Seinų kunigų seminarija

Seinų kunigų seminarija – Lietuvos kunigų rengimo mokykla, veikusi 1826–1926 m. Seinuose.

Buvusios kunigų seminarijos pastatai, dab. muziejus

Istorija

Po 1807 m. Tilžės sutarties prie Rusijos imperijos prijungta Balstogės apskritis. Prūsijos teritorijoje 1798 m. įsteigta Vygrių vyskupija neteko 59 parapijų ir apie 135 tūkstančių tikinčiųjų. 1815 m. vėl keitėsi administracinės ribos, buvo reorganizuota ir Vygrių vyskupija. 1818 m. birželio 30 d. popiežius Pijus VII įsteigė Seinų (arba Augustavo) vyskupiją, kurioje buvo 120 parapijų ir apie 370 tūkstančių tikinčiųjų. Naujai įkurtos vyskupijos teritorija nepasikeitė iki Pirmojo pasaulinio karo. Seinų vyskupijos teritorijoje, Tikocino miestelyje jau anksčiau veikusi maža dvasinė seminarija buvo vyskupijos pakraštyje, toli nuo lietuviškų parapijų. Ją baigusių lietuvių kunigų nepakakdavo visoms lietuviškoms parapijoms. Norėdamas pagerinti padėtį, M. Manugevičius 1826 m. kunigų seminariją įsteigė Seinuose. Toks sprendimas visiškai pasiteisino. Nuo pat Seinų kunigų seminarijos įsteigimo į ją daugiausia kandidatų atvykdavo iš Marijampolės ir Kalvarijos apskričių. Sprendimas įsteigti seminariją Seinuose lėmė miestelio spartesnę plėtrą, tačiau labiausiai reikšmingas buvo šio krašto lietuviams. Per visus seminarijos gyvavimo metus dauguma klierikų buvo lietuviai. Jie buvo baigę Marijampolės, kiek rečiau ar .

1826 m. mokytis seminarijoje pradėjo vos keliolika klierikų. Jų žymiai padaugėjo tik po 1863 m., kai Tikocino dvasinė seminarija buvo prijungta prie Seinų seminarijos, bei 1893 m. uždarius vyskupijos seminariją. 1865–1912 m. klierikų skaičius Seinų kunigų seminarijoje svyravo nuo 60 iki 80. Stojantieji į kunigų seminariją turėjo būti baigę bent 4 gimnazijos klases. 1864–1903 m. stojančiųjų į Seinų dvasinę seminariją pasiruošimas labai įvairavo. Ne visuomet vyriausybės nurodymų buvo laikomasi. Pasitaikydavo klierikų, kurie ir nebuvo baigę reikiamo klasių skaičiaus. Seminarijoje XIX a. pabaigoje plito lietuviškos nuotaikos, klierikai lietuviai kaip tautinį himną ėmė giedoti ištrauką iš Adomo Mickevičiaus ``Pono Tado: „Tėvyne Lietuva, Tu kaip sveikata“.

Lenkijai užgrobus Suvalkiją, 1922–1930 m. Seinų kunigų seminarija veikė Zypliuose, vėliau Gižų dvare, kol rektorius Vincentas Vizgirda jai nupirko Vilkaviškyje žemės naujiems seminarijos rūmams. Seminarija tęsė veiklą jau kaip Vilkaviškio kunigų seminarija.

