Gimnastika

Gimnastika – sporto šaka, kurioje sportininkas turi atlikti įvairius pratimus, reikalaujančius jėgos, grakštumo, lankstumo ir koordinacijos. Žodis gimnastika kilęs iš graikų kalbos. Gimnastikos elementai plačiai naudojami cirke, taip pat įvairių pasirodymų, masinių renginių metu kaip pramoginė dalis.

Akrobatinė gimnastika

Lietuvos gimnastas Robertas Tvorogalas, 2023

Sportininkas atlieka sportinės gimnastikos pratimus ant žiedų.

Istorija

Gimnastika atsirado antikinėje Graikijoje ir labiausiai suklėstojo V a. pr. m. e. - IV a. pr. m. e.. Didžiausią įtaką gimanstikos plėtojimui darė Atėnai ir Sparta. Pastarojoje šis sportas buvo taikomas kariams parengti. Dar tik besiformuojanti sąvoka „gimnastika“ antikinėje kultūroje buvo universali. Ji apėmė įvairius fizinius pratimus, šokius ir žaidimus. Platonas aprašė gimnastikos skirstymą Atėnuose, kuri buvo suskaidytą į palestriką (lengvoji atletika, sunkioji atletika, imtynės, fechtavimas, irklavimas) ir orchestiką. Orchestika dar buvo suskaidyta į sferistiką (pratimai su kamuoliu), pačią orchestiką (kulto ir kariniaisceniniai šokiai) ir kubistiką (akrobatikos pratimai). Orchestikoje vyravo plastikos, ritmikos, raiškaus grožio šokio elementai, kurie vėliau buvo naudojami meninėje gimnastikoje, balete. Kubistikos elementai dabar atliekami akrobatikos ir sportinės gimnastikos varžybose. Romėnai nedaug prisidėjo prie gimnastikos tobulinimo, bet jie pirmieji pradėjo naudoti pratimus ant medinio arklio. Toks pratimas buvo skirtas mokyti kavaleristus. Pirmasis aprašęs pratimus ant medinio arklio ruošiant karius yra .

XVI a. antroje pusėje vėl pradėta daugiau rašyti ir kalbėti apie gimnastiką. Mokslininkas iš Italijos parašė traktatą „Gimnastikos menas“, kuriame jis kvietė atgaivinti romėnų paliestiką ir orchestiką. Gimnastiką populiarino . Jis organizuodavo pasirodymus, demonstruodavo įvairius pratimus. 1599 m. Paryžiuje jis išleido knygą „Trys dialogai apie akrobatinius šuolius pasisukant ore“. Antrajame dialoge rašytojas suklasifikavo akrobatikos pratimus į pratimai be prietaisų ir pratimus panaudojant prietaisus (įrankius). Tukaro veikalas tapo pirmuoju susisteminusiu akrobatikos elementus. XVIII a. pab. – XIX a. pr. vyko žinių apie fizinį ugdymą sisteminimas. Pirmieji mokslininkai, kurie stengėsi sukurti griežtą gimnastikos sistemą, buvo ir . Vėliau iš Gutso-Mutso sistemos susiformavo dvi gimnastikos mokyklos. Viena įsitvirtino Vokietijoje ir pavadinta „Tumen“ (nuo „turnkunst“ (vikrumo menas)). Jos įkūrėjas - . Kita Gutso-Mutso sistemos atšaka iš pradžių paplito Danijoje, o vėliau Švedijoje. sudormavo ją į savitą gimnastikos sistemą. Šios dvi sistemos turi esminių skirtumų. F. Janas buvo gimnastikos ant prietaisų pradininkas, o P. Lingo siekė propaguoti tokius gimnastikos pratimus, kurie geriausiai tinka sveikatai stiprinti.

Vėliau sukurta ir prancūzų gimnastikos sistema. Jos pradininkas – Napoleono armijos pulkininkas . Jo pasiūlyta gimnastikos sistema buvo skirta daugiausia tik armijai ir sukūrė tokią sistemą, kuri padėtų ruošti kareivius armijai. 1817 m. įkūrė gimnastikos mokyklą, kurioje mokėsi karininkai ir kareiviai. Per tokios sistemos pratybas buvo formuojami tokie įgūdžiai, kurie būtu reikalingi buityje, ypač karo sąlygomis. F. Amorosas gimnastikos pratybose naudojo parengiamuosius pratimus, atliekamus pagal muziką, šokius. Tokia sistema paplito ir kitose šalyse, bet buvo taikoma tik armijoje.

Didelius nuopelnus tobulinant sportinę gimnastiką priklauso „sakalų“ gimnastikai. Šis judėjimas prasidėjo Čekijoje XIX a. antroje pusėje. „Sakalų“ gimnastikos sistemos kūrėjas buvo Prahos universiteto profesorius . Jis stengėsi sukurti tokią sistemą, kuri skatintų jaunimą praktikuoti gimnastiką nuo pat mažens. Savo metodika gimnastika buvo artima vokiečių gimnastikai, bet turėjo ir skirtumų. Profesorius stengėsi visiems judesiams suteikti tokią formą, kad atliekami pratimai keltų pasitenkinimą ne tik žiūrovams, bet ir atlikėjams.

1881 m. įkurta tarptautinė gimnastikos federacija (FIG), kuri yra seniausia veikianti tarptautinė sportinė federacija, pradėjo reglamentuoti ir vykdyti gimnastikos veiklą. Gimnastikos olimpiadoje varžybos vykdomos nuo 1896 m. vasaros olimpinių žaidynių.

Gimnastikos formos

Gimnastika, kaip sporto šaka, skirstoma į įvairias gimnastikos formas:

• Sportinė gimnastika (arba artistinė gimnastika, vyrų ir moterų rungtys skiriasi)
• Ritminė gimnastika (arba meninė gimnastika)
• Šuoliai ant batuto
• Parodomoji gimnastika
• Aerobika
• Akrobatika
• Komandinė gimnastika

Lietuvoje

1922 m. įkurta Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (dabar Lietuvos gimnastikos federacija). 1938 m. šaulių sąjungos šventėje Kaune įvyko pirmosios varžybos ant gimnastikos prietaisų. 1947 m. įvyko pirmasis Lietuvos sportinės gimnastikos čempionatas. 1950 m. surengtas pirmasis Lietuvos ritminės gimnastikos čempionatas.

Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvai olimpinėse žaidynėse atstovavo šie sportininkai:

Sportininkas	Olimpiados	Forma
Rokas Guščinas	2012	Sportinė
Kristina Kliukevičiūtė	1996	Ritminė
Julija Kovaliova	2000	Sportinė
Laura Švilpaitė	2012	Sportinė
Robert Tvorogal	2016, 2021	Sportinė
Jelena Zanevskaja	2008	Sportinė

Išnašos

1. Gimanstika M.Katinas
2. french.about.com 2008-10-05 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

• Tarptautinė gimnastikos federacija 2011-09-24 iš Wayback Machine projekto.

Vikiteka: Gimnastika – vaizdinė ir garsinė medžiaga