Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau .
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar .

Burgenlandas (vok. Burgenland) – ryčiausia ir naujausia (nuo 1921 m.) Austrijos federacinė žemė. Sostinė – Eizenštatas.

Burgenlandas
Burgenland

Laiko juosta: ()
------ vasaros: ()

Valstybė

Austrija

Administracinis centras

Eizenštatas

Apskričių

7

Gyventojų

297 583

Plotas

3 962 km²

Tankumas

75 žm./km²

ISO 3166-2

AT-1

Vikiteka

BurgenlandasVikiteka

Rytuose ribojasi su Vengrija, vakaruose – su Žemutine Austrija ir Štirija. Kalvotuose pietuose yra kelių kilometrų siena su Slovėnija, o šiaurėje taip pat trumpa siena su Slovakija. Bendra siena su užsienio šalimis sudaro 397 km. Šios federacinės žemės forma yra ištęsta, iš šiaurės į pietus ji tęsiasi 166 km, o per vidurį ji susiaurėja iki 5 km pločio.

Istorija ir pavadinimas

Iki 1920/1921 m. daugiausia vokiškai kalbančių gyventojų gyvenama Burgenlando teritorija nuo karų su Turkija laikų priklausė Vengrijai. Po keleto metų kovų ir derybų po Pirmojo pasaulinio karo ir Trianono sutartimis teritorija pažadėta Austrijai. Po Vengrijos protestų buvo nuspręsta Šoprono (Sopron, Ödenburg), kuris buvo laikomas regiono sostine, apylinkėse surengti , kuris pravestas 1921 m. ir Šopronas pagal jį atiteko Vengrijai, nors plebiscito teisėtumas ir vykdymo sąžiningumas austrų buvo ginčijamas.

Burgenlando pavadinimas reiškia, kad žemė sudaryta ir keturių buvusių vengrų administracinių sričių (Vierburgenland):

Bratislavos (vok. Pressburg, veng. Pozsony)
Vyzelburgo (vok. Wieselburg, veng. )
Šoprono (veng. Sopron, vok. Ödenburg)
Aizenburgo (vok. Eisenburg, veng. Vas).

Iki 1925 m. laikinoji žemės vyriausybės rezidavimo vieta buvo Zauerbrunas (Bad Sauerbrunn), kol žemės sostinė neperkelta į anksčiau mažareikšmį miestelį Eizenštatą (Eisenstadt).

Valdymas

Burgenlandas administraciškai suskirstytas į 7 apskritis ir 2 laisvuosius miestus. Iš viso yra 171 savivaldybė. Iš šiaurės į pietus:

Laisvieji miestai

Eizenštatas

Apskritys

Matersburgas

Politika

Burgenlando žemės vyriausybė susideda iš septynių narių, kurie parenkami proporcingai pagal frakcijas landtage. Po 2000 m. landtago rinkimų SPÖ turi keturis, o tris narius vyriausybėje. 2005 m. Burgenlando landtago rinkimuose SPÖ laimėjo absoliučią daugumą.

SPÖ, FPÖ ir žalieji pasisako už proporcinės sistemos atsisakymą ir laisvos koalicijų sistemos įvedimą, kas leistų SPÖ vienai sudaryti vyriausybę po sėkmingų 2005 m. rinkimų. Šitokius pakeitimus, kurie reikalautų Burgenlando konstitucijos pakeitimų atsisako priimti ÖVP.

Gyventojai

Ekonomiškai sunkiais laikais po Pirmojo pasaulinio karo daugybė Burgenlando gyventojų trečiajame dešimtmetyje išvyko į Ameriką. Čikaga buvo tapusi didžiausiu pasaulio miestu pagal iš Burgenlando kilusius gyventojus. Tačiau ir geležinės uždangos laikais Burgenlandas ekonomiškai negalėjo pasivyti likusios Austrijos dalies ir iki šiol daug Burgenlando gyventojų išvyksta gyventi į Vieną ir kitas Austrijos dalis. Tik pamažu, padedant Europos Sąjungai, skiriančiai lėšas regiono vystymui ir atsivėrimui į Rytus po Europos Sąjungos plėtros, Burgenlande ima rastis naujų darbo vietų ir galimybių dirbti gimtojoje žemėje.

Pagal 1991 m. gyventojų surašymą 29 000 gyventojų yra kroatai, apie 5 000 vengrų ir 122 romai, nors manoma, kad romų skaičius yra ženkliai didesnis.

Vengrai gyvena Untervarto (Alsóőr), Obervarto (Felsőőr) ir Ziget in der Varto (Őrsziget) gyvenvietėse. Šios trys gyvenvietės kartu vadinamos Felšė-Eršėgo (Felső-Őrség, Wart) ir sudaro vengrų kalbinę salą nuo XI a. Kita sena vengrų kalbos sala buvo Oberpulendorfas (Felsőpulya), tačiau dabar praktiškai išnyko. Burgenlando vengrai buvo „őrök“, t. y. vakarinės sienos gynėjai ir jų specifinis dialektas panašus į sekejų (Székely) Transilvanijoje. Jų kultūrinis centras yra Oberwart.

Kroatai į Burgenlandą atsikraustė po naikinančio karo su osmanais 1532 m., kai turkai visiškai sunaikino kai kurias Kroatijos teritorijos dalis. Dvarų savininkai jų perkėlimą baigė tik 1584 m.

Religija

Nors dauguma Burgenlando gyventojų kaip ir visoje Austrijoje yra katalikai, palyginti su likusia šalies dalimi Burgenlande yra labai didelė dalis protestantų (14 %), kurie yra susiorganizavę į 29 parapijas.

Šaltiniai

AUSTRIA: Major Cities, citypopulation.de

[1] AUSTRIA: Major Cities, citypopulation.de