Austrijos kultūra

Austrijos kultūra labai įtakinga savo praeities ir dabartiniams kaimynams: Italijai, Lenkijai, Vokietijai, Vengrijai ir Bohemijai.

Muzika

Jozefas Haidnas, Tomo Hardžio portretas, 1791 m.

Johanas Štrausas Jaunesnysis

Mocartas, Barbaros Kraft (1764–1825 m.) portretas

Viena, Austrijos sostinė, ilgą laiką buvo svarbus muzikos naujovių centras. XVIII ir XIX a. kompozitorius į miestą pritraukė didikų globa, todėl Viena tapo viena iš Europos klasikinės muzikos sostinių. Mieste gyveno Volfgangas Amadėjus Mocartas, Liudvikas van Bethovenas, Johanas Štrausas Jaunesnysis ir kiti. Baroko laikotarpiu Austrijos muzikai įtaką darė čekų ir vengrų liaudies muzikos motyvai. Vienos, kaip kultūros centro, statusas pradėjo kilti XVI a. pradžioje.

Klasikinė muzika

XVIII a. Europoje vyravo klasikinė muzika, o Vienos miestas buvo ypač svarbi muzikos naujovių vieta. Tuo laikotarpiu iškilo trys kompozitoriai: Liudvikas van Bethovenas sukūrė simfoninius modelius, Volfgangas Amadėjus Mocartas – melodijos ir formos pusiausvyrą, o Jozefas Haidnas – styginių kvartetą ir sonatą.

Pirmoji Vienos mokykla

Pirmoji Vienos mokykla – taip dažniausiai vadinami trys XVIII a. pabaigos–XIX a. pradžios Vienos kompozitoriai kūrę Vakarų klasikinę muziką: Jozefas Haidnas, Volfgangas Amadėjus Mocartas ir Liudvikas van Bethovenas. Kartais į sąrašą įtraukiamas ir Francas Šubertas.

Terminą „Vienos mokykla“ 1834 m. pirmasis pavartojo austrų muzikologas Rafaelis Georgas Kizeveteris. Vokiškai kalbančiose šalyse yra vartojamas terminas Wiener Klassik (liet. Vienos klasikinė epocha / menas).

Šie kompozitoriai kartais susidurdavo vienas su kitu: J. Haidnas ir V. A. Mocartas net kartais buvo kamerinės muzikos partneriai. L. van Bethovenas kurį laiką mokėsi iš J. Haidno, tikriausiai girdėjo grojant V. A. Mocartą ir kelis kartus buvo susitikęs su F. Šubertu. Tačiau jie nesudarė mokyklos sąmoningo bendradarbiavimo prasme, kaip tai būdinga XX a. mokykloms, tokioms kaip Antroji Vienos mokykla arba „Les Six“.

Antroji Vienos mokykla

Antroji Vienos mokykla – kompozitorių grupė, kurią sudarė Arnoldas Šionbergas ir jo mokiniai, ypač Albanas Bergas ir Antonas Vėbernas. Iš pradžių jų muzikai buvo būdinga vėlyvojo romantizmo išplėtota tonacija, o vėliau – visiškai chromatinis ekspresionizmas be tvirto tonacijos centro, dažnai vadinamas . Vėliau jie sukūrė , kuri, anot Teodoro Adorno, buvo „tikra žinutė butelyje“, skirta nežinomai ir neaiškiai ateičiai.

Vienos filharmonijos orkestras

Auksinė salė, iš kurios transliuojamas Vienos naujametinis koncertas

Perpildyta salė stebi diriguojamo pasirodymo Nacionalinėje koncertų salėje transliaciją po atviru dangumi.

1870 m. sausio 6 d. atidaryta Vienos „Musikverein“ koncertų salė laikoma viena iš trijų geriausių koncertų salių pasaulyje. Nuo 1939 m. garsusis Vienos filharmonijos naujametinis koncertas transliuojamas iš Vienos auksinės salės ir pasiekė milijardą žiūrovų 44 šalyse. Vienos filharmonijos orkestro, kuris nuolat laikomas vienu geriausių orkestrų pasaulyje, nariai atrenkami iš Vienos operos orkestro.

Vienos filharmonijos ištakos siekia 1842 m., kai Otas Nikolai įkūrė Filharmonijos akademiją. Šis orkestras visus sprendimus priimdavo demokratiniu visų savo narių balsavimu, ir šių principų laikomasi iki šiol.

Vienos opera

Vienos opera

Pagrindinis straipsnis – Vienos opera.

Vienos opera, vokiškai vadinama Staatsoper, yra viena svarbiausių operos trupių pasaulyje. Joje dirba daugiau nei 1000 žmonių, o 2008 m. metinis operos veiklos biudžetas siekė 100 mln. eurų, iš kurių šiek tiek daugiau nei 50 proc. sudarė valstybės subsidijos.

Jame taip pat vyksta Vienos operos pokylis – renginys, kuris vyksta ketvirtadienį prieš Pelenų dieną. Pirmą kartą operos pokylis buvo surengtas 1936 m. ir jame apsilankė iki 12 000 lankytojų. 180 porų oficialiai atidaro pokylį, o nuskambėjus „Alles Walzer“, paremtą Johano Štrauso Jaunesniojo tradicija, šokių aikštelė atveriama visiems.

Vienos berniukų choras

Wiener Sängerknaben (Vienos berniukų choras) per koncertą Vienos „Musikverein“ koncertų salėje

Pagrindinis straipsnis – Vienos berniukų choras.

Vienos berniukų choras (vok. Wiener Sängerknaben) yra vienas žinomiausių pasaulyje berniukų chorų. Choras, kuris garsėja itin aukštu vokalo lygiu, bendradarbiavo su tokiais muzikantais kaip Volfgangas Amadėjus Mocartas, , Antonijus Saljeris ir Antonas Brukneris.