Mokymo programa

1862 m. Marijampolės gimnazijos išduotame pažymėjime patvirtinama, kad mokinys baigė 4 klases, nurodomi tokie dalykai, kurių baigiamuosius egzaminus reikėjo išlaikyti: lenkų kalba, rusų kalba, lotynų kalba, graikų kalba, vokiečių kalba arba prancūzų kalba, aritmetika, geografija, algebra, geometrija, visuotinė ir Rusijos istorija, Lenkijos istorija, kaligrafija, , gamtos mokslai. Mokslas seminarijoje truko 5 metus. 1862 m. vyskupas I. Lubienskis bandė reformuoti mokymo sistemą. Planuota, kad pirmieji mokslo metai bus tik pasirengimo metai, antraisiais ir trečiaisiais bus dėstomi filosofijos, trečiame kurse iki šeštojo – teologijos dalykai. 1864 m. seminarijos rektorius vyriausybei rašė, kad jeigu vyskupo I. Lubienskio sumanymas bus įgyvendintas, Seinų seminarija prilygs aukščiausio lygio seminarijoms. Deja, naujiems suplanuotiems dalykams dėstyti trūko tinkamai pasirengusių profesorių, lėšų ir pasaulietinės valdžios palankumo. Tik 1907 m. Lenkijos vyskupų konferencija nutarė įvesti 6 metų kursą. Nuo 1904/05 mokslo metų oficialiai įvestas lietuvių kalbos mokymas. Dėstyti pakviestas Juozas Laukaitis, kurio įnašas į Seinų istoriją nepaprastai reikšmingas. Be profesoriavimo, jis uoliai reiškėsi visuomeninėje veikloje. Atgavus spaudą, su kitais bendraminčiais 1906 m. Seinuose įsteigė „Šaltinio“ spaustuvę. Matydamas, kaip kunigams trūksta lietuviškiems pamokslams medžiagos, 1908 m. įsteigė „Vadovą“.

Dėstytojai

1826 m. Seinų kunigų seminarijoje pradėjo dirbti tik 3 profesoriai, bet XIX a. pabaigoje buvo jau 19 dėstytojų. Pirmuoju rektoriumi buvo Mykolas Jonas Manugevičius. Dauguma dėstytojų buvo kilę iš lietuviškų apskričių, baigę Marijampolės gimnaziją arba Veiverių mokytojų seminariją.

Slapti lietuvių kalbos mokytojai iki 1904 m. buvo patys klierikai. Apie tokią jų veiklą buvo žinoma seminarijos vadovybei, bet rektorius Jonas Giedraitis visa tai toleravo. Lotynų ir prancūzų kalbas dėstė prof. , lenkų kalbą ir literatūrą - , dėstė ir Antanas Radzinskis. Ekonomu kurį laiką dirbo kunigas Petras Budzeika - žinomas knygnešys.

Seminarijos rektoriai: M. Blockis, , , , , Andriuškevičius, , , Jonas Giedraitis, .Vincentas Vizgirda.

