Girkalnis

Girkalnis
Šėtupio gatvė
Girkalnis
55°18′40″š. pl. 23°12′07″r. ilg. / 55.311°š. pl. 23.202°r. ilg. / 55.311; 23.202 (Girkalnis)
Apskritis	Kauno apskritis
Savivaldybė	Raseinių rajono savivaldybė
Seniūnija	Girkalnio seniūnija
Gyventojų (2021)	739
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Gìrkalnis Kilmininkas: Gìrkalnio
Istoriniai pavadinimai	rus. Гиртоколь

Girkalnis – miestelis Raseinių rajono savivaldybėje, 9 km į šiaurės vakarus nuo Raseinių, piečiau automagistralės  A1  Vilnius–Kaunas–Klaipėda . Seniūnijos, seniūnaitijos centras. Miestelyje stovi Girkalnio Šv. Jurgio bažnyčia, veikia Girkalnio pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-60028).

Šalia miestelio yra Girkalnio kaimas.

Girkalnio bažnyčia

Etimologija

Miestelio vardas kildinamas iš asmenvardžio Gir̃kus ir žodžio kalnas. Taip pat jis siejamas su kalnu, kuris buvo apaugęs giria („girios kalnas“). Legendos byloja, kad senovėje ant kalno augusioje girioje medžiojo ponas Jurgis. Jį užpuolė vilkai ir tik meldžiant Dievo pagalbos bei pasižadant šioje vietoje pastatyti bažnyčią vilkai išsibėgiojo. Ponas čia pastatė Šv. Jurgio bažnyčią. Ir dabar miestelyje švenčiami Šv. Jurgio – gyvulių globėjo atlaidai.

Istorija

Apylinkėse gyventa nuo senovės, į pietus nuo kaimo yra Gabrieliškių piliakalnis su gyvenviete, Volų pilaitės gynybiniai įtvirtinimai. Girkalnis minimas XV a., Girkalnio dvaras – XVI a. Nuo 1421 m. iki XIX a. vidurio Girkalnis priklausė Žemaičių vyskupijai. 1622 m. Stanislovo Kiškos rūpesčiu pastatyta bažnyčia. 1703 m. vyskupas J. J. Krispinas iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Augusto II išrūpino ketvirtadienio turgaus privilegiją.

1637 m. ir 1662 m. miestelyje buvo 27 sklypai, 1733–1737 m. – 18 dūmų. XIX a. pirmoje pusėje veikė parapinė, nuo 1866 m. – valdinė pradinė mokykla.

1834 m., 1898 m. ir per II pasaulinį karą Girkalnis degė. XIX a. buvo miestelis Raseinių apskrityje.

Prieš II pasaulinį karą Girkalnyje gyveno 27 žydų šeimos. 1941 m. rugpjūčio mėn. vokiečių okupacinės valdžios nurodymu Girkalnio valsčiuje, kaime, buvo nužudyta apie 130 Girkalnio žydų.

Pokario metais apylinkėse veikė Kęstučio apygardos Žebenkšties partizanų rinktinės Lietuvos partizanai. 1944 m. gruodžio mėn. Lietuvos partizanų būrys (vadas A. Stašaitis) puolė Girkalnį; sutrukdyta imti vyrus į Raudonąją armiją, išvaduoti kaliniai. Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.

2006 m. patvirtintas Girkalnio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1745 m.	Girkalnio valsčiaus centras	?
XIX a.	?	Raseinių apskritis
1919–1950 m.	Girkalnio valsčiaus centras
1950–1995 m.	Girkalnio apylinkės centras	Raseinių rajonas
1995–	Girkalnio seniūnijos centras	Raseinių rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2021 m.
1833 m.	1857 m.	1897 m.^sur.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1977 m.
258	117	648	512	488	328	389
1979 m.^sur.	1985 m.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.	-
622	1 023	548	997	877	739	-
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

Girkalnyje gimė:

• Viktoras Jocaitis, rašytojas, literatūros kritikas, vertėjas
• Vitalius Stepulis, alpinistas, inžinierius

Girkalnio kapinėse palaidoti:

• Aleksandras Fromas-Gužutis, rašytojas, vienas dramaturgijos lietuvių kalba pradininkų.

Galerija

• Įvažiuojant
• Gėlynas
• Girkalnio kapinės
• Senosios žydų kapinės

Šaltiniai

1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
2. Гиртоколь. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 8А (16) : Германия — Го. С.-Петербургъ, 1893., 762 psl. (rus.)
3. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 636 psl.
4. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
5. „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 165 p.
6. Girtakol. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 575 psl. (lenk.)
7. Kazys Misius ir kiti. Girkalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 702 psl.
8. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
9. Girkalnis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 569 psl.
10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
11. Girkalnis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 103 psl.
12. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
13. Girkalnis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 626
14. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
15. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
17. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos

• Girkalnis. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 558 psl.
• Apie Girkalnį 2006-06-29 iš Wayback Machine projekto.

Aplinkinės gyvenvietės
		RASEINIAI – 11 km NORGĖLAI – 8 km
	Kalnujai – 10 km		ARIOGALA – 18 km
		Pramedžiava – 6 km