54 53 50 š pl 23 53 44 r ilg 54 89722 š pl 23 89556 r ilg 54 89722 23 89556 Kauno Maironio universitetinė gimnazijaKauno

54°53′50″ š. pl. 23°53′44″ r. ilg. / 54.89722°š. pl. 23.89556°r. ilg. / 54.89722; 23.89556

Kauno Maironio universitetinė gimnazija
Kauno Maironio universitetinė gimnazija herbas

Adresas	Gimnazijos g. 3, Kaunas
Direktorius(-ė)
Mokinių skaičius	640
Įkūrimo data	1843 m.
Uždarymo data
Išleista laidų	96
Pedagogų skaičius	50

Antrojo Seimo atidarymo posėdis 1923 m. birželio 5 d.

Kauno Maironio universitetinė gimnazija – dieninė, keturmetė savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Kaune, Gimnazijos g. 3, vykdanti pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas. Įstaigos kodas 290133810.

Istorija

Įsteigus Kauno guberniją, 1843 m. iš Kražių perkelta Kražių kolegija, kuriai patvirtinamas gubernijos gimnazijos statusas. 1863 m. ji perkeliama į naujai pastatytus rūmus, projektuotus architekto Nikolajaus Čiagino (dabartinis gimnazijos pastatas).

1909 m. pristatomas trečiasis aukštas, 1912 m. suteikiamas grafo . Kilus Pirmajam pasauliniam karui, gimnazija buvo uždaryta, jos kanceliarija perkelta į Smolenską. 1920–1922 m. dabartiniuose mokyklos rūmuose veikė Aukštieji kursai, davę pradžią Lietuvos universitetui, iš kurio išaugo visi didieji Kauno universitetai ir akademijos. 1920 m. šiame pastate vyko Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo posėdis, dirbo pirmasis, antrasis ir trečiasis Seimai.

1927 m. rugsėjo 1 d. įkurta „Aušros“ mergaičių valstybinė gimnazija, kuri veikė iki 1940 m. Tai vienas ryškiausių mokyklos istorijos etapų. Gimnazijoje veikė 14 klasių: 8 humanitarinės ir 6 komercinės. Mokėsi 573 mokinės. Komercijos klasėje, be bendrojo lavinimo dalykų, buvo dėstoma buhalterija, mašinraštis ir kiti komerciniai dalykai, o humanitarinėse klasėse – sustiprintas kalbų, literatūros ir istorijos mokymas.

1940 m. dalis „Aušros“ gimnazijos mergaičių perkeliama į Kauno 1-ąją vidurinę mokyklą, o į jų vietą atkeliami berniukai. Buvusi gimnazija pavadinama Kauno 2-ąja vidurine mokykla. 1941 m. prasidėjus karui lietuviškos mokyklos tampa gimnazijomis. Kauno 2-oji vidurinė mokykla vadinama 2-ąja mergaičių gimnazija. 1949 m. rugsėjo 1 d. Kauno 2-oji mergaičių gimnazija tampa 2-ąja vidurine mergaičių mokykla, o nuo 1954 m. ji vėl mišri.