Choras buvo įsteigtas 1498 m. birželio 30 d. Maksimilijono I Habsburgo laišku. yra choro berniukų repeticijų vieta ir internatas.

Liaudies muzika

Šramelmuzika

Populiariausia šiuolaikinės austrų liaudies muzikos forma yra Vienos šramelmuzika, grojama akordeonu ir dviguba gitara. Tarp šiuolaikinių atlikėjų yra Rolandas Novirtas, Karlas Hodina ir Edi Raiseris.

Jodliavimas

Pagrindinis straipsnis – Jodliavimas.

Jodliavimas yra gerklinio dainavimo rūšis, atsiradusi Alpėse. Austrijoje jis buvo vadinamas juchazn ir pasižymėjo neleksiniais skiemenimis bei šūksniais, kuriais buvo bendraujama per kalnus.

Austrų liaudies šokiai

Austrijos liaudies šokiai dažniausiai siejami su šuplatleriu, lendleriu, polka arba valsu. Tačiau yra ir kitų šokių, pavyzdžiui, cvifacharis, kontrdancas ir šprachinzeldancas.

Lendleris

Lendleris yra nežinomos kilmės liaudies šokis. Ilgą laiką jis buvo atpažįstamas kaip liaudies daina, kuri buvo žinoma keliais pavadinimais, vėliau ji tapo žinoma kaip Landl ob der Enns ir ilgainiui buvo sutrumpinta iki ländler. Šokis išpopuliarėjo apie 1720 m. Jis reikalavo artimo kontakto tarp priešingos lyties atstovų, todėl kai kurie bažnyčios autoritetai jį smerkė kaip geidulingą. Iš pradžių lendlerio šokėjai šoko Vienoje, o vėliau keliavo į tokias tolimas vietas kaip Ukraina. Iš lendlerio ilgainiui išsivystė valsas.

Austropopsas

„Austrija3“ – iš kairės: Georgas Danceris, Rainhardas Fendrichas, Volfgangas Ambrosas.

2001 m. ir 2002 m. buvo apdovanotas Austrijos muzikos apdovanojimu „Amadeus“ kaip tarptautiniu mastu sėkmingiausias Austrijos atlikėjas. 2002 m. grupė „Bauchklang“ gavo „Amadeus“ apdovanojimą popmuzikos ir roko nacionalinės grupės kategorijoje. Falco, , , Georgas Danceris ir Kristina Štiurmer gavo „Amadeus“ apdovanojimus popmuzikos ir roko atlikėjų kategorijoje.

„Austria3“ buvo trijų Austrijos dainininkų ir dainų autorių , Georgo Dancerio ir Rainhardo Fendricho grupė, koncertavusi 1997–2006 m.

Maždaug nuo 2010 m. išpopuliarėjo „Naujoji austrų banga“ (vok. Neue Österreichische Welle). Prie jos prisideda grupės Nino Aus Wien, Bilderbuch, Wanda, Kreisky, Voodoo Jürgens, Schmieds Puls. Maždaug nuo 2015 m. pradėjo augti Austrijos „“ scena. Jai atstovauja reperiai Crack Ignaz ir Yung Hurn.

Naujoji Alpių banga

Šis pankroko žanras, kurio pavadinimas gali būti sutrumpintas iki Alpunk, atsirado Vokietijos, Šveicarijos ir Austrijos Alpių regionuose. „Alpunk“ sujungia chaotiškus, energingus pankroko muzikos ritmus su akordeonu grojama liaudies muzika, kuria garsėja šis regionas.

Kita muzika

– austrų džiazo ir jazz fusion klavišininkas ir kompozitorius. Pirmą kartą jis išgarsėjo kartu su saksofonininku , vėliau grojo su Mailsu Deivisu. Jis pirmasis pradėjo naudoti ir sintezatorių, bei dvidešimt aštuonis kartus buvo pripažintas geriausiu elektrinių klavišinių instrumentų atlikėju.

– 1970–1986 m. veikusi amerikiečių jazz fusion grupė. Grupę 1970 m. įkūrė Dž. Zavinulas, amerikiečių saksofonininkas , čekų bosistas , amerikiečių būgnininkas ir vokalistas Alfonsas Muzonas bei amerikiečių perkusininkai ir Barbara Burton. Iš pradžių grupei kartu vadovavo Dž. Zavinulas ir V. Šorteris, tačiau vėliau, septintajame dešimtmetyje, Dž. Zavinulas tapo vieninteliu grupės muzikiniu lyderiu. Įvairiu grupės gyvavimo laikotarpiu jos nariais taip pat buvo , , , , , ir .

Klaidingi įsitikinimai

Miuziklas „“ ir pagal jį sukurtas filmas suvaidino svarbų vaidmenį formuojant anglakalbio pasaulio požiūrį į Austriją muzikos srityje. Verta paminėti, kad kai kurios „Muzikos garsų“ aranžuotės sukurtos labiau dėl meno, o ne siekiant pateikti realų Austrijos muzikos kultūros vaizdą. Pavyzdžiui, vyrauja nuomonė, kad daina „“ iš tikrųjų yra Austrijos himnas, tačiau taip nėra. Be to, filme šokamas lendleris nėra tradicinis lendleris.

Literatūra

Austrų literatūrą galima suskirstyti į dvi pagrindines dalis: laikotarpį iki XX a. vidurio ir vėlesnį laikotarpį po to, kai Austrijos–Vengrijos ir Vokietijos imperijos nebeegzistavo. Austrija iš didelės Europos galybės tapo maža šalimi. Be to, yra nemažai literatūros, kurią kai kas laiko austriška, tačiau ji parašyta ne vokiečių kalba.

Austrija visada buvo gerų poetų, rašytojų ir rašytojų–romantistų šalis. Ji buvo romanistų Arturo Šnicerlio, Stefano Cveigo, , Roberto Musilio, poetų , , , Rainerio Marijos Rilkės, namais. Žymiausi šiuolaikiniai Austrijos dramaturgai ir romanistai yra Elfida Jelinek ir .

