Bronza

Bronza – vario lydinys su alavu, arsenu ar kitais metalais bei pusmetaliais, išskyrus lydinius su cinku (žalvarį) ir nikeliu. Taip pat į lydinį dažnai įmaišoma cinko ar švino.

Statula išlieta iš bronzos.

Atsižvelgiant į pagrindinį legiravimo elementą, bronzas įprasta skirstyti į dvi grupes:

• alavinės bronzos,
• bealavės bronzos – aliumininės, , berilinės bei kitos.

Alavinė bronza yra seniausia, geriausių mechaninių, gerų liejamųjų savybių, labai atspari korozijai, turi antifrikcinių savybių, kadangi joje yra alavo, dvigubai brangesnė už žalvarį.

Bronzos amžius pavadintas dėl prasidėjusio dažno šio lydinio naudojimo.

Istorija

Bronzos atradimas leido žmonėms sukurti metalinius daiktus, kurie buvo daug geresni už prieš tai turimus. Įrankiai, ginklai, šarvai ir keletas statybinių medžiagų, kaip dekoracinės plytelės, padarytos iš bronzos buvo stipresnės ir patvaresnės negu akmuo ir varis. Pradžioje, bronza buvo pagaminta iš vario ir arseno - tai . Vėliau buvo naudotas alavas. Alavo bronza buvo geresnė už arseno, nes lydymo procesas buvo paprastesnis ir lengviau buvo sukurti tvirtą lydinį. Be kita ko, alavas, skirtingai nuo arseno, nėra toksiškas.

Seniausi bronzos lydiniai iš alavo datuojami iki vėlyvojo IV tūkst. pr. m. e. Susoje (Iranas) ir keletas senovinių vietovių Kinijoje, Luristane (Iranas) ir Mesopotamijoje (Irakas).

Taip pat skaitykite

Vikiteka: Bronza – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Aliumininė bronza

Šaltiniai

1. Leonardas Kulikauskas. Bronza. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 515-516 psl.