Jieznas

Jieznas – miestas Prienų rajono savivaldybėje, 15 km į rytus nuo Prienų. Seniūnijos centras, yra 3 seniūnaitijos: Centro, Mokyklos, Vilniaus. Stovi Jiezno Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1670 m.), išlikęs Jiezno dvaras, senosiose kapinėse – Jiezno Šv. Kryžiaus koplyčia (~1770 m.), Lietuvos savanorių kapai. Veikia Jiezno gimnazija, paštas. Yra palaikomojo gydymo ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, Prienų meno mokykos Jiezno filialas, specialioji internatinė mokykla, kultūros namai, vaikų globos namai, kuriais rūpinasi fondas „“. Miesto pietiniame pakraštyje telkšo Jiezno ežeras, teka Jieznelės upelis.

Jieznas
Jiezno miestas ir ežeras
Jieznas 54°36′04″š. pl. 24°10′30″r. ilg. / 54.601°š. pl. 24.175°r. ilg. / 54.601; 24.175 (Jieznas)
Laiko juosta: () ------ vasaros: ()
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Kauno apskritis
Savivaldybė	Prienų rajono savivaldybė
Gyventojų (2023)	1 024
Plotas	2,50 km²
Tankumas (2023)	410 žm./km²
Pašto kodas	LT-59058
Vikiteka	Jieznas
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) Vardininkas: Jiẽznas Kilmininkas: Jiẽzno Naudininkas: Jiẽznui Galininkas: Jiẽzną Įnagininkas: Jieznù Vietininkas: Jieznè
lenk. Jezno, rus. Езно

Jiezno bažnyčia

Gatvė Jiezne

Etimologija

Kadangi daugeliu atvejų vandenvardžiai yra atsiradę pirmiau nei vietovardžiai, todėl ir dėl Jiezno manoma panašiai, kad jis yra vandenvardinis vietovardis. Tačiau lieka neaišku, kuris vandenvardis buvo svarbiausias miesto pavadinimui atsirasti – Jiezno ežeras, upelis Jieznelė ar raistas Jieznis. Labiausiai tikėtina, kad pirminis buvo ežero vardas, o iš jo jau kilo miesto, upės ir raisto pavadinimai. Kalbininko K. Būgos nuomone, ežero pavadinimo šaknis yra jotvingiška.

XX a. pradžioje gyvenvietė buvo rašoma Jeznas arba Jėznas.

Liaudies etimologija pasakoja, kad Jiezno ežeras buvo labai gilus, ir jo dugno nieks nepasiekdavo. Sakydavo, kad jis be dugno. Iki Pacų Jieznas priklausė Jakaterinos palikuonims. Vieną kartą puotaudami prie ežero jie nutarė įsitikinti, ar tikrai ežeras be dugno. Nėrė vienas – nepasiekė dugno, antras – taip pat. Pagaliau nėrė trečias ir ilgai neišnėrė. Visi nuščiuvę laukė. Pagaliau jis išniro ir sušuko: Есть дно! („Yra dugnas!“). Nuo to laiko ežerą vadino Jiezno vardu, o miestas taip pat liko Jieznas.

Istorija

Jiezno dvaras, 1875 m.

Jiezno Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikstytojo bažnyčia XX a. tarpukariu

Jiezno vaizdas XX a. tarpukariu

Jiezno Paco rūmų fragmentas

Pirmasis rašytinis šaltinis, kuriame minimas Jiezno vardas, yra 1492 m. gruodžio 4 d. Ldk Aleksandro privilegija – čia minimas didžiojo kunigaikščio Jiezno dvaras ir Jiezno valsčius, nuo 1507 m. privati nuosavybė. 1581 m. minimas Jiezno miestelis, linijinio plano. 1633 m. Jiezno dvarą nupirko Lietuvos didysis iždininkas Steponas Pacas ir Jieznas ilgainiui (XVII–XVIII a.) tapo Pacų giminės rezidencija. XVI a. pabaigoje buvo evangelikų reformatų bažnyčia, 1634 m. paversta katalikų bažnyčia. Pirmąją Jiezno bažnyčią 1643 m. pastatydino Steponas Pacas. XVII a. viduryje miestelis perplanuotas, 1670 m. pašventinta nauja Jiezno bažnyčia, pastatyta Lietuvos didžiojo kanclerio K. Z. Paco iniciatyva.

XVIII a. pradžioje, per Šiaurės karą, miestelį apiplėšė Švedijos kariuomenė. 1710 m. Jieznas gavo turgų, 1748 m. – prekymečių privilegiją. 1775 m. Pacai pastatydino dvaro rūmus. 1795 m. buvo 372 gyventojai, 9 amatininkai.1812 m. Jiezną apiplėšė Napoleono kariauna, nors tuometinis dvaro savininkas buvo Napoleono adjutantas, prancūzų armijos generolas. L. Pacas rėmė 1831 m. sukilimą, vadovavo sukilėlių korpusui, bet nuslopinus sukilimą priverstas bėgti užsienin. 1837 m. dalis miestelio ir Jiezno dvaras sudegė, rūmai nebeatstatyti. Miestelis sparčiai plėstis ėmė XIX a. 2-ojoje pusėje nutiesus kelią Kaunas–Druskininkai. Tuo metu Jieznas buvo Trakų rajono miestelis, valsčiaus centras.

