Julijonas Talko-Grincevičius

Julijonas Talko-Grincevičius
Gimė	1850 m. rugpjūčio 12 d. Riukšionys prie Ilguvos, Rusijos imperija
Mirė	1936 m. balandžio 26 d. (85 metai) Krokuva, Antroji Lenkijos Respublika
Tėvas	Dominykas Talko-Grincevičius
Motina	Leokadija Fišer
Veikla	Antropologas, gydytojas, etnografas, archeologas

Julijonas Talko-Grincevičius (1850 m. rugpjūčio 12 d. Riukšionyse prie Ilguvos, Rusijos imperija – 1936 m. balandžio 26 d. Krokuvoje, Antroji Lenkijos Respublika) – antropologas, gydytojas, etnografas, archeologas.

Biografija

Gimė 1850 m. rugpjūčio 12 d. Riukšionių palivarke, kuris priklausė Ilguvos dvarui. Su seserimi augo senelių bute Kaune, Rotušės aikštėje, daktaro Kovalskio name. Čia gavo pirmąsias skaitymo bei rašymo pamokas. 1861 m. pradėjo mokytis Kauno gimnazijoje, įsikūrusioje toje pačioje Rotušės aikštėje. Gimnazistas Kaune gavo ir pirmas žmogaus anatomijos bei fiziologijos žinias. Julijonas gimnazijoje bendravo su Kazimieru Jauniumi ir Motiejumi Valančiumi. 1869 m. baigė Sankt Peterburgo gimnaziją, vėliau studijavo mediciną Sankt Peterburge ir Kijeve.

1876 m. baigęs Kijevo universitetą, 1876–1891 m. gydytojavo Ukrainoje (1876-1877 m. tobulinosi Vienoje ir Paryžiuje), o 1892-1908 m. - Rytų Sibire. Nuo pat savarankiško darbo pradžios jis nesiribojo medicina, dėmesys vis krypo į antropologiją, o 1908 m. buvo pakviestas į ką tik įkurtą Krokuvos Jogailos universiteto Filosofijos fakulteto Fizinės antropologijos katedrą, kurioje su neilgomis pertraukomis dirbo iki 1930 metų.

Kasinėjo Ukrainos pilkapius (1884-1887 m.), Krokuvos mokslų akademijos Antropologinės komisijos pavestas, 1891 m. tyrė buvusios Abiejų Tautų respublikos rytinės pusės gyventojus, 1892-1908 m. gydytojaudamas Sibire surinko buriatų, tunguzų ir kitų vietos gyventojų antropologinius duomenis, iškasinėjo apie 500 pilkapių, surengė ekspediciją į Mongoliją. Nuo 1908 m. iki 1931 m. profesoriaudamas Krokuvos Jogailos universiteto Filosofijos fakulteto Antropologijos katedroje iškasinėjo keletą Lenkijos senosios sostinės kapinių, pirmasis moderniai ėmė tirti Krokuvos jaunimo augimą ir plėtrą, apibūdino guralius (kalnėnus), kašubus ir kitas lenkų etnografines grupes, 1914 m. dalyvavo antropologinėje ekspedicijoje į Suomiją. Už mokslo nuopelnus jis buvo išrinktas daugelio Lenkijos ir kitų kraštų mokslo draugijų nariu, apdovanotas medaliais ir kitais garbės ženklais.

Dviejų amžių sandūros periodikoje J. Talko-Grincevičius paskelbė 200 iškastinių kaukolių duomenis. Seniausi jo aprašyti radiniai - I tūkstantmečio kaukolės iš Kauno apylinkių ir Šiaulių apskrities: II-IV a. 4 vyrų ir 2 moterų iš Lauksvydų kapinyno, 2 vyrų ir 1 moters iš Visdergių ir 3 vyrų bei 1 moters iš mišrios datuotės (III-IV a. ir IX-XII a.) Titvydiškių senkapio. J. Talko-Grincevičius kaukoles matavo Kauno muziejuje, 1908 m. vasarą, jam jas davė archeologas Tadas Daugirdas. Antrojo tūkstantmečio viduriu ir antrąja puse datuojamos pačiam antropologui dalyvaujant iškastos kaukolės Arijonų kalne prie Virbalio (2 vyrų ir 3 moterų), Lankiškėse prie Nočios (104 asmenų), Lydos apylinkėse (16 žmonių), Vilniaus Gedimino kalne (5 vyrų ir 3 moterų) ir Vilniaus šv. Onos bažnyčios rūsiuose (16 žmonių). 1920 m. įkūrė Vilniaus universiteto Antropologijos ir priešistorės katedrą, kurios archeologinė dalis atiteko dabartiniam Lietuvos nacionaliniam muziejui. Mirė 1936 m. balandžio 26 d. Krokuvoje, palaidotas Rakovicų kapinėse.

Literatūra

• Spiss A. „Muzeum Etnograficzne”, Tygodnik Salwatorski, nr 49/364 z 9 grudnia 2001.
• Supady J. „Julian Talko-Hryncewicz – lekarz, antropolog i badacz Syberii”, Polskie Archiwum Medycyny Wewnętrznej, 117 (11-12), s.531-533.
• Wasiliew W. „Julian Talko-Hryncewicz”, cykl „Sławni Polacy w Rosji”, Głos znad Pregoły, nr 4/2003, s.7.

Šaltiniai

1. Lenkų antropologas Julijonas Talko-Grincevičius ir Lietuva