, padalinys') – daugelio valstybių kariuomenės pagrindinis taktinis junginys, karinis vienetas, susidedantis iš 2-4 brigadų ar pulkų. Diviziją paprastai sudaro 10000-20000 karių. Dvi-trys, kartais keturios divizijos sudaro korpusą. Daugelyje šalių divizija yra karinis vienetas, galintis savarankiškai vykdyti karines operacijas, nes turi visus savarankiškai veiklai reikiamus kovos ir aprūpinimo dalinius. Kautynėse divizijos daliniai neretai gali sudaryti atskiroms užduotims vykdyti skirtas kovos grupes (vykdymo pajėgas, angl. task force).

Divizijai paprastai vadovauja generolas majoras, bet gali vadovauti ir brigados generolas ar pulkininkas.

Istorija

Maurice de Saxe, Prancūzijos generolas maršalas, divizijos idėjos sumanytojas

Pirmas karvedys, kuris sumanė kariuomenę suskirstyti į kelių kariuomenės rūšių junginius buvo vyriausias Prancūzijos maršalas (Maurice de Saxe). Šią idėją jis aprašė knygoje, paskelbtoje 1757 m. po jo mirties. Praktiškai divizijos idėją panaudojo maršalas (Victor-François de Broglie), buvęs M. de Sakso karininkas Septynerių metų kare.

Pirmą kartą masiškai divizijų sistemą ėmė naudoti Prancūzijos revoliucinė vyriausybė. Armijos pasidarė lengviau valdomos, lankstesnės ir manevringesnės. Napoleono laikais divizijas ėmė jungti į korpusus. Sėkmingas divizijų ir korpusų sistemos naudojimas Napoleono kariuomenėje išpopuliarino šią sistemą visoje Europoje ir po karų su Napoleonu prie šios sistemos perėjo visos kariuomenės. Iki Antrojo pasaulinio karo pagrindinis tipas buvo pėstininkų divizija.

Divizijų tipai

Divizijos paprastai jungia tos pačios kariuomenės rūšies pulkus ir brigadas su papildomais kovinio palaikymo ir aprūpinimo daliniais. Vadinamos pagal vyraujančius dalinius. Pagal priklausymą ginkluotųjų pajėgų ir pajėgų rūšims, paskirtį, organizacinę struktūrą ir ginkluotę skiriamos: pėstininkų (šaulių, motorizuotųjų šaulių, motorizuotųjų pėstininkų, motorizuotoji, mechanizuotoji, lengvoji pėstininkų, sunkioji pėstininkų, kalnų šaulių, kalnų pėstininkų), tankų, šarvuotoji, artilerijos, , oro šturmo (desanto šturmo), oro erdvės gynybos, aviacijos, jūrų pėstininkų ir kt. divizijos. Sausumos pajėgų diviziją paprastai sudaro keli įvairių kariuomenės rūšių pulkai (brigados) arba batalionai, paramos daliniai (paprastai – žvalgybos, ryšių, inžinerinis, radiacinės, cheminės ir biologinės saugos, medicinos, transporto, remonto ir kt.).

Pėstininkų divizijos

Pėstininkų divizijos buvo labiausiai paplitusios divizijos karų istorijoje. Nedidelėse kariuomenėse visos divizijos paprastai būdavo pėstininkų. Pėstininkų diviziją paprastai sudaro 3 pėstininkų pulkai, artilerijos pulkas ir keli palaikymo batalionai. Iki XXI a. pradžios pėstininkų divizijų išliko JAV, Graikijoje, Turkijoje ir kt. Kariuomenėje atsiradus daug automobilių, tankų ir šarvuočių, pėstininkų divizijos buvo perorganizuotos į motorizuotųjų pėstininkų, motorizuotąsias, mechanizuotąsias ir motorizuotųjų šaulių divizijas.