Architektūra

Zalcburgo senamiestis

Lincas, dalis pagrindinės aikštės

Austrija žymi savo pilimis, rūmais ir kapinėmis. Populiariausios Austrijos pilys yra , , ir . Daugelis Austrijos pilių buvo pastatytos Habsburgų viešpatavimo laikais.

1996 m. Zalcburgo istorinis centras buvo įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą, kuriame teigiama, kad „Zalcburgui pavyko išsaugoti nepaprastai turtingą urbanistinę struktūrą, susiformavusią nuo viduramžių iki XIX a., kai Zalcburgas buvo miestas–valstybė, valdomas kunigaikščio–archivyskupo“.

Po trejų metų po Zalcburgo sekė Graco istorinis centras, nes „senamiestyje darniai dera nuo viduramžių vienas kitą keitę architektūros stiliai ir meno kryptys bei kaimyninių regionų kultūrinė įtaka“.

2001 m. Vienos istorinis centras pagaliau buvo įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą su pastaba, kad „Vienos istoriniame centre gausu architektūrinių ansamblių, įskaitant barokines pilis ir sodus, taip pat XIX a. pabaigos Ring gatvę su didingais pastatais, paminklais ir parkais“.

Nors daugelis kitų Austrijos miestų, pavyzdžiui, Lincas ar Insbrukas, nėra įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą, jų istoriniai centrai yra gerai išsilaikę.

Katedros

Austrijoje gausu Romos katalikų bažnyčių. Viena seniausių Austrijos katedrų yra Vienos . Ji buvo pastatyta 1224 m. gotikiniu stiliumi. Viena aukščiausių pasaulio katedrų – 136 metrų aukščio – yra Vienos arkivyskupo būstinė. Šv. Stepono katedra yra 107 metrų ilgio ir 34 metrų pločio. Ilgą laiką Linco Šv. Martyno bažnyčia buvo seniausia išlikusi bažnyčia Austrijoje (pirmą kartą paminėta 799 m.). Remiantis naujausiais tyrimais, dabartinis bažnyčios pastatas yra X ar XI a. (romanikos stiliaus). yra didžiausia (130 metrų ilgio ir 5170 kvadratinių metrų ploto) katedra Austrijoje.

Rūmai

Šenbruno rūmai

Du garsiausi Austrijos rūmai yra ir Šenbruno rūmai. Baroko stiliaus Belvederio rūmus 1714–1723 m. pastatė Eugenijus Savojietis, o dabar juose yra įsikūrusi Austrijos . Šenbruno rūmus 1696 m. imperatoriui Leopoldui I suprojektavo austrų architektas . Austrijos imperatorienė Marija Teresė liepė rūmus perstatyti rokoko stiliumi. 1996 m. jie buvo įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Kapinės

Austrija taip pat žinoma dėl savo kapinių. Vienoje yra penkiasdešimt skirtingų kapinių, iš kurių garsiausios – . Habsburgai yra palaidoti .

Melko vienuolynas

Melko vienuolynas

Melko vienuolynas yra benediktinų vienuolynas Žemutinės Austrijos žemėje, iš kurio atsiveria vaizdas į Dunojų, tekantį per Vachau slėnį. Vienuolynas buvo įkurtas 1089 m. ant uolos virš miesto.

Zemeringo geležinkelis

Pagrindinis straipsnis – Zemeringo geležinkelis.

Zemeringo geležinkelis – garsus inžinerinis projektas, pastatytas 1848–1854 m., ir buvo pirmasis Europos kalnų geležinkelis, nutiestas standartinio pločio vėže. Vis dar veikiantis geležinkelis dabar priklauso Austrijos pietų geležinkeliui. 1998 m. jis buvo įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą.

Vaizduojamasis menas

Vienos secesija

Dunojaus mokykla

(vok. Donauschule or Donaustil) – XVI a. pirmajame trečdalyje Bavarijoje ir Austrijoje susibūręs dailininkų ratas. Jie buvo vieni pirmųjų tapytojų, reguliariai naudojusių grynąją peizažo tapybą, o jų figūros dažnai būna labai ekspresyvios ar net ekspresionistinės. Daugelis jų taip pat buvo novatoriški spaustuvininkai, dažniausiai kūrę ofortą.

Terminas „Dunojaus mokykla“ greičiausiai nėra tai, kuo save vadino šios menininkų grupės. Pavadinimas atsirado praėjus šimtams metų po to, kai 1892 m. žmogus, vardu Teodoras fon Frimelis, stebėjo tapybą Dunojaus regione aplink Regensburgą (Vokietija).

Vienos secesija

Vienos secesija buvo apie 1900 m. vykusio įvairaus judėjimo, kuris dabar apibrėžiamas bendru terminu „modernas“, dalis.

Pagrindinės Vienos secesijos figūros buvo Otas Vagneris, Gustavas Klimtas, Egonas Šylė ir .

Vienos fantastinio realizmo mokykla

Vienos fantastinio realizmo mokykla (vok. Wiener Schule des Phantastischen Realismus) – 1946 m. Vienoje įkurta menininkų grupė, kurios nariai buvo , Helmutas Lerbas, , Volfgangas Huteris ir Antonas Lemdenas. Vyresnieji grupės nariai buvo Rudolfas Hausneris, Kurtas Regšekas ir Fritzas Janška, kurie 1949 m. emigravo į JAV. Nuo 1965 m. grupė sėkmingai rengė tarptautinio pripažinimo sulaukusias parodas visame pasaulyje.

Vienos akcionizmas

Vienos akcionizmas buvo trumpalaikis meno judėjimas, gyvavęs septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje. Pagrindiniai jo dalyviai buvo , , ir Rudolfas Švarckogleris. Šiuo metu judėjimui taip pat priklauso Ani Brus, Haincas Cibulka ir Valeri Eksport. Daugelis akcionistų savo meninę veiklą tęsė savarankiškai.

