Kitos reikšmės Vladivostokas karo laivas Vladivostokas miestas Rusijos Tolimuosiuose Rytuose prie Japonijos jūros Amūro

Kitos reikšmės – Vladivostokas (karo laivas).

Vladivostokas – miestas Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, prie Japonijos jūros Amūro įlankos, 9302 km į rytus nuo Maskvos; Primorės krašto centras. Uostas prie Ramiojo vandenyno, galinis Transsibiro magistralės punktas, tarptautinis oro uostas. Išvystyta mašinų, metalo, laivybos, chemijos, elektros energijos, medienos, kalnakasybos, maisto, statybų, baldų, lengvoji, vaistų, žvejybos pramonė.

Vladivostokas rus. Владивосток

Vladivostoko uostas

Vladivostokas 43°8′0″ š. pl. 131°54′0″ r. ilg. / 43.13333°š. pl. 131.90000°r. ilg. / 43.13333; 131.90000 (Vladivostokas)

Valstybė	Rusija
Kraštas	Primorės kraštas

Gyventojų (2020)	606 561
Plotas	331,2 km²
Tankumas (2020)	1 831 žm./km²

Tinklalapis	[1]
Vikiteka	Vladivostokas

Kirčiavimas	Vladivostòkas

Tolimųjų Rytų valstybinis universitetas, technikos, medicinos, ekonomikos universitetai, vadybos aukštoji mokykla, jūrų akademija, menų, žvejybos, komercijos, Ramiojo vandenyno karinis jūrų institutai, Rusijos mokslų akademijos tyrimų institutas. Mieste yra teatrai (dramos, jaunimo, lėlių), filharmonija, muziejai (laivybos, Ramiojo vandenyno, kraštotyros, mineralogijos), dailės galerija, okeanarijus, botanikos sodas.

Istorija

Rytų Sibiro generalgubernatoriaus N. Muravjovo-Amurskio pastangomis 1858 m. buvo sudaryta , pradėti aktyvūs Amūro regiono tyrinėjimai, o vėliau, pasirašius Tiandzino ir Pekino sutartis, šiuolaikinio Vladivostoko teritorija, be kitų, buvo prijungta prie Rusijos. Miestas įkurtas 1860 m. kaip karinis postas. 1862 m. tapo uostu, 1871 m. oficialiai tapo pagrindiniu Rusijos uostu prie Ramiojo vandenyno. Nuo 1880 metų turi miesto teises.1903 m. nutiesta Transsibiro magistralė. 1918–1920 m. karo metu jį buvo užėmę anglai, amerikiečiai ir japonai.

Katalikų bažnyčia

Katalikų parapija mieste įsteigta 1891 m. Jos veikla apėmė didžiulius Tolimųjų Rytų plotus, o tarp parapijiečių buvo ir Sachalino salos katorgininkai – 1863 m. sukilėliai, ir tremtiniai iš Lietuvos bei Lenkijos. Bažnyčios filijos buvo Aleksandrovske (Sachalinas), Chabarovske, Blagoveščenske, Usurijske ir dvi Harbine. Pirmuoju klebonu tapo kun. Kazimieras Radziševskis, perkeltas iš parapijos (dab. Vitebsko sritis Baltarusijoje). Vėliau parapijoje kunigavo A. Špiganovičius, P. P. Bulvičius, P. Silovičius, S. Lavrinovičius, V. Miržvinskis, B. Janovičius, G. Jurkevičius, V. Ostrovskis, A. Eismontas, A. Leščinskis ir prancūzų misijos dalyviai.

Vladivostoko katalikai meldėsi medinėje bažnyčioje, o, jai sudegus, 1921 m. buvo konsekruota nauja mūrinė šventovė. Kai 1923 m. buvo įsteigta ir jos vadovu paskirtas vysk. , miesto bažnyčia tapo katedra.

Vladivostoko parapija gyvavo neilgai: 1927 m. vyskupas K. Slivoskis buvo ištremtas, 1931 m. nuteistas kalėti kunigas G. Jurkevičius, o aktyvesni parapijiečiai sušaudyti. Bažnyčia buvo uždaryta. 1991 m. parapija palengva atsikūrė, vėliau jai sugrąžinta Švč. Mergelės Marijos, Dievo Motinos bažnyčia.

Sportas

FK Luč-Ènergiâ Vladivostok (futbolo klubas)
FK Dinamo (Vladivostokas) futbolo klubas
Dinamo stadionas, kurio talpa 10 tūkst. žiūrovų.

Išnašos

Vladivostokas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014
Vladivostoko katalikų parapijos informacija (rus.) 2010-03-01 iš Wayback Machine projekto.

[2] Vladivostokas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014

[3] Vladivostoko katalikų parapijos informacija (rus.) 2010-03-01 iš Wayback Machine projekto.