Palūšė

Šis straipsnis apie kaimą Ignalinos rajone. Apie kaimą Mažeikių rajone skaitykite straipsnyje Palūšė (Mažeikiai).

Palūšė
Palūšės bažnyčia
Palūšė
55°19′44″š. pl. 26°06′04″r. ilg. / 55.329°š. pl. 26.101°r. ilg. / 55.329; 26.101 (Palūšė)
Apskritis	Utenos apskritis
Savivaldybė	Ignalinos rajono savivaldybė
Seniūnija	Ignalinos seniūnija
Gyventojų (2021)	75
Vikiteka	Palūšė
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Palū́šė Kilmininkas: Palū́šės Naudininkas: Palū́šei Galininkas: Palū́šę Įnagininkas: Palū́še Vietininkas: Palū́šėje
Istoriniai pavadinimai	rus. Полутъ, Полуше

Palūšė – kaimas Ignalinos rajono savivaldybėje, 4 km į pietvakarius nuo Ignalinos; kurortinė teritorija. Seniūnaitijos centras, Aukštaitijos nac. parko direkcija. Į vakarus nuo kaimo telkšo Lūšių ežeras.

Palūšėje yra medinė Palūšės šv. Juozapo bažnyčia (pastatyta 1757 m., antra pagal senumą medinė bažnyčia Lietuvoje), varpinė (pavaizduota ant buvusio 1 lito banknoto) ir koplytėlė – Kultūros vertybių registre registruotas architektūros kompleksas. Šalia bažnyčios archeologų pastangomis atkurta akmens amžiaus gyvenamojo būsto ir pilkapio ekspozicija. Yra turizmo centras, amatų centras, biblioteka. Kaime gerai išvystytas turizmas, išlikę du Palūšės pilkapynai. Veikia aktyvi kaimo bendruomenė.

Kaime veikia Sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinis amatininkas, senojo kalvystės amato puoselėtojas Gediminas Šatkauskas. Gaminami tautinio paveldo produktai – blizgės, kurioms suteiktas tautinio paveldo produktų A kategorijos sertifikatas ir Aukštaitijos nacionalinio parko produkto ženklo pažymėjimas.

Etimologija

Gatvė link Lūšių ežero

Palūšė – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo čia telkšančio Lūšių ežero.

Istorija

Minima nuo 1651 m. Tada čia buvo palivarkas, priklausęs Šumskams. XVIII a. buvo atidaryta mokykla, tačiau ji buvo prieinama tik kilmingųjų luomo vaikams. Sovietmečiu kaime įkurta Ignalinos turistų bazė. 1984 m. įkurtas Ignalinos kelionių ir ekskursijų biuras (dabar lankytojų informacijos centras). 2007 m. Palūšei suteiktas kurortinės teritorijos statusas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
–1950 m.	Ignalinos valsčius	Švenčionių apskritis
1950–1977 m.	Palūšės apylinkė (1950–1963 ir 1968–1973 m. jos centras)	Ignalinos rajonas
1977–1995 m.	Ignalinos apylinkė
1995–	Ignalinos seniūnija	Ignalinos rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1866 m. ir 2021 m.
1866 m.	1868 m.*	1887 m.	1905 m.	1931 m.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1979 m.^sur.
93	42	57	164	126	73	122	146
1980 m.	1986 m.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.	-	-
146	129	137	108	83	75	-	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

Kaime gimė kompozitorius Mikas Petrauskas (1873–1937). Jam atminti 1973 m. pastatyta medinė kompozicija (skulptorius Juozas Kėdainis).

Eksponuojamas Palūšės pilkapis

Turizmas

Palūšėje yra poilsiaviečių, kempingas, valtinė. Vasaros metu nuomojamos valtys, žiemą – slidės. Geros galimybės keliauti po apylinkes – su augalija galima susipažinti botaniniame take, yra 5 km sveikatingumo takas, įrengtas miškuose, kelias pėstiesiems į Ginučius, yra turistinis maršrutas link Tauragnų. Yra galimybės pasivažinėti arkliais kinkytais vežimais ar rogėmis. Vasaros sezonas kasmet atidaromas renginiu „Palūšės vasara“, o žiemą vyksta tradicinė šventė „Trauk stintelę“.

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 178 psl.
3. . ignalina.lt. 2015-12-01. Suarchyvuotas originalas 2016-04-16. Nuoroda tikrinta 2016-04-16.
4. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
5. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
6. Palūšė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 751 psl.
7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
9. Palūšė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 431 psl.
10. Kazys Misius ir kt. Palūšė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 285
11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
12. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
15. „Trauk stintelę 2023 kviečia į Palūšę“. We love Lithuania. 2023-02-09. Nuoroda tikrinta 2024-03-05.

Nuorodos

• Palūšė. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 730 psl.
• Palūšės svetainė
• Miesteliai.lt 2008-01-10 iš Wayback Machine projekto.

Aplinkinės gyvenvietės
		Ginučiai – 9 km Meironys – 3 km	IGNALINA – 4 km Strigailiškis – 2 km
	Šakarva – 3 km Kaltanėnai – 11 km