Komiksai

Vienos karikatūristas Ladislausas Kmochas nupiešė Tobiasą Zaicherlį, kuris gali būti laikomas pirmuoju kontinentinės Europos dienraščių komikso veikėju. Komiksas pasirodė Austrijos bulvariniame laikraštyje „Das Kleine Blatt“ (1930–1940 m.) ir buvo labai populiarus.

Ars Electronica

„Prix Ars Electronica 2012“, „Ars Electronica“ centras

„Prix Ars Electronica” yra pagrindinis apdovanojimas elektroninio ir interaktyvaus meno, kompiuterinės animacijos, skaitmeninės kultūros ir muzikos srityse. Nuo 1987 m. šį apdovanojimą skiria „Ars Electronica“ – vienas svarbiausių pasaulio meno ir technologijų centrų, įkurtas 1979 m. Lince.

Kinas

epochoje Austrija buvo viena iš pirmaujančių filmų gamintojų. Daugelis austrų režisierių, aktorių, rašytojų ir operatorių taip pat dirbo Berlyne. Garsiausias iš jų buvo Fricas Langas, filmo „Metropolis“ režisierius. 1938 m. Vokietijai aneksavus Austriją, daug austrų režisierių, tarp jų , Otas Premingeris, Bilis Vailderis, Hedi Lamar, Mia Mei, ir , emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. Nuo 1950-ųjų iki 1970-ųjų buvo vienas populiariausių komedijų režisierių. Nuo 1970-ųjų iki 1990-ųjų iškilo nauji jaunieji režisieriai, tarp jų , Michaelis Hanekė, , , ir .

Vienos tarptautinis kino festivalis

Vienos tarptautinis kino festivalis arba Vienalė – kino festivalis, rengiamas nuo 1960 m. ir kiekvieną spalį vykstantis Vienoje. Vidutiniškai jame apsilanko apie 75 000 lankytojų. Tradicinės kino salės yra Gartenbaukino, Urania, Metro–Kino, Filmmuseum ir Stadtkino. Festivalio pabaigoje laimėtojui įteikiamas Vienos kino apdovanojimas.

Tarptautinis kino festivalis „Crossing Europe“

„Crossing Europe“ – tarptautinis kino festivalis Lince, vykstantis kasmet balandžio mėnesį. Jis apibrėžia save kaip jaunųjų Europos kino kūrėjų platformą. Filmų atrankoje daugiausia dėmesio skiriama sociopolitinėms ir jaunimo kultūros temoms. Į šį šešias dienas trunkantį festivalį atrenkama 180 filmų iš daugiau nei 30 Europos šalių.

Diagonalės kino festivalis

„Diagonalė“ – kino festivalis, vykstantis kiekvienų metų kovo mėnesį Grace. Tradiciniai kino teatrai yra Annenhof Kino, Schubertkino, KIZ RoyalKino ir Filmzentrum im Rechbauerkino. Festivalio pabaigoje ekspertų žiuri skiria filmams Austrijos kino apdovanojimus.

Filosofija, mokslas ir technologijos

Austrų ekonomikos mokykla

Pagrindinis straipsnis – Austrų ekonomikos mokykla.

Austrų ekonomikos mokykla – mokykla, teigianti, kad ekonomikos teorija turėtų būti grindžiama tik pagrindiniais žmogaus veiklos principais, pavyzdžiui, individų motyvacija ir veiksmais.

Austrų ekonomikos mokykla prasidėjo nuo , , ir kitų autorių darbų XIX a. ir XX a. pradžioje. Jie metodologiškai priešinosi (įsikūrusiai Vokietijoje), o jos ginčas buvo vadinamas , arba kova dėl metodologijos. Dabartiniai šios mokyklos ekonomistai dirba įvairiose šalyse, tačiau jų darbai vis dar vadinami austrų ekonomika.

Pagrindinės srovės ekonomistai mano, kad jų nepritarimas matematiniam modeliavimui, ekonometrijai ir makroekonominei analizei nepriklauso arba yra „heterodoksiškas“. Aštuntajame dešimtmetyje austrų ekonomikos mokykla vėl sulaukė susidomėjimo po to, kai jos nariai pasidalijo 1974 m. Nobelio ekonomikos premiją.

Vienos menotyros mokykla

Vienos menotyros mokykla Vienos universitete plėtojo fundamentalius menotyros metodus. Vienos menotyros „mokyklos“ sąvoką 1910 m. pirmą kartą pavartojo čekų meno kritikas ir kolekcininkas Vincencas Kramaržas. Mokyklai būdingas bruožas buvo bandymas menotyrą grįsti „moksliniu“ pagrindu.

Vienos ratas

Vienos ratas buvo elitinių filosofų ir mokslininkų grupė, kuri 1924–1936 m. reguliariai susitikinėjo Vienos universitete. Pagrindinės diskusijų temos buvo gamtos ir socialinių mokslų, logikos ir matematikos pamatinės diskusijos; empirizmo modernizavimas šiuolaikine logika; empirinio prasmės kriterijaus paieškos; metafizikos kritika ir mokslų suvienijimas mokslui. 1936 m. buvusiam studentui Johanui Nelbiokui nužudžius rato vadovą , Vienos rato veikla nutrūko.

Psichoanalizė ir Z. Froidas

Pagrindiniai straipsniai – Sigmund Freud ir Psichoanalizė.

Zigmundas Froidas buvo austrų neurologas, psichoanalizės – klinikinio vertinimo ir gydymo metodo, kurį taikant pacientas ir psichoanalitikas bendrauja tarpusavyje, – įkūrėjas. Z. Froidas iš naujo apibrėžė seksualumą, įtraukdamas į jį infantilumą, todėl jis suformulavo Edipo kompleksą kaip pagrindinį psichoanalitinės teorijos principą. 1938 m. Froidas paliko Austriją, kad išvengtų nacių persekiojimo, ir mirė Jungtinėje Karalystėje 1939 m.