Žymesni klierikai

Ignas Albavičius, JAV lietuvių kunigas, visuomenės veikėjas Juozapas Ambraziejus-Ambrozevičius, chorvedys, kompozitorius, poetas Juozapas Antanavičius, prelatas, politinis veikėjas Pijus Andziulis, draudžiamos lietuviškos literatūros platintojas Vincentas Astasevičius, prelatas Pranas Augustaitis (1883), literatūros tyrinėtojas, filosofijos mokslų daktaras Pranciškus Augustaitis (1848), pedagogas, istorikas Vincentas Borisevičius, vyskupas, seminarijos profesorius, kandidatas į palaimintuosius Andrius Barkauskas, poetas, seminarijoje dėstė giedojimą Feliksas Bartkus, teologijos daktaras, Vilkaviškio kunigų seminarijos rektorius, publicistas Pijus Bielskus, filosofijos daktaras, LR Prezidento kanceliarijos viršininkas Juozas Bridžius, knygnešys Vincentas Brizgys, Kauno vyskupas (augziliaras) ir Bosanos titulinis vyskupas Antanas Brundza, knygnešių organizatorius Mykolas Brundza , publicistas, visuomenininkas, chorvedys Motiejus Brundza, knygnešys, švietėjas, religinių raštų rengėjas Pranciškus Būčys, vyskupas, mokslininkas, Lietuvos universiteto rektorius Vaclovas Budrevičius, Lenkijos lietuvių tikinčiųjų teisių gynėjas Antanas Civinskas, publicistas, sociologas Juozapas Čaplikas, tautosakos rinkėjas ir skelbėjas, knygnešys Ignas Česaitis, teologijos mokslų daktaras, publicistas Stanislovas Čėsna, politikas, 1917 m. Vilniaus konferencijos dalyvis Ignas Čižiauskas, publicistas, draudžiamos spaudos platintojas Antanas Dailidė, kanauninkas, Vilkaviškio seminarijos vicerektorius Juozas Dailidė (1859), vertėjas, draudžiamos spaudos platintojas Jurgis Dailidė, sušaudytas už 1863 m. manifesto perskaitymą bažnyčioje Vincas Dargis, knygnešys Andrius Dubinskas, teisininkas, visuomenės veikėjas, knygnešys, pedagogas Petras Dvaranauskas, spaudos bendradarbis, Lenkijos lietuvių teisių gynėjas Vincas Dvaranauskas, visuomenininkas ir politikas, 1917 m. Vilniaus konferencijos dalyvis Juozapas Galeckas, liaudies švietėjas , Lenkijos kariuomenės kapelionas, koncentracijos stovyklų kalinys Petras Gerulis literatūros kritikas, tautosakininkas Jonas Giedraitis, kanauninkas Juozas Giedraitis, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas Juozas Povilas Grajauskas, knygnešys, leidėjas Aleksandras Grigaitis, teologijos mokslų daktaras, apaštališkasis protonotaras Adomas Grinevičius, knygnešys Motiejus Gustaitis, mokslų daktaras, poetas, švietėjas Juozapas Holiakas, vyskupas , mokytojas, rašytojas Jonas Jeronimas Jakaitis, marijonas, visuomenės veikėjas Romualdas Jalbžykovskis, arkivyskupas, Vilniaus metropolitas Antanas Jusaitis, istorikas, vienas iš Lietuvos vyčių steigėjų Adomas Jasenauskas, spaudos darbuotojas Vincentas Jurgilas, draudžiamos spaudos platintojas, kanauninkas Jurgis Masionis, kunigas ir knygnešys, lietuviškos savimonės puoselėtojas Juozas Kačergius, knygnešys, visuomenės ir politinis veikėjas Jonas Kasakaitis (1879), JAV kunigas, poetas ir publicistas Jonas Katilius, draudžiamos spaudos platintojas, publicistas Juozas Katilius, 1917 m. Vilniaus konferencijos dalyvis Jurgis Kubilius, karinis veikėjas (generolas) Pijus Krakaitis, rašytojas, prozininkas, dramaturgas Petras Kriaučiūnas, knygnešys, pedagogas, kultūros veikėjas Mykolas Krupavičius, visuomenininkas, Seimo narys, Vilkaviškio kunigų seminarijos profesorius Jurgis Kubilius, Lietuvos kariuomenės generolas Feliksas Kudirka, marijonų provincijos JAV steigėjas, katalikiškų organizacijų įkūrėjas Vincas Kudirka, gydytojas, visuomenės veikėjas Pranas Kuraitis, prelatas, profesorius, vienas iš lietuviškos filosofijos pradininkų Petras Lapelis, poetas, vertėjas ir publicistas

