Prienai

Kitos reikšmės – Prienai (reikšmės).

Prienai – miestas Lietuvos pietuose, Kauno apskrityje, abipus Nemuno. Prienų rajono savivaldybės ir Prienų seniūnijos centras. Didžioji Prienų dalis yra išsidėsčiusi kairiajame Nemuno krante – dešiniajame yra tik Paprienės mikrorajonas, kuriame yra centrinė ligoninė. Taip pat yra senelių globos namai. Per Nemuną Prienuose nutiestas vienas tiltas – Greimų tiltas. Miesto centre yra Laisvės aikštė, medinė Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčia (pastatyta 1750 m.), krašto muziejus, kultūros centras, paštas, Ldk Kęstučio paminklas (pastatytas iš bronzos 1937 m., skulptorius K. Ausiejus; atstatytas 1990 m., skulptorius G. Kamarauskas, architektas K. Lupeikis), (arba Butlerio pilis) ir Revuonos parkas (miesto parkas), link šiaurės – miesto kapinės.

Prienai
Prienų reginys
Prienai 54°38′02″š. pl. 23°56′35″r. ilg. / 54.634°š. pl. 23.943°r. ilg. / 54.634; 23.943 (Prienai)
Laiko juosta: () ------ vasaros: ()
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Kauno apskritis
Savivaldybė	Prienų rajono savivaldybė
Gyventojų (2023)	8 894
Plotas	7,87 km²
Tankumas (2023)	1 130 žm./km²
Pašto kodas	LT-59100
Vikiteka	Prienai
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Príenai Kilmininkas: Príenų Naudininkas: Príenams Galininkas: Príenus Įnagininkas: Príenais Vietininkas: Príenuose
lenk. Preny, rus. Прены

Prie Drubengio kranto išlikę vienos didžiausių Lietuvoje buvusių popieriaus dirbtuvių (XVIII–XIX a.) pastatai. Išlikęs vandens malūnas, pastatytas XIX a. Prienų piliavietės ir Prienų dvaro vietoje.

Prienų bažnyčia

Riboženklis nuo Kauno pusės

Etimologija

Miesto vardas tikriausiai yra asmenvardinis vietovardis – dar ir dabar yra tokia pavardė. Viena legenda pasakoja, kad vietovė pavadinta čia medžiojusio kunigaikščio Prienio vardu. Esą šis legendinis kunigaikštis, sužavėtas apylinkių grožio, pastatė čia pilį ir davė jai savo vardą. Pagal kitą padavimą, senovėje į Prienus siųsdavo nusikaltėlius, kurių vienas (pavarde Prienas) prie Mielupio upelio pasistatęs sodybą, gavusią savininko pavardę.

Geografija

Vytauto gatvė

Miestas yra 39 km į pietus nuo Kauno, 100 km į vakarus nuo Vilniaus, 30 km į šiaurę nuo Alytaus ir 40 km į rytus nuo Marijampolės. Šiaurės vakariniame Prienų pakraštyje yra kolektyvinių sodų, pietvakariuose plyti Prienų šilas. Miesto pakraščiai prie Nemuno kranto priklauso Nemuno kilpų regioniniam parkui. Link Birštono kurorto veda asfaltuotas takas pėstiesiems ir dviratininkams. Miesto prieigose prie kelio į Kauną stūkso Mačiūnų (Prienų) piliakalnis.

Per Prienus eina magistralinis kelias:

•  A16  Vilnius–Prienai–Marijampolė 
•  E28  Berlynas-Gdanskas-Kaliningradas-Marijampolė-Prienai-Vilnius-Minskas 

Krašto keliai:

•  189  Prienai–Skriaudžiai  į šiaurės vakarus
•  130  Kaunas–Prienai–Alytus  iš šiaurės į pietus

Istorija

Istoriniai šaltiniai apie Prienus rašo nuo 1502 m., kai Ldk Aleksandras Prienų dvarą ir aplinkines žemes padovanojo didikui Mykolui Glinskiui. 1604 m. pastatyta pirmoji Prienų bažnyčia. Vėliau Lietuvos valdžia jo visus turtus konfiskavo.

Prienų miestas pradėjo augti XVII a. prie dvaro. 1609 m. jam buvo suteiktos Magdeburgo teisės, šalia senosios gyvenvietės (matyt, linijinio plano) išmatuota naujoji (įprastinio stačiakampio plano). XVII a. 1-ojoje pusėje miestas padidėjo, bet per kartus keliskart degė. 1782 m. Prienų rakto inventoriuje aprašyta kvadratinė miesto aikštė, prie kurios buvo 27 žydų kiemai ir sinagoga. Prie Dvaro, Žaliosios, Kauno, Bažnyčios, Birštono, Balbieriškio gatvių buvo 95 kiemai.1785 m. įkurta popieriaus dirbtuvė, viena didžiausių to meto Lietuvoje (išlikęs pastatas prie Popierinės tvenkinio). Joje savo veiklą pradėjo vokietis G. Thierbach, gaminęs aukštos kokybės popierių. 1791 m. Seimas atnaujino savivaldos teises, suteikė antspaudą ir herbą.