Kasdienybės kultūra

Persikėlimas į Alpes

Sezoninis persikėlimas į ganyklas

Alpių ganyklos sudaro ketvirtadalį Austrijos žemės ūkio paskirties žemės, kuriose ganosi apie 500 000 galvijų, o juos prižiūri 70 000 ūkininkų.

Galvijų auginimas, susijęs su sezoniniu tarp slėnių ir aukštumų ganyklų, suformavo didelę dalį Alpių kraštovaizdžio, nes be jo dauguma žemesnių nei 2000 m aukščio vietovių būtų miškai.

Ikikrikščioniškos Alpių tradicijos

Krampusas prie

Kai kurie pagoniški papročiai išliko tik atokiuose slėniuose, neprieinamuose Romos Katalikų Bažnyčios įtakai, kiti papročiai per amžius buvo aktyviai asimiliuojami. Vienas iš pavyzdžių – , pietų germanų pagonybės Alpių šalyse deivė, kurios vardas reiškia Švytinti. Perchta pavasarį pasitinka per Fastnachto šventę.

Austriacizmas

Pagrindinis straipsnis – Austriacizmas.

Austrijos moksleiviai mokomi skaityti ir rašyti bendrine vokiečių kalba (vok. Standarddeutsch, Hochdeutsch), kuri Austrijoje yra verslo ir vyriausybinė kalba. Austriacizmas, kuriuo kalbama namuose, yra viena iš daugelio regioninių .

Nors stiprios įvairių tarmių formos paprastai nesuprantamos kitiems gimtakalbiams, pavyzdžiui, vokiečiams ar šveicarams, tačiau tarp Austrijos ir Bavarijos (Vokietija) tarmių beveik nėra bendravimo barjero. Centrinės austrobavarų tarmės yra labiau suprantamos bendrinės vokiečių kalbos vartotojams nei Tirolio pietinės austrobavarų tarmės. – austrobavarų tarmė, kuria kalbama Vienoje. Dažniausiai ji vartojama Vokietijoje parodijuojant tipišką Austrijos gyventoją. Štirijos sostinės Graco gyventojai kalba dar viena tarme, kuri nėra labai štiriška ir yra lengviau suprantama žmonėms iš kitų Austrijos dalių nei kitos Štirijos tarmės, pvz., vakarų Štirijos. Kalbant apie Vakarų Austriją, Forarlbergo žemėje ir nedidelėje dalyje vartojama tarmė lingvistiniu ir kultūriniu požiūriu turi daugiau bendro su vokiškai kalbančia Šveicarija ir pietvakarių Vokietijos Badeno-Viurtembergo arba Švabijos žemėmis, nes yra alemanų tarmė, kaip ir ar tarmės.

Oficialios mažumų kalbos ir jų įtaka

Dvikalbis vokiečių ir vengrų kalbų ženklas Obervarte, Burgenlande.

Dėl istorinio kultūrinio paveldo, kurį ji turėjo kaip (Habsburgų monarchija, Austrijos imperija, vėliau Austrija-Vengrija), šiuolaikinė Austrija nėra vienalytė vokiškai kalbanti valstybė. Jos teritorijoje gyvena, nors ir nedidelės, autochtoninės mažumos, kalbančios skirtingomis gimtosiomis kalbomis: vengrų kalba yra plačiausiai paplitusi iš visų pripažintų , kuriomis kalbama Austrijoje (daugiausia Burgenlande, kur ji yra valstybinė kalba, ir Vienoje; ja kalba apie 40 000 žmonių (0,5 % Austrijos gyventojų)). Slovėnų kalba (24 000 kalbančiųjų) turi tokį patį statusą Karintijoje ir Štirijoje. Tas pats pasakytina ir apie (19 000 kalbančiųjų), Burgenlande vartojamą kroatų kalbos atmainą. Be to, čekų (18 000 kalbančiųjų), slovakų (10 000 kalbančiųjų) ir romų (6 000 kalbančiųjų) kalbos yra pripažįstamos apsaugos pagrindu.

Austriacizmas, ypač Vienos vokiečių tarmė, perėmė kai kuriuos žodžius iš vengrų, čekų, jidiš ar kai kurių pietų slavų kalbų vietoj bendrinėje vokiečių kalboje vartojamų žodžių (pavyzdžiui, žodis Maschekseitn (reiškiantis, kita pusė), yra kilęs iš vengrų kalbos frazės a másik, tuo tarpu bendrinėje vokiečių kalboje yra vartojama frazė die andere Seite).

Maistas

Pagrindinis straipsnis – Austriška virtuvė.

Zalcburgietiškas suflė

Austrijos virtuvė, kuri dažnai neteisingai lyginama su Vienos virtuve, yra kilusi nuo Austrijos-Vengrijos imperijos virtuvės. Austrijos virtuvėje gausu skolinių iš , , žydiškos ir itališkos virtuvių. Guliašas yra vienas iš pavyzdžių. Austrijos virtuvė pasaulyje žinoma dėl savo sausainių ir saldainių. Pastaruoju metu taip pat susiformavo nauja regioninė virtuvė, kurios pagrindą sudaro regioniniai produktai ir kurioje naudojami modernūs ir nesudėtingi gaminimo būdai.

Kiekviena Austrijos žemė turi tam tikrų ypatumų: Žemutinėje Austrijoje auginamos aguonos, Štirijoje – moliūgai, Burgenlande gaminama , Karintijoje daugybėje ežerų auginama žuvis, Aukštutinėje Austrijoje labai svarbūs virtiniai, Zalcburge garsėja , Tirolyje – tirolietiški lašiniai, o Forarlbergui įtaką daro artimos kaimynės Šveicarija ir Švabijos regionas Vokietijoje, todėl sūris čia labai svarbus, o švabiška yra tradicinis šios žemės patiekalas.

