Stasys Šilingas

Stasys Šilingas
Gimė	1885 m. lapkričio 23 d. Vilnius, Rusijos imperija
Mirė	1962 m. lapkričio 13 d. (76 metai) Kelmė
Palaidotas (-a)	Ilguvos kapinėse
Sutuoktinis (-ė)	Emilija Bytautaitė-Šilingienė
Vaikai	Laima, Daiva, Danguolė, Saulenė, Audronė, Raminta, Rusnė, Vingra, Galinda
Lietuvos Respublikos Seimo atstovas
Veikla	kultūros, politikos ir valstybės veikėjas, teisininkas, mokslo ir visuomenės bendruomenių telkėjas
Sritis	literatūra, etnologija, kalbotyra, leidyba, teisė, finansai, kariuomenė, diplomatija, istorija, rezistencija
Organizacijos	Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti, Lietuvos Valstybės taryba, Lietuvių meno kūrėjų draugija, Lietuvai pagražinti draugija, Šaulių Sąjunga, Vilniui Vaduoti sąjunga, Teisingumo ministerija
Pareigos	Valstybės tarybos pirmininkas, Operos tarybos pirmininkas, Šaulių sąjungos pirmininkas
Alma mater	Maskvos universitetas
Vikiteka	Stasys Šilingas

Stasys Šilingas (1885 m. lapkričio 23 d. [pagal J.K.: lapkričio 11 d.] Vilniuje – 1962 m. lapkričio 13 d. Kelmėje, 1999 m. rugpjūčio 27 d. perlaidotas Ilguvos kapinėse, Šakių rajonas) – Lietuvos politinis ir valstybės veikėjas, teisininkas, kūrėjas.

1922 m. Lietuvos pašto ženklas, skirtas Lietuvos Respublikos pripažinimui de jure. Iš kairės: Justinas Staugaitis, Antanas Smetona, Stasys Šilingas.

Biografija

Paveldėjo grafų titulą; už dalyvavimą 1863 m. sukilime, caro įsaku jo seneliui Stanislovui Šilingui, ištremiant 1864 m. į Sibirą, titulas „sumažintas“ iki baronų. 1905 m. baigė Vilniaus I gimnaziją ir išvyko studijuoti į Maskvą. Ten dalyvavo to meto revoliuciniuose įvykiuose. Nuo 1907 m. Lietuvių mokslo draugijos, Lietuvių dailės draugijos narys. 1910 m. pradėjo leisti ir redaguoti lietuvių studentams ir moksleiviams skirtą žurnalą „Aušrinė“. 1911 m. vedė draugo Ramūno Bytauto seserį Emiliją ir susilaukė devynių dukterų. 1912 m. baigė Maskvos universiteto Teisės fakultetą ir grįžo į Lietuvą.

1913 m. prie Lietuvių dailės draugijos sumanytojas, steigėjas bei rėmėjas. Šilingų ir Bytautų šeimos savomis piniginėmis aukomis bene ženkliausiai įtakojo tolimesnį Čiurlionio genijaus kūrinių supirkimą ir išsaugojimą.

1913–1914 m. Vilniaus lietuvių kredito bendrovės valdybos, vėliau – tarybos narys, Vilniaus žemės banko darbuotojas. 1914 m. Vilniuje įsteigė Lietuvių politikos centrą, parašė ir paskelbė „Lietuvių deklaraciją“, dažnai vadinamą „gintarine deklaracija“ dėl Mažosios Lietuvos sujungimo su Didžiąja Lietuva. 1914–1917 m. Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komiteto sekretorius, vėliau – vicepirmininkas. 1915 m. išleido lietuvių rašytojų kūrybos almanachą „Pirmasai baras“.

1915–1917 m. lietuvių organizacijų atstovas prie Rusijos vidaus reikalų ministerijos sudarytoje Atskiroje taryboje pabėgėlių gyvenimui tvarkyti. 1915 m. pirmosios lietuvių konferencijos Stokholme dalyvis. 1917 m. Petrograde įsteigtos pirmininkas, laikraščių „Santara“, „Laisvės karininkas“, „Pradalgiai“ leidėjas, Petrograde sušaukto Rusijos lietuvių seimo prezidiumo narys, pirmasis Lietuvių Tautos tarybos pirmininkas.

1917 m. įsteigė švedų-lietuvių draugijas Stokholme ir Petrograde. 1917 m. vienas Demokratinės tautos laisvės „Santaros“ partijos iniciatorių ir steigėjų.

Tarpukaris

1918 m. Lietuvos Valstybės tarybos narys ir prezidiumo vicepirmininkas, 1919–1920 m. – pirmininkas. 1918 m. gruodžio 26 d., pačiu kritiškiausiu valstybei metu, paskyrė II Vyriausybės ministrų kabinetą, vadovaujamą Mykolo Sleževičiaus.