Adolfas Lapinskas, tautosakininkas ir poetas Adomas Lastauskas, politikas, 1917 m. Vilniaus konferencijos dalyvis Juozas Laukaitis, seminarijos profesorius, Lietuvos visuomenės ir valstybės veikėjas, kalbininkas Juozapas Marma, politikas, 1917 m. Vilniaus konferencijos dalyvis Feliksas Martišius, švietėjas, įkūręs 15 pradinių mokyklų ir Prienų „Žiburio“ gimnaziją Jurgis Masionis, knygnešys, lietuviškos savimonės puoselėtojas Jonas Matusas, Lietuvos istorikas , Romos katalikų bažnyčios istorikas Vincas Mickevičius-Kapsukas, vienas iš Lietuvos kompartijos įkūrėjų ir vadovų Stasys Mikelkevičius, Vilkaviškio vyskupijos kancleris Jurgis Milančius, vaistininkas ir knygnešys, visuomenės veikėjas Antanas Milukas, (slapyvarde Knapčius), literatas, leidėjas, varpininkas ir knygnešys Vincas Mykolaitis-Putinas, rašytojas Juozas Montvila, iki pat žūties atlikęs savo kunigo pareigas skęstančiame „Titaniko“ laive Jurgis Narjauskas, poezijos vertėjas , prelatas, mokytojas , teologijos licenciatas, Vilkaviškio seminarijos profesorius Simonas Norkus, aušrininkas, poetas ir vertėjas Kazimieras Oleka, teisininkas, Lietuvos vidaus reikalų ministras, I ir II Seimų narys Česlovas Pakuckas, geologijos profesorius, paleontologas Vladislovas Paliukaitis, lietuviškų maldaknygių platintojas Jonas Paukštys, vienuolis jėzuitas, publicistas, žurnalų redaktorius Jeronimas Pečkaitis, pranciškonas, tretininkų organizatorius, bitininkų draugijos įkūrėjas Antanas Petrauskas, rašytojas, 1917 m. Vilniaus konferencijos dalyvis Antanas Petruškevičius, Lietuvos kariuomenės majoras, gaisrininkas , , Vikaviškio vyskupijos generalvikaras Justinas Bonaventūra Pranaitis, , pastatęs bažnyčias Taškente, Samarkande, Ašchabade Antanas Radušis, knygnešys, tautosakininkas ir publicistas Motiejus Radziukynas, knygnešys Antanas Radzinskis (Radžiūnas), seminarijos profesorius, teologijos magistras Jurgis Radzinskas, Augustavo vyskupijos notaras Jonas Reitelaitis, seminarijos literatų draugijos vadovas, istorikas, tautosakininkas Martynas Sederevičius, vertėjas, knygnešys (vadintas Knygnešių tėvu) Simanas Skinkis, kalbininkas, draudžiamos spaudos platintojas ir rėmėjas Juozapas Skinkys, draudžiamos spaudos platintojas, poetas, tautosakininkas ir istorikas , filosofijos mokslų daktaras, fotografas, įkūrėjas , inžinierius, Vladivostoko vyskupas Juozas Sriuoginis, Igliaukos klebonas, knygnešių rėmėjas Antanas Staniukynas, teologijos daktaras, įkūrėjas ir vadovas Juozas Stankevičius, mokytojas, Lietuvos Tarybos narys Ignas Starkus, prelatas, kapelionas, pedagogas Jonas Starkus, pedagogas, bažnytinės teisės daktaras Justinas Staugaitis, Telšių vyskupas, Nepriklausomybės akto signataras, visuomenės veikėjas Lukas Staugaitis, švietėjas, draudžiamos literatūros platintojas, elementoriaus autorius Antanas Šmulkštys (slp. Paperonis), seminarijos literatų draugijos vadovas, rašytojas ir politikas Juozas Šmulkštys, knygnešys Antanas Tatarė, rašytojas , karo kapelionas, publicistas Jonas Totoraitis, istorikas, Lietuvos universiteto istorijos profesorius Jonas Užupis (slp. Šerenga), poetas ir vertėjas, tautosakininkas, dramaturgas. Juozas Vailokaitis, bankininkas, spaudos darbuotojas, Steigiamojo seimo narys Viktoras Vailokaitis, mokytojas, Zanavykų muziejaus įkūrėjas Juozas Varkala, knygnešys, JAV verslininkas ir Amerikos lietuvių visuomenės veikėjas Antanas Varnagiris, gydytojas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas Stanislovas Vencius, Lenkijos lietuvių teisių gynėjas Vincentas Vizgirda, vyskupas, paskutinysis Vilkaviškio seminarijos rektorius Antanas Žievys, Lenkijos karo kapelionas, Punsko lietuviškos parapijos klebonas Tomas Žilinskas, lietuvių klierikų draugijos vadovas, tautosakininkas ir kalbininkas

Šaltiniai

1. Petras Maksimavičius. Seinų kunigų seminarija 2008-08-02 iš Wayback Machine projekto.

Literatūra

• Katalikų dvasininkijos rengimas Seinų kunigų seminarijoje: XIX a. - XX a. pradžia (sud. Algimantas Katilius). - Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2009. - 452 p.: iliustr. -

Nuorodos

• Seminarijos pastatai nuotraukose 2009-04-14 iš Wayback Machine projekto.
• Regimantas Gudelis. Seinų kunigų seminarijos choras 2011-07-16 iš Wayback Machine projekto.