Vienos virtuvė

Vienos šnicelis

Viena jau daugiau nei tūkstantį metų yra Austrijos sostinė. Jis tapo tautos kultūros centru ir sukūrė savo regioninę virtuvę, todėl Vienos virtuvė pasižymi išskirtiniu bruožu – tai vienintelė maisto gaminimo rūšis, pavadinta miesto vardu.

Dėl turguje parduodamų ingredientų įvairovės galima manyti, kad maisto gaminimo kultūra yra labai įvairi. Iš tiesų tipiška Vienos virtuvė – tai patiekalai, kuriuose daug mėsos. Vienos virtuvei būdingi Vienos šniceliai (džiūvėsiuose apvoliota ir kepta ), (virta jautiena), beušelis (ragu su veršienos plaučiais ir širdimi), rūkyta mėsa su raugintais kopūstais ir koldūnais.

Saldūs Vienos virtuvės patiekalai: , pieno-grietinėlės štrudelis, (smulkinti blyneliai su vaisių kompotu) ir (dviejų sluoksnių šokoladinis tortas su abrikosų džemu viduryje). Šiuos ir daugelį kitų desertų galima rasti daugelyje Vienos konditerijų, kur jie paprastai valgomi su kava po pietų.

Liptaueris kaip užtepėlė arba taip pat kaip užtepėlė arba virtinių pagrindas taip pat yra gana populiarūs.

Vienos kavinė

Vienos kavinė „“

Kavinių kultūra Vakaruose prasidėjo Austrijoje ir tebėra jos kultūros dalis. Didelę šių kavinių reputaciją XIX a. pabaigoje pelnė tokie rašytojai kaip , , ir , nusprendę naudotis jomis kaip darbo ir bendravimo vietomis. Kalbama, kad garsus austrų rašytojas Peteris Altenbergas savo asmeniniu adresu nurodė „Wien 1, Café Central“, nes kavinėje „“ praleisdavo daug laiko. To meto menininkai, mąstytojai ir politiniai radikalai, pavyzdžiui, Arturas Šnicleris, Stefanas Cveigas, Egonas Šylė, Gustavas Klimtas, Adolfas Losas, ir net Levas Trockis, buvo nuolatiniai kavinių lankytojai.

Austriškas vynas

Austrija turi senas tradicijas ir gamina tiek baltą, tiek raudoną vyną. vietovėje, Burgenlande vynas urnose buvo laikomas dar 700 m. pr. m. e.

Austrijoje yra daugiau kaip 51 000 hektarų vynuogynų, beveik visi jie yra šalies rytuose arba pietryčiuose. Daugelio iš maždaug 20 000 mažų vyno gamybos ūkių finansai pagrįsti tiesiogine mažmenine vyno prekyba. Pagal 1784 m. priimtą vadinamąjį Maria Theresianische Buschenschankverordnung įstatymą gali pardavinėti savo vyną savo namuose be jokios specialios licencijos.

yra dominuojanti Austrijoje auginamų vynuogių veislė, o iš šios vynuogės gaminamas sausas baltasis vynas sulaukė tarptautinio pripažinimo.

Austriškas alus

Austrijoje galima rasti daugybę skirtingų alaus rūšių. Vienas iš labiausiai paplitusių alaus prekės ženklų Austrijoje yra „Stiegl“, įkurtas 1492 m.

Sportas

Austriją garsina Vienos Ispanijos jojimo mokykloje auginami lipizanerių veislės žirgai.

Lipizaneris

Austrijoje paplitusios šios sporto šakos: futbolas, slidinėjimas ir ledo ritulys. Kadangi Austrija išsidėsčiusi Alpių kalnuose, tai puiki vieta slidinėti. Austrija pirmauja varžybose (nuolat iškovoja daugiausiai taškų iš visų šalių) ir yra stipri daugelio kitų žiemos sporto šakų, pavyzdžiui, šuolių su slidėmis, lyderė. 2022 m. Austrijos vyrų ledo ritulio rinktinė pasaulio reitinge užima 15 vietą.

Austrija (ypač Viena) taip pat turi senas futbolo tradicijas, nors po Antrojo pasaulinio karo šios sporto šakos populiarumas šalyje daugiau ar mažiau sunyko. Austrijos čempionatas (iš pradžių vyko tik Vienoje, nes kitur nebuvo profesionalių komandų) rengiamas nuo 1912 m. Austrijos futbolo taurės čempionatas rengiamas nuo 1918 m. Austrijos vyrų futbolo rinktinė septynis kartus buvo patekusi į FIFA pasaulio čempionatą, tačiau į Europos čempionatą nebuvo patekusi iki pat 2008 m. čempionato, į kurį, kaip šeimininkės, pateko kartu su Šveicarija. Austrijos futbolą valdanti institucija yra Austrijos futbolo asociacija.

Pirmasis oficialus pasaulio šachmatų čempionas Vilhelmas Šteinicas buvo kilęs iš Austrijos imperijos.

Be to, Viena garsėja Ispanijos jojimo mokykla, kurioje patyrę raiteliai jodinėja lipizanerių veislės žirgais sudėtingomis pozomis ir šoka sudėtingus šokius.

Švietimas

Vienos universiteto pagrindiniai laiptai (Hauptstiege)

1774 m. imperatorienė Marija Teresė priėmė „Bendruosius mokyklų nuostatus“, kuriais buvo sukurta Austrijos švietimo sistema. 1869 m. buvo įvestas aštuonerių metų privalomasis mokslas. Šiuo metu privalomasis mokslas trunka devynerius metus.

Po ketverių metų pradinės mokyklos (Volksschule (6–10 m. vaikams)) seka vidurinis ugdymas (Hauptschule) arba pirmieji ketveri gimnazijos metai. Reikia pažymėti, kad ypač kaimo vietovėse dažnai nėra nė vienos gimnazijos, todėl visi mokiniai lanko hauptschule.