1920–1926 m. advokatas Kaune. 1921 m. vienas „Lietuvai pagražinti draugijos“ steigėjų. 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. Pirmojo Seimo, 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d. Antrojo Seimo Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovas.

Lietuvių meno kūrėjų draugijos steigėjas, „Meno“ leidėjas, mecenatas. 1923–1924 m. Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos vicepirmininkas, vėliau – pirmininkas. 1925 m. vienas Vilniui vaduoti sąjungos steigėjų. 1927 m. steigėjas, valdybos narys, kurį laiką – pirmininkas.

Po 1926 m. valstybės perversmo paskirtas teisingumo ministru. 1926 m. gruodžio 17 d. – 1929 m. rugsėjo 23 d. XIV Augustino Voldemaro Ministrų kabinete, 1934 m. birželio 12 d. – 1935 m. kovo 6 d. XVI Juozo Tūbelio ir 1935 m. rugsėjo 6 d. – 1938 m. kovo 24 d. XVII Juozo Tūbelio Ministrų kabinetuose – teisingumo ministras. 1928–1938 m. LR Valstybės tarybos pirmininkas.

1933 m. Teismų santvarkos, Tautai ir valstybei saugoti, Spaudos įstatymų parengėjas. 1938 m. Lietuvos valstybės Konstitucijos, kurią priėmė Ketvirtasis Seimas, parengėjas (1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Konstitucija palikta galioti).

Jaunųjų teatro vienas steigėjų, Komisijos Meno rūmų reikalams tvarkyti narys, M. K. Čiurlionio galerijos ir Kauno meno mokyklos steigėjas, organizatorius.

Okupacijos metais

1941 m. birželio 14 d. TSRS okupacinės valdžios suimtas, išvežtas į nelaisvę – Krasnojarsko krašto lagerius. Kartu suimtos ir tą rytą iš Misiūnų dvaro sodybos, vėliau melioracijos nušluotos nuo žemės paviršiaus, išvežtos žmona Emilija Šilingienė-Bytautaitė ir dukra Raminta. Pilviškių geležinkelio stotyje okupantai atskyrė suimtąsias karo belaisves, kurios 1943–1944 m. nuo bado bei šalčio numirė Sibire; jis pats be teismo buvo kalinamas daugiau kaip 10 metų.

1952 m. vasario 27 d. MGB Ypatingojo pasitarimo nutartimi nuteistas kalėti 25 metus. 1954 m. birželio 2 d. TSRS Aukščiausiojo Teismo Karinė kolegija bausmę sumažino ir po 20 dienų leido grįžti į Lietuvą. 1954 m. liepos 15 d. vietinės valdžios kolaborantų bendradarbiavimo su okupacine administracija pastangomis vėl ištremtas iš Lietuvos, pateko į Žitomiro srities (Ukraina) invalidų namus. 1961 m. lapkričio 17 d. paleistas iš tremties grįžo į Lietuvą.

Šaltiniai

1. http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4162&p_d=3062&p_k=1
2. Stasio Šilingo atminimas dar laukia įamžinimo // XXI amžius, 2009 m. gegužės 27 d., Nr. 41 (1733)

• Viltis; 1914-VIII, Lietuvių deklaracija.
• Giedrius Papinigis. Lietuvis, gyvenęs aukščiausiąja nata. – Amerikos lietuvis, 2005-XI-12, Nr. 46, p.13, 24.
• G. Papinigis. Lietuvių Tautos Tarybos pirmininko Stasio Šilingo atminimui. – Amerikos lietuvis, 2005-XII, Nr. 52, 53; p.24, 25.
• Gediminas Zemlickas. Potsdamas: 60 metų tylėjimo. – Mokslo Lietuva, 2006 gegužės 11-24, Nr. 9 (343), p.16. ISSN 1392-7191
• G. Papinigis. Lietuvių dailės draugijos 100-mečiui. – Tautodailės metraštis, 2007, Telšių kraštas. Nr. 13.
• G. Papinigis. Lietuvių dailės draugijos kūrėjams, jos 100-osioms metinėms. – Lietuvos aidas, 2006-XII-03, Nr. 277, 278; p.9, 9.
• Petras Klimas. Moksleivių sąjūdžio pusamžis /iš atsiminimų apie Aušrinę/. – Mokslo Lietuva 2010-III-4 d., 18 d. Nr. 5,6 (427,428).
• Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Retų knygų ir rankr. sk. F-7-957 p.13; F-15-444.
• Lietuvos mokslų akademijos biblioteka, Rankraščių skyrius F-12-3549.

Literatūra

• Albinas Vaičiūnas. Stasio Šilingo gyvenimo kelias. Vilnius: Trys žvaigždutės, 2009. 
• Vytas Urbonas. Stasys Šilingas. Gyvenimas tautai ir valstybei: monografija. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2010.