Lincas miestas šiaurės Austrijoje prie Dunojaus upės Aukštutinės Austrijos žemės sostinė 2009 m kartu su Vilniumi tapo E

Lincas – miestas šiaurės Austrijoje, prie Dunojaus upės; Aukštutinės Austrijos žemės sostinė. 2009 m. kartu su Vilniumi tapo Europos kultūros sostine.

Lincas vok. Linz



Lincas 48°18′10″ š. pl. 14°17′30″ r. ilg. / 48.30278°š. pl. 14.29167°r. ilg. / 48.30278; 14.29167 (Lincas)

Laiko juosta: () ------ vasaros: ()

Valstybė	Austrija
Žemė	Aukštutinės Austrijos žemė

Gyventojų (2007)	181 200
Plotas	96,048 km²
Tankumas (2007)	1 887 žm./km²

Vikiteka	Lincas

Kirčiavimas	Lìncas

Istorija

Lincas buvo įkurtas romėnų, kurie miestą vadino Lentia. Nuo 788 m. turėjo gyvenvietės statusą. 1210 m. tapo Austrijos dalimi. Viduramžiais buvo svarbus prekybos kelių centras. Habsburgų imperatorius Frydrichui III Lince gyveno paskutinius ketverius metus. Tuo metu miestas tapo svarbiausiu visoje imperijoje, tačiau po valdovo mirties 1493 m. prarado šią padėtį. Nuo 1785 m. vyskupijos centras. Nuo XVIII a. mieste plėtota mokslas ir kultūra, įsteigta daug aukštųjų mokyklų, bibiliotekų, opera. Antrojo pasaulinio karo metu buvo reikšmingas chemijos ir plieno gamybos centras. Linco apylinkėse veikė paskutinė uždaryta nacių koncentracijos stovykla. Po Antrojo pasaulinio karo Lince, Dunojaus upe, ėjo TSRS ir JAV okupacinių zonų skiriamoji riba.

Architektūra

Mieste išliko daug įvairių laikotarpių architektūros paminklų – bažnyčių, vienuolynų, neogotikinė Naujoji katedra, V. A. Mocarto namai, senoji rotušė. Ypač gausu baroko architektūros statinių: XVIII a. pr. Vyskupo rūmai, Teatro rūmai, Trejybės kolona. XIX a. pastatytas tiltas per Dunojų. Daug naujų išraiškingos architektūros statinių iškilo XX a. – XXI a. Tarp jų – Telekomunikacijų pastatas, futbolo stadionas, koncertų salė Brucknerhaus, naujoji rotušė, Linco dizaino centras.

Sportas

Futbolas

FC Blau-Weiß Linz – futbolo klubas;
LASK Linz – futbolo klubas;
Union Kleinmünchen Linz – moterų futbolo klubas;

Lietuviai

Pirmieji lietuviai į Lincą atvyko kartu su vokiečių repatriantais 1941 m. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui mieste gyveno apie 600 lietuvių pabėgėlių, kurių daugelis išvyko gyventi į kitas Vakarų Europos valstybes, JAV. 1947 m. Lince veikė Austrijos lietuvių taryba, leidusi keletą leidinių. 1958 m. mieste gyveno kelios dešimtys lietuvių.

Šaltiniai

Linz (Lincas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 423-424 psl.

Nuorodos

[1] Linz (Lincas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 423-424 psl.