Pijus VII

Pijus VII (lot. Pius VII; tikrasis vardas – Barnaba Niccolo Maria Luigi Chiaramonti; 1740 m. rugpjūčio 14 d. – 1823 m. rugpjūčio 20 d.) – 251-asis Romos katalikų popiežius.

Šis straipsnis apie Popiežių Pijų VII. Apie kitus popiežius vardu Pijus skaitykite straipsnyje Popiežius Pijus. Apie asmenis, turinčius vardą Pijus skaitykite straipsnyje .

Pijus VII lot. Pius VII
251-asis Popiežius
Gimimo vardas	it. Barnaba Niccolo Maria Luigi Chiaramonti
Gimė	1740 m. rugpjūčio 14 d. , Italija
Mirė	1823 m. rugpjūčio 20 d. (83 metai) Roma, Italija
Palaidotas (-a)	Šv. Petro bazilika, Roma
Tautybė	italas
Popiežiaus herbas
251-asis Popiežius
Išrinktas	1800 m. kovo 14 d.
Baigė	1823 m. rugpjūčio 20 d.
Pirmtakas	Pijus VI
Įpėdinis	Leonas XII
Vikiteka	Pijus VII

Biografija

Pijus VII gimė Čezenoje (Emilija-Romanija). Būdamas šešiolikos metų įstojo į Benediktinų ordiną. 1765 m. įšventintas kunigu. Nuo 1766 iki 1775 m. dirbo teologijos profesoriumi Parmoje. 1782 m. paskirtas Tivoli vyskupu, 1785 m. Imolos vyskupu. Kardinolu tapo 1785 m. vasarį. Popiežiumi – 1800 m. kovo 14 d. 1801 m. sudarė konkordatą su Prancūzijos pirmuoju konsulu Napoleonu Bonapartu. 1804 m. Napoleoną Bonapartą karūnavo imperatoriumi. Iškart po karūnacijos tarp jų kilo nesantaika, nes Napoleonas popiežių paskelbė savo pavaldiniu, 1808 m. užėmė Romą, o dar po metų aneksavo Popiežiaus valstybę. Kai popiežius ekskomunikavo Napoleoną I, pastarasis popiežių įkalino. Pijus VII buvo išlaisvintas tik 1814 m., o 1815 m. suteikė politinį prieglobstį Bonapartų šeimai. Popiežius įsteigė naujų vyskupijų ir metropolijų Šiaurės Amerikoje, 1814 m. atkūrė Jėzuitų ordiną. 1821 m. pasmerkė masonus ir Biblijos draugijas. Rėmė menus. Mirė 1823 m. rugpjūčio 20 d.

Romos katalikų bažnyčios vadovai
Prieš tai: Popiežius Pijus VI	Popiežius Pijus VII 1800-1823	Po to: Popiežius Leonas XII

Nuorodos

• Sąrašas:Popiežiai
• Pius VII angl.;
• Barnaba Chiaramonti.

Šaltiniai

1. Algirdas Jurevičius. Pijus VII (Pius VII). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 220-221 psl.