Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Alavas (Sn)

Periodinė grupė	Metalas
Atomo numeris	50
Išvaizda	Sidabriškai baltas
Atomo savybės
Atominė masė (Molinė masė)	118,710(7) а.m.v. (g/mol)
Atomo spindulys	145 pm
Jonizacijos energija (pirmas elektronas)	708,6 kJ/mol (eV)
Elektronų konfigūracija	[Kr]4d¹⁰ 5s²5p²
Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys	153 pm
Jono spindulys	? pm
Elektroneigiamumas	1,93 (pagal Polingą)
Elektrodo potencialas	?
Oksidacijos laipsniai	4 2
Termodinaminės savybės
Tankis	7,265 g/cm³
Šiluminė talpa	(25 °C) (baltasis) 27,112 J/(K·mol)
Šiluminis laidumas	(300 K) 66,8 W/(m·K)
Lydymosi temperatūra	505,08 K
Lydymosi šiluma	7,03 kJ/mol
Virimo temperatūra	2875 K
Garavimo šiluma	296,1 kJ/mol
Molinis tūris	16,34 cm³/mol
Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė	Keturkampė
Gardelės periodas	? Å

Alavas (Stannum) – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Sn (lot. Stannum), eilės numeris 50. Tai sidabriškai pilkas, blizgantis, tamprus ir labai minkštas, lengvai liejamas, kalus, atsparus atmosferos įtakai metalas. Naudojamas plieninei skardai alavuoti, įvairiuose lydiniuose. Nedidelis kiekis alavo dedamas ir į monetas – 50, 20 ir 10 euro centų monetos turi apie 1 % alavo.

Alavas buvo žinomas nuo maždaug 5000 m. pr. m. e. Istorijos laikotarpis, kai alavas plačiai naudotas bronzos gamybai, vadinamas „bronzos amžiumi“.

Trys metalinio alavo atmainos – pilkasis (alfa; patvarus iki 13,2 °C), baltasis (beta; iki 173 °C) bei gamma (γ). Svarbiausia druska – alavo chloridas (SnCl₂, SnCl₄), naudojama pluoštui dažyti, kaip reduktorius organinėje sintezėje, paviršiaus aktyvavimui prieš cheminį metalizavimą. Monoksidas (SnO) naudojamas kaip katalizatorius ar juodasis pigmentas, dioksidas (SnO₂) – kaip baltas pigmentas, transporto priemonių apsaugai nuo apledėjimo. Svarbiausi lydiniai – bronza, žalvaris, babitas. Grynas bei lydinyje su švinu naudojamas litavimui.

Gamtoje randamas mineraluose (kasiterite, stanite ir dar keliolikoje kitų), gaunamas iš rūdų. Gamtinį alavą sudaro 10 stabilių izotopų mišinys (nuo 112 iki 124 atominės masės), izotopas ¹²⁴Sn šiek tiek radioaktyvus.

Vikižodynas