Lietuvių kalbos tarmės yra skirstomos iš esmės pagal dvi koncepcijas klasifikacijas Antano Baranausko vėliau išplėtota Z

Lietuvių kalbos tarmės yra skirstomos iš esmės pagal dvi koncepcijas (klasifikacijas): Antano Baranausko (vėliau išplėtota Zigmo Zinkevičiaus) ir Kazimiero Jauniaus (vėliau išplėtota Antano Salio). Koncepcijos skiriasi gana nedaug, tik pirmoji išsamiau apibūdina rytų aukštaičių tarmes, o kadangi A. Baranauskas buvo aukštaitis (K. Jaunius – žemaitis), todėl teigiama, kad jis šias ypatybes aprašė tiksliau.

Zigmo Zinkevičiaus ir Alekso Girdenio klasifikacija

žemaičių tarmė:
- vakarų žemaičiai (Karklė, Klaipėda, Plikiai, Priekulė, Šilutė, Žardė)
- šiaurės žemaičiai:
  - (Kretinga, Darbėnai, Endriejavas, Gargždai, Judrėnai, Kalnalis, Kuliai, Mosėdis, Palanga, Plungė, Rietavas, Salantai, Veiviržėnai)
  - (Telšiai, Gadūnavas, Ylakiai, Klykoliai, Luokė, Mažeikiai, Papilė, Pikeliai, Seda, Skuodas, Viekšniai, Žemaičių Kalvarija)
- pietų žemaičiai:
  - (Raseiniai, Eržvilkas, Kelmė, Pagramantis, Skaudvilė, Tauragė, Viduklė)
  - (Varniai, Karklėnai, Kuršėnai, Kvėdarna, Laukuva, Šaukėnai, Šilalė, Švėkšna, Užventis, Žemaičių Naumiestis)
aukštaičių tarmė:
- vakarų aukštaičiai:
  - kauniškiai (Kaunas, Birštonas, Daukšiai, Garliava, Griškabūdis, Jieznas, Jurbarkas, Kaišiadorys, Kalvarija, Kazlų Rūda, Kybartai, Kudirkos Naumiestis, Liubavas, Lukšiai, Marijampolė, Prienai, Punia, Šakiai, Veliuona, Vilkija, Vilkaviškis)
    - Klaipėdos krašto aukštaičiai (Pagėgiai)
  - šiauliškiai (Šiauliai, Ariogala, Baisogala, Girkalnis, Jonava, Joniškis, Kalnujai, Pašušvys, Rudiškiai, Skaistgirys, Šakyna, Šaukotas, Šiluva, Žagarė)
- rytų aukštaičiai:
  - anykštėnai (Anykščiai, Adomynė, Balninkai, Lyduokiai, Panemunėlis, Svėdasai, Žemaitkiemis)
  - kupiškėnai (Kupiškis, Palėvenė, Pandėlys, Papilys, Skapiškis, Subačius)
  - panevėžiškiai (Panevėžys, Biržai, Joniškėlis, Karsakiškis, Kavarskas, Krekenava, Linkuva, Miežiškiai, Nemunėlio Radviliškis, Pasvalys, Pašvitinys, Pušalotas, Raguva, Ramygala, Saločiai, Siesikai, Smilgiai, Šeduva, Traupis, Vabalninkas, Vaškai, Vidiškiai, Žeimelis)
  - širvintiškiai (Širvintos, Gelvonai, Giedraičiai, Musninkai, Ukmergė)
  - uteniškiai (Utena, Alanta, Daugailiai, Debeikiai, Dusetos, Inturkė, Kriaunos, Kuktiškės, Molėtai, Obeliai, Rokiškis, Salakas, Užpaliai, Zarasai)
  - vilniškiai (Vilnius, Adutiškis, Daugėliškis, Dieveniškės, Dysna, Dotenėnai, Dūkštas, Ignalina, Kaltanėnai, Linkmenys, Maišiagala, Mielagėnai, Nemenčinė, Pabradė, Palūšė, Rimšė, Švenčionėliai, Švenčionys, Tverečius)
- pietų aukštaičiai (Alytus, Aukštadvaris, Druskininkai, Dusmenys, Eišiškės, Kabeliai, Kaniava, Lazdijai Leipalingis, Marcinkonys, Merkinė, Musteika, Nemunaitis, Palomenė, Rudamina, Rudnia, Simnas, Valkininkai, Varėna, Veisiejai, Vievis, Žasliai)

K. Jauniaus ir A. Salio klasifikacija

žemaičių tarmė:
- dounininkai
- dūnininkai
- donininkai
vakarų aukštaičiai:
- žiemiečiai
- veliuoniečiai
- pietiečiai
vidurio aukštaičiai
rytų aukštaičiai:
- pantininkai
- pontininkai
- puntininkai
dzūkai
suvalkiečiai

Kita informacija

Nuorodos

Vikiteka: Lietuvių kalbos tarmės – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Lietuvių kalbos tarmės - Šiuolaikiniai geolingvistikos tyrimai Lietuvoje, Lietuvių kalbos institutas
Lietuvių tarmės 2008-05-17 iš Wayback Machine projekto.