Lengvosios pėstininkų divizijos

Paprastos pėstininkų divizijos, kurios neturi transporto priemonių, todėl juda pėsčiomis (seniau – naudojant kinkomąjį transportą) dabar paprastai vadinamos lengvosiomis pėstininkų divizijomis (light infantry divisions). Šių dienų požiūriu lengvųjų pėstininkų divizijų privalumas yra tai, kad jas lengva perdislokuoti ir aprūpinti šaudmenimis, nes jos neturi sunkios technikos ir mažai turi sunkiųjų ginklų. Tokios divizijos tinka neintensyviems karo veiksmams, bet menkavertės pilnos apimties kare.

Kalnų divizijos

Kalnų šaulių divizijos yra pritaikytos veikti kalnuose, jų technika turi būti pritaikyta veikti kalnų sąlygomis. Pvz., kalnų artilerija turi tikti šaudyti į aukštai kalnų šlaituose esančius taikinius, o patys pabūklai turi būti pritaikyti gabenti sunkiai praeinamais kalnų keliais ir takais. Kareiviai turi būti išmokyti kariauti kalnuose, turėti alpinizmo įgūdžių, atlaikyti atšiaurius kalnų orus ir t. t.
Kalnų šaulių daliniai dažnai laikomi elitiniais daliniais. Kalnų divizijas dažnai naudodavo vietoj lengvųjų divizijų, kai reikėdavo patikimų dalinių.

Parašiutininkų divizijos

Parašiutininkų divizijos arba oro desanto divizijos – kita elitinių pėstininkų divizijų rūšis. Kariai treniruoti desantuotis parašiutais ar išsilaipinti iš sklandytuvų ar transporto lėktuvų. Tam pritaikyta ir jų ginkluotė. Parašiutininkų divizijos turi gebėti gana ilgą laiką kautis priešo užnugaryje, kur nebus aprūpinamos šaudmenimis, degalais ir kitokiomis atsargomis.

Aeromobilios divizijos

Aeromobilios divizijos yra dar viena, po Antrojo pasaulinio karo atsiradusi desantinių divizijų rūšis. Jos karių išlaipinimui naudoja sraigtasparnius. Tokių divizijų turėjo JAV.

Motorizuotos pėstininkų divizijos

Antrojo pasaulinio karo metu pėstininkų daliniai buvo vis labiau mechanizuojami. Atsirado motorizuotos pėstininkų divizijos, kurių kareviai buvo pervežami automobiliais. Vėliau juos imta pervežti šarvuotais automobiliais, vikšriniais ar pusiau vikšriniais šarvuotaisiais transporteriais ir pan. technika. Vokiečiai tokius dalinius vadino panzergrenadieriais (Panzergrenadier).
Mechanizuotos pėstininkų divizijos kartais vadinamos motorizuotomis pėstininkų divizijomis ar panašiai (pvz., TSRS ir Rusijoje – motošaulių divizijos (rus. мотострелковая дивизия), net jei kariai pervežami pėstininkų kovos mašinomis, o ne automobiliais.
JAV armijoje trys pėstininkų divizijos (1-oji, 3-oji ir 4-oji) iš aštuonių yra mechanizuotos, o viena (2-oji) – dalinai mechanizuota.

Kavalerijos divizijos

Daugelyje šalių kavalerija buvo organizuota į mažesnius negu divizijos dalinius. Tačiau didelėse kariuomenėse (JAV, Rusijos imperijoje, TSRS) egzistavo ir kavalerijos divizijos. Jų sudėtis buvo panaši į pėstininkų divizijų, tik jų palaikymo daliniai būdavo ginkluoti lengvesne ir judresne technika. Kavalerijos divizijos imtos išformuoti po Antrojo pasaulinio karo.

Kavalerijos divizijos dabar pasenusios, tačiau pats pavadinimas išliko. JAV 11-oji desantinė divizija buvo pervadinta į 11-ąją Oro šturmo diviziją (11th Air Assault Division), o jos judrumas pagrįstas sraigtasparnių naudojimu. Vietnamo karo metu ji buvo pervadinta į 1-ąją kavalerijos (aeromobilią) diviziją (1st Cavalry Division (Airmobile)). Pasibaigus Vietnamo karui 1-ąją kavalerijos diviziją perorganizavo į šarvuočių kavalerijos diviziją ir perginklavo tankais ir šarvuočiais.