1989 m. kovo 22 d. mokyklai suteiktas Maironio vardas. 1989 m. spalio 28 d. pradeda veiklą Lietuvos maironiečių draugija. Maironio universitetinė gimnazija – vienas draugijos koordinacinių centrų, Kauno apskrities draugijos centras. 1993 m. Kultūros ir švietimo ministerija patvirtino mokyklai humanitarinį profilį, nuo 1994 m. rugsėjo 1 d. sustiprintai pradedama mokyti gimtosios kalbos. 1996 m. gegužės 30 d. mokyklai suteiktas humanitarinės gimnazijos klasių statusas, 1996 m. rugsėjo 1 d. pradėtas įgyvendinti antrasis – realinis ekonominės pakraipos profilis. Nuo 1998 m. rugsėjo 1 d. sustiprintai pradedama mokyti anglų kalbos. 2000 m. gegužės 25 d. Švietimo ir mokslo ministerijos kolegija suteikė mokyklai dviejų profilių – humanitarinio ir realinio – gimnazijos statusą. 2008 metais gimnazija minėjo 145 metų jubiliejų. 2010 m. sausio 27 d. Kauno Maironio gimnazija pasirašė susitarimą su Kauno aukštosiomis mokyklomis – Kauno medicinos universitetu, Lietuvos veterinarijos akademija, Kauno technologijos universitetu, Lietuvos kūno kultūros akademija, Lietuvos žemės ūkio universitetu ir Vytauto Didžiojo universitetu – dėl aukštojo mokslo istorijos ir tradicijų puoselėjimo, sklaidos visuomenei, aukštojo mokslo vertės suvokimo ugdymo jaunimui, aukštųjų mokyklų bei gimnazijos bendradarbiavimo profesinio informavimo ir konsultavimo srityje, bendrų projektų ir renginių inicijavimo. Susitarimo dėka nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. gimnazijoje besimokantiems mokiniams sudaryta galimybė pasirinkti ugdymo(si) turinį pagal savo gebėjimus, polinkius, būsimą studijų sritį, kryptį bei profesiją. Mokiniai galės pasirinkti ugdymo(si) sritį, atitinkančią būsimų studijų sritį: humanitarinių mokslų, menų, socialinių mokslų, fizinių mokslų, biomedicinos mokslų, technologijos mokslų. Organizuojami bendri gimnazijos ir aukštųjų mokyklų renginiai, įvairi projektinė, pažintinė, draugijų veikla, kt. veikla. Gimnazijoje sudaryta galimybė mokytis anglų, vokiečių, rusų, prancūzų, ispanų, lotynų kalbų. Mokiniai savęs pažinimo, profesijos ir studijų pasirinkimo klausimais konsultuojami gimnazijoje veikiančiame Profesinio konsultavimo koordinaciniame centre. 2010 m. liepos 9 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Kauno Maironio gimnazija pakeitė pavadinimą ir nuo šiol vadinasi Kauno Maironio universitetine gimnazija. Taip pat nuo 2010 metų gimnazija yra keturmetė.

Direktoriai

Bazilikas Colneris, 1.9.1889-9.3.1900
Jonas Šova, 1915–1916 m.m.;
Pranas Dovydaitis, 1916–1922 m.m.;
Kazimieras Jokantas, 1927–1939 m.m.;
Marija Skardžiuvienė, 1939–1940 m.m.;
Ona Kmitaitė-Juodelienė, 1940 m.m.;
Alina Skrupskelienė, 1941–1944 m.m.;
Juzė Kudirkaitė, 1944–1960 m.m.;
Liudmila Steponaitienė, 1960–1963 m.m.;
Vytautas Želvys, 1963–1966 m.m.;
Kristina Reikienė, 1966–1985 m.m.;
Adelė Aldona Sekonaitė, 1985–2005 m.m.;
, nuo 2005 m.

Žymūs mokytojai

Tomas Ferdinandas Žilinskas, lietuvių kalbos mokytojas;
Juozas Ambrazevičius-Brazaitis, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas;
Abraomas Mapu
Paulina Spudienė, istorijos mokytoja;
Paulius Tamuliūnas, choro vadovas;
Vladas Sipaitis, dramos būrelio vadovas;
Kostas Jonkus, fizikos mokytojas;
Stepas Butautas, krepšinio komandos treneris;
Vaclovas Rajackas, šaudymo treneris;
Vytautas Klova, muzikos mokytojas;
Teresė Griciūtė, matematikos mokytoja;
Ona Dabrilaitė, lietuvių kalbos mokytoja;
, istorijos mokytojas;
Judita Sakalienė, lietuvių kalbos mokytoja-ekspertė;
Elena Petronienė, direktoriaus pavaduotoja, anglų kalbos mokytoja-metodininkė;
Kristina Porcikaitė, direktoriaus pavaduotoja, matematikos mokytoja-metodininkė;
Loreta Kekienė, ekonomikos, matematikos mokytoja;
Rita Urbanavičienė, biologijos mokytoja-ekspertė;
Zita Ganusauskienė, chemijos mokytoja-ekspertė;
Irena Andrikaitienė, matematikos mokytoja-metodininkė;
Vik.kun. Nerijus Vyšniauskas, lotynų, italų kalbų mokytojas;
Dr. Inga Stepukonienė, latvių ir lietuvių kalbų mokytoja.