1909 m. buvo 5 gatvės (pagrindinės – Didžioji ir Punios). XX a. pradžioje Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, Jieznas buvo tapęs kovų židiniu. 1919 m. vasario 10–13 d. čia vyko dideli mūšiai tarp lietuvių, kuriems padėjo vokiečiai, ir bolševikų. Raudonoji Armija buvo užėmusi Vilnių ir ruošėsi žygiui į Kauną, bet Jiezne sutiko didelį pasipriešinimą: lietuviai puolė bolševikus, bet dėl mažesnių pajėgų pralaimėjo mūšį, žuvo 18 savanorių, keliolika pateko nelaisvėn. Vasario 13 d. sulaukę pastiprinimo lietuviai sumušė bolševikus ir privertė juos trauktis. Tai buvo svarbi pergalė tolesnei Kauno gynybai.

1924 m. išparceliuotas Jiezno dvaras. 1930 m. Jiezne buvo 117 namų, veikė lentpjūvė, garo malūnas, buvo 18 krautuvių.1939 m. įsteigta biblioteka.

Po II pasaulinio karo Jiezno apylinkėse veikė Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Dainavos apygardos Dzūkų rinktinių partizanai. Žuvusiesiems 1989 m. pastatytas kryžius, 1991 m. – paminklas. 1952–1960 m. buvo Jiezno rajono centras. 1956 m. gruodžio 28 d. Jieznas gavo miesto teises. Sovietmečiu veikė kultūros namai, ligoninė, lentpjūvė, malūnas, pieninė, čiužinių siuvimo fabrikas, Kauno elektros variklių gamyklos filialas, traktorių remonto dirbtuvės. Miesto centre buvo skveras, kuriame stovėjo paminklas M. Melnikaitei.

2002 m. patvirtintas Jiezno herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1492 m.	Jiezno valsčius	?
XIX a. pradžia – 1915 m.		Trakų apskritis
1919–1946 m.		Alytaus apskritis
1946–1950 m.		Prienų apskritis
1950–1953 m.	Jiezno apylinkės centras	Jiezno rajono centras	Kauno sritis
1953–1956 m.
1956–1962 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Jiezno apylinkės centras
1962–1995 m.		Prienų rajonas
1995–	Jiezno seniūnijos centras	Prienų rajono savivaldybė	Kauno apskritis

Architektūra

Miestelio gatvių tinklas – taisyklingas stačiakampis, su baroko laikotarpiui būdinga išryškinta kompozicine ašimi. Jiezno centrinėje dalyje suformuota keturkampė aikštė. Barokinė dvibokštė Jiezno Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1670 m., perstatyta 1772 m., stačiakampio plano, vienanavė, su kripta. Bažnyčios viduje išliko vertinga sienų tapyba (1770–1772 m., nežinomas italų dailininkas), du žalvariniai varpai (1770 m. ir 1878 m.)

Buvusioje Jiezno dvaro sodyboje, statytoje XVIII a. antroje pusėje – XIX a. pirmoje pusėje, išliko Pacų rūmų, kurie garsėjo puošnumu ir prabanga, vakarinis korpusas (po 1953 m. rekonstrukcijos pakeistas), kumetynas, ūkinis pastatas ir mišraus plano parkas, įkurtas XVIII a. pirmoje pusėje.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1719 m. ir 2021 m.
1719 m.	1795 m.	1865 m.*	1897 m.^sur.	1905 m.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.
50	372	333	1 255	840	989	1 803	1 658
1974 m.	1976 m.	1979 m.^sur.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2010 m.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.
2 400	2 500	1 854	1 883	1 476	1 300	1 230	1 047
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 1 230 žmonės: Lietuviai – 98,13% (1 207); Kiti – 1,87% (23).

2001 m. gyveno 1 476 žmonės: Lietuviai – 98,24% (1 450); Kiti – 1,76% (26).

Žymūs žmonės

• Pacai, didikai, rezidavę Jiezne XVII–XVIII a.
• Nikodemas Silvanavičius (1834–1919), Peterburgo dailės akademijos dailininkas, kurį laiką gyvenęs Jiezne, nutapė paveikslą bažnyčiai „Mykolas Arkangelas“ (1875 m.). Paveikslas „Lietuvaitė iš Jiezno“ eksponuojamas Palangos gintaro muziejuje.
• Vincas Grigaliūnas-Glovackis (1885–1964), karininkas;
• Jonas Asevičius-Acukas (1885–1976), karininkas;
• Ramutis Karmalavičius (1952–), literatūros tyrinėtojas;
• / Zusmanas Gurvicius (1927–1974), dailininkas.

Sportas

• FK Jieznas (futbolas)

Literatūra

• Jiezno jaunieji partizanai, 1952–1954 m. (sud. Antanas Ragavičius). – Kaunas: Arx Baltica, 2010. – 119 p.: iliustr. –

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Езно. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 11А (22) : Евреиновы — Жилон. С.-Петербургъ, 1894., 567 psl. (rus.)
3. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 161 psl.
4. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 73–74
5. http://lithuanianphilately.com/postal-history/jeznas.html 2022-01-27 iš Wayback Machine projekto.
6. „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius. – Vilnius, „Mokslas“, 1981. // psl. 46
7. Jezno. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 581 psl. (lenk.)
8. „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius. – Vilnius, „Mokslas“, 1981. // psl. 46
9. Jieznas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 661 psl.
10. Petras Kežinaitis. Aplink Kauną. – Vilnius, Mintis, 1966. // psl. 35.
11. Jieznas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 661 psl.
12. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
13. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
14. Jieznas. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 689 psl.
15. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
16. Jieznas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 61 psl.
17. , Kazys Misius. Jieznas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 120
18. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
19. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
20. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
21. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
22. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
23. 2011 m. surašymo duomenys 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
24. 2001 m. surašymo duomenys 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.

• Jieznas. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 392 psl.