Tankų divizijos

Prieš Antrąjį pasaulinį karą imtos formuoti tankų divizijos. Pėstininkų divizijose pėstininkų pulkus pakeitė tankų pulkais, palaikymo dalius daugiau motorizavo, kad jie būtų judresni, ir tokios divizijos buvo pavadintos tankų divizijomis. Tokios divizijos neretai pasirodydavo turinčios pernelyg daug tankų ir per mažai pėstininkų, kad galėtų efektyviai veikti. Todėl vėliau jų sudėtis buvo koreguojama, kad būtų geriau subalansuota ir efektyvesnė kautynėse.

Aviacijos divizijos

Daugelio valstybių ginkluotosiose pajėgose yra aviacijos divizijos. Jos būna: bombonešių, taktinių naikintuvų, naikintuvų, šturmo, transporto aviacijos, mišrios ir kitokios. Aviacijos divizijoje būna keli aviacijos pulkai (sparnai, eskadros).

Jūrų divizijos

Karinėse jūrų pajėgose gali būti antvandeninių ir povandeninių laivų divizijos, jūrų pėstininkų, jūrų raketnešės aviacijos ir kitokių. JAV karinėse jūrų pajėgose XXI a. pr. buvo 4 jūrų pėstininkų divizijos, Vokietijos -jūrų aviacijos divizijos.

Rusija

Divizija vadinama pagal joje vyraujančią kariuomenės rūšį. Pvz., Rusijos kariuomenėje tankų divizija nuo motošaulių dvizijos skiriasi tuo, kad tankų divizijoje būna 2-3 tankų pulkai ir vienas motošaulių pulkas, o motošaulių divizijoje – 2-3 motošaulių pulkai ir vienas tankų pulkas. Be pagrindinių pulkų divizijoje būna 1-2 artilerijos pulkai, priešlėktuvinės gynybos pulkas, reaktyvinės artilerijos divizionas, raketų divizionas, inžinerinis batalionas, ryšių batalionas, automobilių batalionas, žvalgybos batalionas, radioelektroninės kovos batalionas, materialinio aprūpinimo batalionas, remonto batalionas, medicininis-sanitarinis batalionas, cheminės gynybos kuopa ir dar keli smulkūs papildomi daliniai (kuopos ir būriai). Šiuolaikinėje Rusijos armijoje būna tankų, motošaulių, artilerijos, oro desantinės, raketinės ir aviacijos divizijos. Kitose kariuomenės rūšyse didžiausias vienetas yra pulkas arba brigada. Divizijai paprastai vadovauja generolas majoras.

Lietuva

Lietuvos Respublikoje 1920 m. vasario 10 d. Lietuvos kariuomenės 3 pėstininkų brigados buvo performuotos į divizijas. Pirmoji ir Antroji divizijos turėjo po 3 pėstininkų pulkus ir 3 atskiruosius batalionus. Trečioji divizija – 3 pėstininkų pulkus ir 1 atskirąjį batalioną. 1920 m. spalio 14 d. suformuota Ketvirtoji pėstininkų divizija turėjo 3 pėstininkų pulkus. 1923–1924 m. buvo panaikinti visi Antrosios ir Trečiosios divizijos atskirieji pėstininkų batalionai. 1924 m. Lietuvos teritoriją suskirsčius į 3 karo apygardas ir kiekvienoje jų dislokavus po pėstininkų diviziją buvo panaikinta Ketvirtoji divizija.

Po sovietinės okupacijos 1940 m. liepos 3 d. Lietuvos kariuomenę perorganizavus į vadinamąją Lietuvos liaudies kariuomenę buvo pakeisti divizijų vadai, paliktos tik dvi divizijos, jos nuo liepos 30 d. sudarė Raudonosios armijos 29-ąjį teritorinį šaulių korpusą.

Papildoma informacija

• Kadruotoji divizija
• Tankų divizija (vermachtas)
• Liuftvafės lauko divizija

Šaltiniai

1. Eugenijus Kisinas. Divizija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 725 psl.
2. Divizija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 25 psl.