Sulaukę 14 metų, mokiniai pirmą kartą iš esmės pasirenka savo mokymosi kelią, neatsižvelgiant į tai, kokią mokyklą lankė iki tol. Jie gali praleisti metus mokykloje, kuri suteikia teisę mokytis pagal pameistrystės programą, arba mokytis Höhere Technische Lehranstalt (HTL) (liet. Aukštesnioji technikos mokykla) – į technologijas orientuotose mokyklose, kurios yra unikalus Austrijos švietimo sistemos bruožas. Baigus HTL, absolventui suteikiama teisė naudoti „Ing.“ (inžinierius) titulą šalia savo vardo ir pavardės. Kita galimybė – Handelsakademie (liet. Komercijos akademija), kurioje daugiausia dėmesio skiriama apskaitai ir . Galiausiai moksleiviai gali rinktis gimnaziją, kuri baigiama brandos atestatu, ir toliau mokytis universitete. Yra dar keletas čia nepaminėtų mokyklų tipų.

Alternatyva universitetui yra Austrijos aukštoji mokykla (Fachhochschule), kuri yra labiau orientuota į praktiką nei universitetas, tačiau taip pat suteikia akademinį laipsnį.

Federaliniais įstatymais užtikrinamas vienodumas visose žemėse visoje švietimo sistemoje.

Visos valstybinės mokyklos yra nemokamos. Didžiausias universitetas yra Vienos universitetas.

Religija

2021 m. duomenimis, apie 55,2 % Austrijos gyventojų save laiko katalikais, o 3,8 % laiko save protestantais. Apie 740 000 Austrijos gyventojų priklauso įvairioms musulmonų bendruomenėms, apie 430 000 – stačiatikių bažnyčiai ir apie 9 000 – žydų bendruomenei. Prieš holokaustą, Austrijoje gyveno apie 200 000 žydų.

Apie 22,4 % austrų yra ateistai.

Turizmas

Turizmas Austrijoje yra svarbi šalies ekonomikos dalis – jis sudaro beveik 9 % Austrijos bendrojo vidaus produkto. Austrijos pajamos iš turizmo vienam gyventojui yra didžiausios Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje. Nuo 2007 m. bendras turistų nakvynių skaičius vasaros ir žiemos sezonais yra maždaug vienodas, o didžiausias – vasario ir liepos–rugpjūčio mėnesiais.

2007 m. Austrija užėmė 9 vietą pasaulyje pagal pajamas iš tarptautinio turizmo (18,9 mlrd. JAV dolerių). Pagal atvykstančiųjų turistų skaičių Austrija užėmė 12 vietą (30,8 mln. turistų).

Valstybinės šventės

Kadangi Austrijoje vyraujanti religija yra Romos katalikybė, dauguma valstybinių švenčių yra katalikiškos. Tuo pat metu, kitaip nei Šveicarijoje ar Vokietijoje, Didysis penktadienis yra valstybinė šventė ne tik katalikams, bet ir visiems piliečiams, priklausantiems bet kuriai Didžiojo penktadienio konfesijai.

Nors dauguma valstybinių švenčių Austrijoje yra apibrėžtos federaliniame darbo kodekse (vok. Arbeitsruhegesetz), kai kurios valstybinės šventės priklauso nuo kitų teisės šaltinių, pavyzdžiui, socialinės partnerystės kolektyvinių sutarčių. Kadangi Austrijos darbo kodekse ypatingas dėmesys skiriamas kolektyvinei sutarčiai, Austrijoje tokios sutartys sudaromos ne tik su sutartį sudariusios profesinės sąjungos nariais. Tai reiškia, kad kolektyvinė sutartis iš tikrųjų yra labiau panaši į įstatymą nei į profesinės sąjungos sutartį.

Be nacionalinių švenčių, kai kurios švenčių dienos nustatomos atskirose valstijose.

Velykų sekmadienis ir Sekminės žemiau esančioje lentelėje nenurodomos, nes jos pagal apibrėžimą visada sutampa su sekmadieniu, todėl jas jau reglamentuoja sekmadienių įstatymai.

Lietuviškas pavadinimas	Vietinis pavadinimas	Data	B	K	NÖ	OÖ	S	ST	T	V	W
Naujųjų metų diena	Neujahr	Sausio 1 d.	•	•	•	•	•	•	•	•	•
Trys karaliai	Heilige Drei Könige	Sausio 6 d.	•	•	•	•	•	•	•	•	•
Šv. Juozapo diena	Josef 5)	Kovo 19 d.		•				•	•	•
	Karfreitag 1)	slenkanti šventė ( – 2 dienos)	•	•	•	•	•	•	•	•	•
Velykų pirmadienis	Ostermontag	slenkanti šventė (Velykų sekmadienis + 1 diena)	•	•	•	•	•	•	•	•	•
	Staatsfeiertag (Tag der Arbeit)	Gegužės 1 d.	•	•	•	•	•	•	•	•	•
Šv. Florijono diena	Florian 4) 5)	Gegužės 4 d.				•
diena	Christi Himmelfahrt	slenkanti šventė (Velykų sekmadienis + 39 dienos)	•	•	•	•	•	•	•	•	•
	Pfingstmontag	slenkanti šventė (Velykų sekmadienis + 50 dienų)	•	•	•	•	•	•	•	•	•
Devintinės	Fronleichnam	slenkanti šventė (Velykų sekmadienis + 60 dienų)	•	•	•	•	•	•	•	•	•
Žolinė	Mariä Himmelfahrt	Rugpjūčio 15 d.	•	•	•	•	•	•	•	•	•
diena	Rupert 5)	Rugsėjo 24 d.					•
diena	Tag der Volksabstimmung 5)	Spalio 10 d.		•
Neutraliteto deklaracijos diena	Nationalfeiertag	Spalio 26 d.	•	•	•	•	•	•	•	•	•
Visų šventųjų diena	Allerheiligen	Lapkričio 1 d.	•	•	•	•	•	•	•	•	•
	Martin 5)	Lapkričio 11 d.	•
diena	Leopold 3) 5)	Lapkričio 15 d.			•						•
Nekaltasis prasidėjimas	Mariä Empfängnis 2)	Gruodžio 8 d.	•	•	•	•	•	•	•	•	•
Kūčios	Heiliger Abend (CC)	Gruodžio 24 d.	•	•	•	•	•	•	•	•	•
Kalėdos	Christtag	Gruodžio 25 d.	•	•	•	•	•	•	•	•	•
	Stefanitag	Gruodžio 26 d.	•	•	•	•	•	•	•	•	•
	Silvester (CC)	Gruodžio 31 d.	•	•	•	•	•	•	•	•	•
Bendras dienų skaičius			17	18	17	17	17	17	17	17	17

