Julius Juzeliūnas

Julius Juzeliūnas
Gimė	1916 m. vasario 20 d. Čepolės k., dab. Latvija, Bauskės raj., Žeimelio valsč., Šiaulių apskr.
Mirė	2001 m. birželio 15 d. (85 metai) Vilnius
Palaidotas (-a)	Saltoniškių kapinėse
Vaikai	Gediminas Juzeliūnas
Veikla	kompozitorius, vargonininkas, chorvedys, pedagogas
Žymūs apdovanojimai
1990 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija 1994 m. Gedimino 4-ojo laipsnio ordinas

Julius Juzeliūnas (1916 m. vasario 20 d. Čepolės k., dab. Latvija, Bauskės raj., Žeimelio valsč., Šiaulių apskr. – 2001 m. birželio 15 d. Vilniuje) – lietuvių kompozitorius, pedagogas, politinis veikėjas.

Biografija

Lankė Žeimelio pradžios mokyklą. Giedojo Žeimelio bažnyčios chore ir iš jo vadovo Juozo Pėželio išmoko vargonuoti. Vėliau gavo vargonininko vietą Kyburių (Pasvalio raj.) parapijoje.

1937–1939 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje ir vadovavo karių chorui. 1939–1944 m. Šiaulių muzikos mokykloje mokėsi vargonuoti (dėst. Juozas Karosas), griežti altu (dėst. Povilas Matiukas), skambinti fortepijonu (dėst. I. Prielgauskas ir Julius Gaidelis) ir muzikos teorijos disciplinų (dėst. J. Karosas). Mokydamasis griežė altu mokyklos moksleivių styginių orkestre (dirigentas J. Karosas) ir miesto muzikinio teatro simfoniniame orkestre (dirigentas Petras Armonas).

Nuo 1940 m. kartu mokėsi ir Šiaulių suaugusiųjų gimnazijoje, 1944 m. eksternu baigė Šiaulių berniukų gimnaziją.

1944–1948 m. studijavo kompoziciją Kauno konservatorijoje (prof. Juozo Gruodžio klasė), kurią baigė su pagyrimu. 1946–1948 m. vadovavo Lietuvos kūno kultūros instituto studentų chorui, įvairiems vokaliniams ansambliams.

1949–1952 m. studijavo kompoziciją Leningrado N. Rimskio-Korsakovo valstybinės konservatorijos aspirantūroje (prof. V. Vološinovo klasė). 1954 m. apgynė kandidatinę disertaciją „Lietuvių liaudies daina kai kurių lietuvių tarybinių kompozitorių simfoninėje kūryboje“, o 1972 m. – daktaro disertaciją „Akordo sandaros klausimu“. J. Juzeliūnas tyrinėjo lietuvių muzikos folklorą, sudarė jo klasifikavimo sistemą pagal melodijų atraminius tonus; taip pat tyrinėjo neeuropines muzikos kultūras, tuo tikslu lankėsi Afrikos ir Azijos šalyse.

Nuo 1948 m. – Lietuvos kompozitorių sąjungos narys, 1954–1966 m. – valdybos pirmininko pavaduotojas, vėliau – valdybos tarybos narys. Nuo 1957 m. – Kompozicijos katedros docentas, nuo 1970 m. – profesorius, 1992–1995 – Kompozicijos katedros vedėjas, išugdė apie 50 kompozitorių. 1991–1995 m. buvo Lietuvos mokslo tarybos narys.

Nuo 1988 m. – Lietuvos sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys ir veiklus dalyvis, vėliau – Sąjūdžio seimo tarybos narys, dirigavo Sąjūdžio mitinguose. Buvo komisijos stalinizmo nusikaltimams tirti (nuo 1991 m. Represijų Lietuvoje tyrimo centras) tarybos pirmininkas, 1989–1991 m. – Sovietų Sąjungos liaudies deputatas. 1992–1993 m. Vyriausiosios rinkimų komisijos narys.

1954 m. suteiktas nusipelniusio meno veikėjo, 1966 m. – liaudies artisto garbės vardai, 1991 m. apdovanotas Lietuvos nacionaline premija, 1996 m. – Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu.

Sūnus yra kompozitorius. Kitas sūnus Gediminas Juzeliūnas yra fizikas, fizinių mokslų habilituotas daktaras, o duktė  – lituanistė.

Kūryba

Jaunystėje rašė religinę muziką, bet kūrybinę karjerą pradėjo kaip tradicionalistas, parašydamas baletą „Ant marių kranto“ (1953 m.) ir dvi pirmąsias simfonijas. Baletas „Ant marių kranto" pastatytas Vilniuje, Rygoje, Taline, Lvove, simfoniniai ir kameriniai kūriniai skambėjo Vokietijoje, Belgijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Švedijoje, Italijoje, JAV, Rusijoje.

Išgarsėjo nuosaikiai modernios kalbos simfonine siuita „Afrikietiški eskizai" (1961 m.). Nuo to laiko jis kūrė originalią harmonijos sistemą, kurią diegė naujai rašomuose kūriniuose: simfoninėje poemoje „Pelenų lopšinė“ (1963 m.), Koncerte smuikui, vargonams ir kameriniam orkestrui (1963 m.), Simfonijoje Nr. 3 „Žmogaus lyra“ (pagal Eduardo Mieželaičio eiles, 1965 m.). Nuo 1962 m. rašė styginių kvartetus (Nr. 1, 1962, Nr. 2, 1966, Nr. 3 „Devyni laiškai ir post scriptum", 1969, Nr. 4 „Raga a quattro, 1980).

Tarp svarbiausių kūrinių minėtini Koncertas vargonams (1969 m.), Sonata smuikui ir fortepijonui (1972 m.), Sonata balsui ir vargonams „Melika" (1973), simfonija-oratorija „Cantus magnificat“ (Vilniaus universiteto 400-osioms metinėms, 1979), Simfonija Nr. 5 „Lygumų giesmės" (1982 m.), kantata „Gėlių kalbėjimas" (pagal Jono Meko eiles, 1985 m.), Koncertas klarnetui ir styginiams (1985 m.), Sonata fortepijonui Nr. 2 (1986 m.), Simfonija Nr. 6 „Patarlių simfonija" (1991 m.), „Dėkojimas" violončelei ir styginiams (Andrejui Sacharovui, 1992 m.), „Litanijos" obojui (1997 m.).

Opera „Sukilėliai" (pagal Vinco Mykolaičio Putino romaną, 1957 m.) buvo uždrausta dėl politinių priežasčių ir pastatyta tik 1977 m. Antroji opera „Žaidimas“ (pagal Friedricho Dürrenmatto romaną „Avarija", 1968 m.) pirmą kartą koncertiškai atlikta 2007 m., po autoriaus mirties.

Šaltiniai

1. https://www.vrk.lt/documents/10180/619380/VRK+SUD%C4%96TIS6.pdf/f669a6ce-814f-4d68-bb6e-de0d47d9607a

• ZUBRICKAS, Boleslovas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. p. 181 – 185. (informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas)
• JUZELIŪNAS, Julius. Akordo sandaros klausimu. Kaunas: Šviesa, 1972. 140 p.
• JUZELIŪNAS, Julius. Straipsniai. Kalbos. Pokalbiai. Amžininkų atsiminimai. Vilnius: Rašytojų s – gos l – kla, 2002. 672 p.
• AMBRAZAS, Algirdas Jonas. Julius Juzeliūnas. Gyvenimo ir veiklos panorama. Kūrybos įžvalgos. Vilnius : Lietuvos kompozitorių sąjunga, 2015. 706 p.