Pijus VI

Pijus VI (lot. Pius VI; gimė kaip Giovanni Angelo Braschi 1717 m. gruodžio 27 – mirė 1799 m. rugpjūčio 29 d.) – popiežius nuo 1775 m. vasario 15 d. iki mirties 1799 m.

Šis straipsnis apie Popiežių Pijų VI. Apie kitus popiežius vardu Pijus skaitykite straipsnyje Popiežius Pijus. Apie asmenis, turinčius vardą Pijus skaitykite straipsnyje .

Pijus VI lot. Pius VI
250-asis Popiežius
Gimimo vardas	it. Giovanni Angelo Braschi
Gimė	1717 m. gruodžio 27 d. Cesena, Italija
Mirė	1799 m. rugpjūčio 29 d. (81 metai)
Palaidotas (-a)	Šv. Petro bazilika, Roma Vatikanas
Tautybė	italas
Pijaus VI herbas
250-asis Popiežius
Išrinktas	1775 vasario 15
Baigė	1799 rugpjūčio 29
Pirmtakas	Klemensas XIV
Įpėdinis	Pijus VII
Vikiteka	Pijus VI

Biografija

Ferraroje studijavo teisę. Nuo 1753 m. popiežiaus Benedikto XIV asmeninis sekretorius. 1773 m. paskirtas kardinolu. Po dvejų metų išrinktas popiežiumi, konfliktavo su Europos monarchais. Kovojo su Šventosios Romos imperijos imperatoriumi Juozapu II, kai pastarasis uždarė daug vienuolynų ir pats paskyrė Milano ir Mantujos vyskupus. Priešinosi episkopalizmo sąjūdžiui, teigusiam, kad aukščiausioji Katalikų bažnyčios valdžia yra vyskupai, o ne popiežius. Kovojo su katalikybės srove febronijanizmu, kurios teigimu, aukščiausia Katalikų bažnyčios valdžia priklauso Bažnyčios susirinkimui ir Emso kongreso sprendimu, apribojusius popiežiaus valdžią. 1783 m. patvirtino Rusijos imperatorienės Jekaterinos II sprendimą įkurti Mogiliavo arkivyskupiją. Įvykus Didžiajai Prancūzų revoliucijai, pasmerkė Prancūzijoje paskelbtą religijų laisvę ir dvasininkų persekiojimą. 1792 m. dalyvavo Pirmojoje antiprancūziškoje koalicijoje. Prancūzijai 1798 m. užėmus Romą, buvo suimtas ir ištremtas į Florenciją, vėliau – kitus Italijos miestus. Pontifikato metu rėmė menus, įkūrė Vatikano pinakoteką.

Romos katalikų bažnyčios vadovai
Pirmtakas Popiežius Klemensas XIV	Popiežius Pijus VI 1775-1799	Įpėdinis Popiežius Pijus VII

Nuorodos

• Sąrašas:Popiežiai

Šaltiniai

1. Pijus VI (Pius VI). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 220 psl.