XIX a. miestas kiek išaugo – 1827 m. buvo 1972, o 1897 m. 2477 gyventojai. XIX a. pabaigoje Prienai – Marijampolės apskrities miestas.

1924 m. balandį Prienus nusiaubė didžiulis potvynis.1933 m. rytiniame miesto pakraštyje buvo pradėtos statyti kareivinės Ldk Kęstučio penktojo pulko kariams. 1937 m. lapkričio 14 d. kareivinių teritorijoje ant Nemuno kranto atidengtas ~10 metrų aukščio Kęstučio paminklas.

Pokario laikotarpiu apylinkėse veikė Tauro apygardos, Geležinio Vilko partizanų rinktinės partizanai.

1946 m. rugpjūčio 3 d. Prienai tapo apskrities pavaldumo miestu. 1954 m. miestą nusiaubė gaisras. Sovietmečiu veikė „Sūduvos“ siuvimo fabrikas, sviesto, duonos įmonės, Eksperimentinė sportinės aviacijos gamykla (ESAG).

1996 m. patvirtintas naujasis Prienų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a. vidurys	Prienų seniūnijos centras	?	?
1580 m.		?	?
1791–1795 m.	Prienų valsčiaus centras	Prienų apskrities centras	?
1795–1807 m.		?	Prūsija
1807–1815 m.		?	Varšuvos kunigaikštystė
XIX a. – XX a. pradžia		Marijampolės apskritis	Lenkijos karalystė
1919, 1933–1946 m.
1946–1950 m.		Prienų apskrities centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Prienų rajono centras	Kauno sritis
1953–1995 m.
1995–	Prienų seniūnija	Prienų rajono savivaldybės centras	Kauno apskritis

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1800 m. ir 2021 m.
1800 m.	1827 m.	1897 m.^sur.	1898 m.*	1923 m.^sur.	1939 m.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1976 m.
952	1 972	3 778	3 500	3 260	4 200	5 423	7 550	9 300 pagal LTE
1979 m.^sur.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.	2021 m.^sur.
9 398	11 909	11 353	9 867	8 848	8 610	8 514	8 452	8 796
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 9 867 žmonės: Lietuviai – 97,62 % (9 632); Rusai – 0,92 % (91); Čigonai – 0,30 % (30); Ukrainiečiai – 0,2 7% (27); Lenkai – 0,16 % (16); Kiti – 0,72 % (71).

2001 m. gyveno 11 353 žmonės: Lietuviai – 97,78 % (11 101); Rusai – 0,97 % (110); Ukrainiečiai – 0,26 % (29); Čigonai – 0,24 % (27); Lenkai – 0,16 % (18); Kiti – 0,6 % (68).

1923 m. gyveno 3 260 žmonės: Lietuviai – 61,5 % (2 005); Žydai – 29,26 % (954); Vokiečiai – 5,21 % (170); Lenkai – 3,13 % (102); Baltarusiai – 0,09 % (3); Rusai – 0,09 % (3); Kiti – 0,71 % (23).

Žymūs žmonės

• Aleksandras Butleris, Prienų seniūnas
• Markas Antonis Butleris, Prienų seniūnas
• Gotardas Vilhelmas Butleris (1600–1660), karūnos rūmų iždininkas, karūnos rūmų pakamaris, Prienų seniūnas, Prienų pilies statybų pradininkas.
• Mykolas Butleris (1715–1782), Prienų seniūnas
• Maksimilijanas Tareiva (1832–1864), dvasininkas, 1863 m. sukilimo dalyvis
• Nikodemas Silvanavičius (1834–1919), dailininkas, nuo 1901 m. gyvenęs Prienuose ir Birštone, miręs Prienuose. Buvusioje Prienų pašto stotyje jis įsirengė dirbtuvę, kuri per II pasaulinį karą apgriauta, o vėliau atstatyta ir čia įkurtas siuvimo fabrikas.
• Jonas Mačys-Kėkštas (1867–1902), poetas ir publicistas, palaidotas Prienuose.
• Bernard Revel (1885–1940), rabinas, pedagogas.
• Joseph Gottfarstein (1903–1980), vokiečių istorikas ir filologas.
• Bluma Zeigarnik (1900–1988), rusų psichologė.
• Antanas Maceina (1906–1987), g. Bagrėne, mokėsi Prienų gimnazijoje, žymus lietuvių filosofas.
• Jonas Kazlauskas (1930–1970), kalbininkas.
• Justinas Marcinkevičius (1930–2011), poetas, mokėsi Prienuose.
• Vytautas Petkevičius (1930–2008), rašytojas.
• Aldona Klimavičiūtė (g. 1940 m.), irkluotoja.
• Markas Zingeris (1947–2023), rašytojas.
• Alvydas Juocevičius (g. 1951 m.), medicinos mokslų daktaras, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas.
• Virginijus Šeškus (g. 1967 m.), krepšinio treneris.
• Mantė Kvederavičiūtė (g. 1990 m.), krepšininkė.
• Algirdas Bendaravičius (g. 1991 m.), irkluotojas.

