Mia May

Mia Mei vok. Mia May
Gimimo vardas	Hermine Pfleger
Gimė	1884 m. birželio 2 d. Viena, Austrija-Vengrija
Mirė	1980 m. lapkričio 28 d. (96 metai) Los Andželas, JAV
Sutuoktinis (-ė)	(susituokė 1902 m.; iki jo mirties 1954 m.)
Vaikai
Veikla	Aktorė
Aktyvumo metai	1889–1924 m.
Parašas

Mia Mei (vok. Mia May; gimimo vardas Herminė Pflėger (vok. Hermine Pfleger); 1884 m. birželio 2 d. – 1980 m. lapkričio 28 d.) – austrų aktorė. Ji buvo ištekėjusi už austrų kino prodiuserio ir režisieriaus ir 1912–1924 m. nusifilmavo 44 filmuose. Jos dukra buvo aktorė .

Biografija

Mia Mei gimė 1884 m. birželio 2 d. Vienoje kaip kepėjo Johano Pflėgerio ir kepėjos Albinos Pflėger duktė Herminė Pflėger. Jos vyresnioji sesuo Marija (1879–1958 m.), vaidinusi Mici Telmont vardu, buvo antroji komiko Hainricho Aizenbacho žmona.

Būdama penkerių ji debiutavo Jantšo teatro scenoje ir iki 14 metų vaidino vaikiškus vaidmenis. Paauglystėje ji tęsė karjerą scenoje, su sceniniu slapyvardžiu Herma Angelot ir pasirodydavo „Apollo“ teatre kaip aktorė ir dainininkė. Besimokydama vidurinėje mokykloje ji pradėjo lankyti baleto pamokas pas Luizą Ubermaser.

1902 m. ji ištekėjo už ir po septynių savaičių susilaukė dukters . Tuomet Herma Angelot tapo Mia Mei, o kai jos vyras pradėjo dirbti kino versle, jis pasivadino Džo Mėjumi.

1911 m. M. Mei išvyko į Hamburgą vaidinti Vilhelmo Bendinerio teatre „Neues Operettentheater“. 1912 m. Mėjų šeima apsigyveno Berlyne, kur jos vyras įsidarbino kino režisieriumi. Tuo metu ji debiutavo filme „Šachtos gylyje“ (1912 m.), kurį režisavo jos vyras, po to sekė 1913 m. trumpametražis filmas „Kas pakels akmenį?“ ir „Paslaptingoji vila“ (1914 m.), kuriame debiutavo ir jų dukra Eva.

1915 m. Džo Mėjus įkūrė kino kompaniją „May-Film Gmb“, kurios generaline direktore tapo Mia Mei. Jai taip pat priskiriamas filmo „Tavo didžioji paslaptis“ (1918 m.) scenarijus.

M. Mei vaidino tokiuose filmuose kaip „Hilda Varen ir mirtis“ (1917 m.), kuriam scenarijų parašė Fricas Langas, „Grafienė elgeta“ (1918 m.), „Platoniška santuoka“ (1919 m.), „Veritas Vincit“ (1919 m.) ir „Meilės tragedija“ (1923 m.) su ir jauna Marlen Ditrich. M. Mei apie M. Ditrich sakė: „Prisimenu ją kaip labai linksmą ir įdomią, patrauklią ir originalią. Joks vyras negalėjo jai atsispirti. Ji ėjo su monokliu ir penkių raudonų lapių boa. Kitomis progomis ji vilkėdavo vilko kailio iškamšą. Žmonės ją sekdavo gatvėmis, juokdavosi iš jos, bet ji juos žavėjo“.

1919–1920 m. M. Mei suvaidino 8 dalių kino seriale „Pasaulio šeimininkė“. Kurį laiką ji buvo tokia pat populiari kaip aktorės , ir .

Paskutinis M. Mei pasirodymas ekrane buvo filme „Baronienės S meilės laiškai“ (1924 m.). Ji nutraukė karjerą 1924 m., kuomet nusižudė jos dukra Eva.

1933 m. prasidėjus nacių okupacijai, Mia su vyru per Prancūziją emigravo į Ameriką. 1949 m. jie Los Andžele atidarė restoraną „Žydrasis Dunojus“, tačiau jis nebuvo sėkmingas ir netrukus buvo uždarytas. Prieš tai, 1937 m., Džo Mėjus Holivude buvo atidaręs restoraną „Wiener Bar“.

Mia Mei mirė 1980 m. lapkričio 28 d. Los Andžele.

Rinktinė filmografija

• Paslaptingoji vila (1914 m.)
• Helgos Arndt nuodėmė (1916 m.)
• Heti Raimond meilė (1917 m.)
• Hilda Varen ir mirtis (1917 m.)
• Penkiomis minutėmis per vėlai (1918 m.)
• Pasiaukojimas (1918 m.)
• Grafienė elgeta (1918 m.)
• Tavo didžioji paslaptis (1918 m.)
• Likimo bangos (1918 m.)
• Platoniška santuoka (1919 m.)
• Veritas Vincit (1919 m.)
• Pasaulio šeimininkė (1919 m., 8 dalys)
• (1920 m.)
• Lavinijos Morland kaltė (1920 m.)
• Ingos Kraft aistra (1921 m.)
• Indėnų kapavietė (1921 m.)
• Paryžiaus grafienė (1923 m.)
• Baronienės S meilės laiškai (1924 m.)

Šaltiniai

1. „Mia May“. filmportal. Nuoroda tikrinta 2023-03-05.
2. Halle, Randall; McCarthy, Margaret (2003). Light motives: german popular film in perspective. Detroit, MI: Wayne State University Press. ISBN .
3. Isenberg, Noah (2009-01-09). Weimar Cinema: An Essential Guide to Classic Films of the Era. Columbia University Press. ISBN  – via Google Books.
4. Bock, ans-Michael; Bergfelder, im (2009-09-01). The Concise Cinegraph: Encyclopaedia of German Cinema. Berghahn Books. ISBN  – via Google Books.
5. Skærved, Malene Sheppard (2003-04-09). Dietrich. Haus Publishing. ISBN  – via Google Books.
6. „Joe, Mia and Eva May - a family made film history by Thomas Staedeli“. www.cyranos.ch.
7. Weaver, Tom; Brunas, John (2011-12-20). Universal Horrors: The Studio's Classic Films, 1931-1946, 2d ed. McFarland. ISBN  – via Google Books.
8. Staggs, Sam (2003-02-04). Close-up on Sunset Boulevard: Billy Wilder, Norma Desmond, and the Dark Hollywood Dream. Macmillan. ISBN  – via Google Books.
9. „Fortnight: The Newsmagazine of California“. O.D. Keep. 1949-04-09 – via Google Books.
10. Barton, Ruth (2010-06-07). Hedy Lamarr: The Most Beautiful Woman in Film. University Press of Kentucky. ISBN  – via Google Books.

Vikiteka: Mia May – vaizdinė ir garsinė medžiaga