(CC) nedarbo diena arba iš dalies nedarbo diena dėl kolektyvinės sutarties (vok. Kollektivvertrag)

1) Valstybinė šventė pagal federalinį darbo įstatymą, tačiau taikomos tik reformatų ir liuteronų, Senosios katalikų ir metodistų bažnyčių pasekėjams.

2) Jei gruodžio 8 d. yra ne savaitgalis, darbuotojai gali dirbti parduotuvėse.

3) Iki 2003 m. ji taip pat buvo šventė Aukštutinėje Austrijoje.

4) Valstybinė šventė tik nuo 2004 m.

5) Valstybinės šventės pagal žemės įstatymus, pirmiausia susijusios su mokyklomis ir valstybinėmis įstaigomis.

Šaltiniai

1. Volbach, W. R.; Adorno, Theodor W. (1950). „Philosophie der neuen Musik“. Books Abroad. 24 (4): 394. doi:10.2307/40089560. ISSN 0006-7431.
2. „Deutschland feiert österreichische Gitarrenrock-Bands“.
3. Peters, Harald. „"Baby, ich hab Pillen und so"“.
4. Bianchi, Curt. . Suarchyvuotas originalas 2010-02-11.
5. „Historic Centre of the City of Salzburg“. UNESCO.
6. „City of Graz - Historic Centre“. UNESCO.
7. „Historic Centre of Vienna“. UNESCO.
8. „Palace and Gardens of Schönbrunn“. UNESCO.
9. „Semmering Railway“. UNESCO.
10. Oxford Dictionary of Modern and Contemporary Art, Oxford University, p. 736
11. . crossingeurope.at. Suarchyvuotas originalas 2016-06-11. Nuoroda tikrinta 2023-01-04.
12. Menger, Carl. Principles of Economics.
13. Heath, Joseph (2018-05-01). Zalta, Edward N. (red.). The Stanford Encyclopedia of Philosophy. Metaphysics Research Lab, Stanford University. Nuoroda tikrinta 2023-01-04 – via Stanford Encyclopedia of Philosophy.
14. Mises, Ludwig von. „Purposeful Action and Animal Reaction“. Human Action. p. 11.
15. Schumpeter, Joseph A. (1996). History of economic analysis. Oxford University Press. ISBN ..
16. Meijer, G. (1995). New Perspectives on Austrian Economics. New York: Routledge. ISBN .
17. Cp. Stöltzner/Uebel 2006, LII-LXXIX.
18. Ford, Donald H.; Urban, Hugh B. (1965). Systems of Psychotherapy: A Comparative Study. John Wiley & Sons, Inc. p. 109.
19. Jones, Ernest (1949). What is Psychoanalysis?. London: Allen & Unwin. p. 47.
20. . Suarchyvuotas originalas 2009-10-27.
21. . UNESCO. Suarchyvuotas originalas 2016-08-18. Nuoroda tikrinta 2023-01-06.
22. . Austrian Wine Marketing Board. Suarchyvuotas originalas 2007-02-21.
23. . Austrian Wine Marketing Board. Suarchyvuotas originalas 2008-05-09.
24. „IIHF Member National Association Austria“. IIHF. Nuoroda tikrinta 2023-01-06.
25. „Religion in Austria on CIA World Factbook“. Nuoroda tikrinta 2023-01-06.
26. „TOURISMUS IN ÖSTERREICH 2007“ (PDF) (vokiečių). BMWA, WKO, Statistik Austria. 2008 m. gegužės mėn. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2008-12-18. Nuoroda tikrinta 2023-01-06.
27. Norden, Gilbert (2001 m. pavasaris). (PDF). Journal of Sport History. 28 (1): 87–107. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2017-01-14. Nuoroda tikrinta 2023-01-06. {{}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= ()
28. (PDF). UNTWO. 2008 m. birželio mėn. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2008-08-19. Nuoroda tikrinta 2023-01-06.
29. „Comprehensive overview over the Austrian holidays“ (PDF) (vokiečių).

Literatūra

• Karl Vocelka: Geschichte Österreichs. Kultur - Gesellschaft - Politik. Heyne 2002, .
• Manfred Scheuch: Österreich – Provinz, Weltreich, Republik. Ein historischer Atlas. Verlag Christian Brandstätter, Wien 1994. (Lizenzausgabe: Verlag Das Beste, )

Nuorodos

• Österreich Tourismus
• Susanne Panholzer-Hehenberger: Das Menschenbild in der Skulptur in Österreich zwischen 1938 und 1945 (PDF; 782 kB) Dipl.Arb. Univ. Wien, 2008

 •  • r

Europos šalių kultūros

Airija | | | | Austrija | | Baltarusija | | | | Čekija | | | | | | | Italija | (, , Škotija, ) | | | | | Latvija | | | Lietuva | | | | | | | | | | | | | Serbija | | | | | | | | | | Vokietija