Švietimo ir ugdymo įstaigos

• Prienų Žiburio gimnazija
• Prienų Revuonos pagrindinė mokykla
• Prienų Ąžuolo progimnazija
• Prienų specialioji mokykla (reorganizuota)
• Prienų jaunimo mokykla (reorganizuota)
• Prienų meno mokykla
• Prienų Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka

Pramonė

Pramonė Prienų mieste pradėjo kurtis XVII a. pabaigoje, įkūrus popieriaus fabriką – malūną. 1868 m. Prienuose įsteigtas alaus bravoras, kuris tiekdavo aukštos kokybės alų Suvalkų, Vilniaus, Kauno gubernijoms. Jis veikė iki 1941 m.

Šiuo metu, vienas įžymesnių ir didesnių objektų – vienintelė buvosioje TSRS veikianti sklandytuvų gamykla AB „Sportinė aviacija“. Įmonė įkurta 1969 m. Čia dirbo ir konstruktorius Balys Karvelis, sukūręs pirmą stiklaplastikio sklandytuvą BK-7, geriau žinomą kaip „Lietuva“.

Taip pat veikia UAB „Termikas“, AB „Nerka“, užsiimanti orlaivių remontu.

Sportas

Sportinę veiklą vykdo Kauno parašiutininkų ir Kauno apskrities sporto klubai. Miesto krepšinio klubas Prienų Rūdupis 2009 m. sezone tapo NKL čempionais, o 2009–2010 sezone pateko į LKL. Taip pat veikia Aviakonstruktorių federacijos centras – Prienų aviakonstruktorių klubas. Mieste įsikūrę FK Rūdupis Prienai ir FK Ąžuolas Prienai futbolo klubai. 2011 m. LKL sezone užėmė 3-iąją, vietą.

Pociūnuose ypač gerai išvystytas aviacijos ir parašiutinio sporto sektorius.

Miestų partnerystė

Miestas	Šalis
Liubanis	Lenkija
Karkila	Suomija
Talsai	Latvija
Tiūris	Estija

Galerija

• Stogastulpis Revuonos parke
• „Žiburio“ gimnazija
• Vandens malūnas dvarvietėje
• Senoji popieriaus dirbtuvė
• Prienų arena

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Прены. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 25 (49) : Праяга — Просрочка отпуска. С.-Петербургъ, 1898., 63 psl. (rus.)
3. Prienų krašto muziejus
4. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 165–166
5. „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius. – Vilnius, „Mokslas“, 1981. // psl. 48
6. Preny (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IX (Poźajście — Ruksze). Warszawa, 1888, 34 psl. (lenk.)
7. Brigita Ragickaitė. Didžiausi Lietuvos potvyniai: istorinėse nuotraukose – šiurpą keliantys vaizdai. 2017-04-11, Delfi.lt (tikrinta 2022-07-29).
8. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio paminklas. 2015-07-23, Geraprienuose.lt (tikrinta 2023-06-10).
9. http://elib.shpl.ru/ru/nodes/15159-vyp-5-okonchatelno-ustanovlennoe-pri-razrabotke-perepisi-nalichnoe-naselenie-gorodov-spb-1905#mode/inspect/page/31/zoom/6
10. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
11. Prienai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 918 psl.
12. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
13. Prienai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 200 psl.
14. Kazys Misius, Algimantas Miškinis ir kt. Prienai 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 445
15. Tarybų Lietuvos enciklopedija nurodo kita gyventojų skaičių 1976 m. - 9100
16. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
17. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
18. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
19. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
20. 2011 m. surašymo duomenys 2009-06-01 iš Wayback Machine projekto.
21. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš Archive.is projekto
22. 1923 m. surašymo duomenys 2011-07-22 iš Wayback Machine projekto.

• Prienai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 225 psl.