Žymūs mokiniai

Kauno gubernijos vyrų gimnazijoje:

Kazimieras Jaunius, kalbininkas
Julijonas Talko-Grincevičius, antropologas bei archeologas
Oskaras Minkovskis, fiziologas bei gydytojas
Hermanas Minkovskis, matematikas bei fizikas

1873–1914 m.:

Maironis, kunigas, poetas
Ozeris Finkelšteinas, politinis bei visuomenės veikėjas
Leonas Bramsonas, politinis bei visuomenės veikėjas
Jurgis Baltrušaitis, poetas bei diplomatas
Edmundas Alfonsas Frykas, inžinierius-architektas
, menotyrininkas bei žurnalistas
Konstantinas Glinskis, aktorius bei režisierius
Tadeušas Giedraitis, teisininkas bei politikas
, advokatas bei politinis veikėjas
Zigmas Toliušis, teisininkas bei visuomenės veikėjas
Motiejus Nasvytis, gydytojas bei visuomenės veikėjas
Kazys Bizauskas, Nepriklausomybės Akto signataras, politikas
, knygotyrininkas bei bibliofilas
Moisiejus Kopelmanas, verslininkas bei finansininkas
, dailininkas bei menotyrininkas
Antanas Milčius, politinis bei visuomenės veikėjas
Levas Garfunkelis, advokatas bei visuomenės veikėjas
Stasys Lozoraitis, politikas bei diplomatas

1927–1940 m.:

Marija Alseikaitė-Gimbutienė, archeologijos mokslų daktarė
Rimutė Jablonskytė-Rimantienė, istorijos mokslų daktarė
Monika Mironaitė, aktorė
Ona Knapkytė, aktorė
Nijolė Misiūnienė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė
Laima Griciūtė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė
Raminta Gamziukaitė-Mažiulienė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė
Aldona Dvarionienė, pianistė
Jonas Kavaliauskas, teatro aktorius

Vėliau mokėsi:

Laima Šinkūnaitė, menotyrininkė
Gailiūtė Nijolė Tallat-Kelpšaitė, dainininkė
, Kauno rajono politikas
Stasys Selemenavičius, choro dirigentas, pedagogas
Stasys Makūnas, Jurbarko rajono politikas
Vilius Šaduikis, alpinistas
Visvaldas Mažonas, politikas ultraradikalas
Rimantas Šulskis, skulptorius
Mykolas Biliūnas, gydytojas, Kauno politikas
, Vilniaus politikas, LGBT aktyvistas

Himnas

Užtrauksim naują giesmę, broliai,
Kurią jaunimas tesupras!
Ne taip giedosim kaip lig šiolei
Kitas mąstysime dūmas.

Drąsiai, aukštai
Pakils balsai
Išauš kita gadynė!
Užgims darbai,
Prašvis laikai,
Pakils jauna tėvynė!

Aušra naujos gadynės teka
Nušvis ir saulės spinduliai;
Juk nujautimas širdžiai šneka
Taip aiškiai, linksmai ir saldžiai.

Drąsiai, aukštai…

Į darbą, broliai, vyrs į vyrą,
Šarvuoti mokslu atkakliu!
Paimsme arklą, knygą, lyrą
Ir eisim Lietuvos keliu!

Žodžiai Maironio, muzika Juozo Naujalio.

Nuorodos

Gimnazijos svetainė 2007-06-30 iš Wayback Machine projekto..

Пятидесятилетие Петроградского историко-филологического института, 1867—1917. С. 124

[1] Пятидесятилетие Петроградского историко-филологического института, 1867—1917. С. 124