Jonas Šliūpas

Jonas Šliūpas
Gimė	1861 m. kovo 7 d. Rakandžiai, Gruzdžių valsčius, Rusijos imperija
Mirė	1944 m. lapkričio 6 d. (83 metai) Berlynas, Vokietija
Sutuoktinis (-ė)
Vaikai	Aldona Šliūpaitė-Jankauskienė, , ,
Veikla	gydytojas, medicinos, humanitarinių ir teisės mokslų daktaras, aušrininkas, lietuvių spaudos ir politinis veikėjas, laisvamanis.
Partija	Lietuvos socialdemokratų partija
Alma mater	Peterburgo universitetas
Vikiteka	Jonas Šliūpas

Jonas Šliūpas (1861 m. kovo 7 d. [pagal J.K.: vasario 23 d.] Rakandžiuose, Gruzdžių valsčius, Rusijos imperija – 1944 m. lapkričio 6 d. Berlyne, Vokietija) – gydytojas, medicinos, humanitarinių ir teisės mokslų daktaras, aušrininkas, lietuvių spaudos ir politinis veikėjas.

Biografija

1873–1880 m. mokėsi Mintaujos vokiškoje gimnazijoje, baigė ją pirmuoju mokiniu. 1880–1882 m. studijavo Maskvos, 1882 m. – Peterburgo universitetuose.

1882 m. dalyvavo Proletariato partijos veikloje. 1884–1919 m. gyveno JAV, baigė Merilando medicinos mokyklą. 1892–1893 m. žurnalo „Apšvieta“ redaktorius. 1901 m. – „Aušros“ draugijos narys, 1904–1912 m. – jos iždininkas, 1904–1905 m. dalyvavo steigiant Amerikos lietuvių socialistų sąjungą, jos CK iždininkas. 1894 m. ir 1904 m. Lietuvos socialdemokratų partijai atstovavo Internacionalo kongresuose.

Jono Šliūpo knyga „Lietuvių tauta senovėje ir šiandien“

Gydytojo praktika vertėsi iki 1917 m. JAV redagavo kai kuriuos lietuviškus laikraščius ir žurnalus. Dalyvavo kuriant daugelį draugijų ir jų darbe: (1883 m., Tilžėje), (1885 m.), (1900 m.), Lietuvių mokslo draugystė (1889 m.), (1900 m.), (1910 m.), Lietuvių laisvamanių federacija (1918 m.).

1914–1919 m. – vienas žymiausių „Sandaros” politinės organizacijos veikėjų. 1919–1920 m. – Lietuvos atstovas Latvijoje ir Estijoje. 1921 m. – Lietuvos banko direktorius, įvairių akcinių bendrovių steigėjas ir dalininkas. 1921–1923 m. – Biržų ir Šiaulių gimnazijų mokytojas. 1924 m. Vienas Laisvamanių etinės kultūros draugijos organizatorių ir veikėjų. Prisidėjo prie laikraščių „Šiaulių naujienos“ (1923–1928 m.), „Laisvoji mintis“ (1933–1941 m.) leidimo. 1923–1930 m. – Lietuvos universitete dėstė medicinos istoriją, 1923 m. vasario 24 d. suteiktas Garbės daktaro vardas.

1933–1940 m. – pirmasis Palangos burmistras, Palangoje yra jo memorialinė sodyba. 1944 m. pasitraukė į Austriją.

Filosofinės pažiūros

J. Šliūpas 1933 m.

J. Šliūpas propagavo materialistinę pasaulio sampratą. Dideliu materializmo autoritetu laikė (Ludwig Büchner), išvertė į lietuvių kalbą jo veikalą „Jėga ir medžiaga“. Pažinimo teorijoje J. Šliūpas buvo sensualistas. Kritikavo religinę pasaulėžiūrą. Socialinės pažiūros eklektiškos dėl marksizmo, pozityvizmo, , ir kitų filosofinių koncepcijų įtakos. Etiniuose klausimuose, kuriuos glaudžiai siejo su socialine problematika, rėmėsi , D. S. Milio ir H. Spenserio idėjomis. Estetikoje – atstovas.

Šaltiniai

1. Šliūpas Jonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 242 psl.
2. „Jonas Kairiūkštis – mokslo, minties ir sąžinės laisvės gynėjas – Ateizmas ir ateistai“. ateizmasirateistai.lt. 2014-12-03. iš originalo 2015-03-02. Nuoroda tikrinta 2016-05-08.

Nuorodos

• Šliūpo muziejus 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.;
• Laisvamanybė Lietuvoje, Aldona Gaigalaitė 2011-09-25 iš Wayback Machine projekto.;
• Šarūnas Pusčius, Tautinio atgimimo šaukliai;
• Jonas Šliūpas ir LSDP 1896 metais [2011 m. straipsnio autorius – Arūnas Vyšniauskas]