Louis Charles Antoine Desaix

Lui Šarlis Antuanas Dezė pranc. Louis Charles Antoine Desaix
L. Š. A. Dezė Egipte
Gimė	1768 m. rugpjūčio 17 d. Ayat-sur-Sioule, Overnė
Mirė	1800 m. birželio 14 d. (31 metai) prie Marengo
Veikla	Prancūzijos divizijos generolas, Napoleono karų dalyvis
Vikiteka	Louis Charles Antoine Desaix

Lui Šarlis Antuanas Dezė (pranc. Louis Charles Antoine Desaix; 1768 m. rugpjūčio 17 d. Ayat-sur-Sioule – 1800 m. birželio 14 d. prie Marengo) – divizijos generolas (1793 m.), Napoleono karų dalyvis, vienas geriausių Napoleono Bonaparto karvedžių.

Biografija

Gimė 1768 m. Ayat-sur-Sioule vietovėje, Prancūzijos Overnė provincijoje. Kilęs iš senos kilmingos dvarininkų šeimos. Mokėsi karališkoje karo mokykloje. 1783 m. tapo pėstininkų leitenantu. Revoliucijos šalininkas. Pasisakė prieš tai, kad iš Prancūzijos karaliaus Liudviko XVI būtų atimta karūna, dėl to buvo suimtas ir du mėnesius kalinamas kalėjime.

1792–1797 m. kovėsi Reino armijos gretose. Būdamas labai narsus, greitai darė karjerą. tiesiog mūšio lauke paskyrė Dezė brigados generolu. Nuo 1796 m. vadovavo armijos centrui, nuo 1797 m. – Reino armijos centrui. 1798 m. kartu su Napoleonu Bonapartu dalyvavo Egipto ekspedicijoje, vadovavo divizijai.

Dezė statula Klermon-Ferane

1800 m. grįžo į Prancūziją ir iš karto Bonaparto buvo iškviestas žygiui į Italiją. Išgirdęs artilerijos kanonadą, Dezė su savo kareiviais įsiveržė į mūšio lauką prie Marengo. Taip jis išgelbėjo mūšį, kurį Napoleonas jau buvo bepralaimįs. Būtent tame mūšyje L. Dezė ir žuvo, kai jį kliudė muškietos šūvis. Dezė buvo geras Bonaparto draugas, po šių kautynių, švęsdamas vieną iš didžiausių savo gyvenime triumfų, Bonapartas su ašaromis pasakė: „Kokia puiki būtų ši diena, jeigu aš šiandien galėčiau apglėbti Dezė“- Kodėl man negalima verkti?… – suaimanavo Napoleonas mūšio įkarštyje, kai jam pranešė, kad Dezė ką tik nukrito nuo žirgo negyvas.

Napoleonas Bonapartas jį laikė vienu geriausių Prancūzijos karo vadų. Sakoma, kad tai vienas iš dviejų atvejų, kad kariai matė verkiantį Napoleoną Bonapartą. Antrą kartą tai buvo kai 1809 m. žuvo jo kitas maršalas Žanas Lanas.

Nuorodos