Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Habsburgų monarchija
Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.
Habsburgų monarchija (dažnai vadinama Austrijos monarchija arba tiesiog Austrija) – teritorijos, valdytos Habsburgų dinastijos Austrijos šakos ir vėlesnės Habsburgų-Lotaringų šakos tarp 1526 ir 1867/1918 m. Sostinė buvo Viena. Habsburgų monarchija po 1804 m. gavo oficialų pavadinimą – Austrijos imperija, o tarp 1897 ir 1918 m. – Austrija-Vengrija.
Teritorijos, kuri vėliau tapo Austrija-Vengrija (su nedidelėmis išimtimis) pavadinimai:
Habsburgų monarchija arba Austrijos monarchija (1526–1867 m.): neoficialus, tačiau dažnai vartotas pavadinimas. Faktiškai šis politinis darinys neturėjo oficialaus pavadinimo. Habsburgų monarchijos terminas gali būti vartojamas ir visam 1276–1918 m. periodui, kai Habsburgai valdė monarchiją su centru dabartinėje Austrijoje, o Austrijos monarchija gali būti vadinama monarchija su centru dabartinėje Austrijoje 1156–1867 m., tačiau toks šių sąvokų vartojimas yra retas.
Austrija-Vengrija arba Austro-Vengrijos imperija (1867–1918 m.) – oficialus pavadinimas. Populiarus neoficialus pavadinimas – Dunojaus monarchija (vok.Donaumonarchie).
Karūnos žemės (vok.Kronländer) (1849–1918 m.) – šiuo vardu buvo vadinamos atskiros Austrijos imperijos dalys (nuo 1849 m.), o vėliau ir Austrijos-Vengrijos dalys. Vengrijos karalystė (tiksliau Vengrijos karūnos žemės) nebuvo laikoma „Karūnos žeme“ po Austrijos-Vengrijos valstybės sukūrimo 1867 m. Nuo tada „Karūnos žemės“ sutapatintos su Karalystėmis ir žemėmis atstovaujamomis Imperijos Taryboje („die im Reichsrate vertretenen Königreiche und Länder“).
Teritorijos
Jūrinė vėliava, nuo 1804 m. naudota oficialiai
Nors Habsburgų Austrijos šakos valdytos teritorijos laikui bėgant keitėsi, pagrindą visada sudarė trys grupės:
Habsburgų valdų didėjimasPaveldimosios žemės. Jos apėmė beveik visą šiuolaikinių Austrijos ir Slovėnijos teritoriją, taip pat teritorijas šiaurinėje rytų Italijoje ir (iki 1797 m.) pietvakarių Vokietijoje. Prie šių žemių 1779 m. prisidėjo Inn teritorija Bavarijoje, o 1803 m. Trento ir Brikseno vyskupystės. Per Napoleono karus daug paveldimųjų žemių buvo prarasta, bet jos visos buvo atgautos sudarius taiką 1815 m. Į paveldimąsias žemes įėjo:
Vengrijos karalystė – prieš 1699 metus. Tuo metu ji vadinta „Karališkąja Vengrija“, prarado dvi trečiasias savo teritorijos, kurią užėmė Osmanų imperija, bei savo vasalus Transilvanijos kunigaikštystę, o habsburgams atiteko tik vakariniai ir šiauriniai buvusios karalystės pakraščiai. Vėliau beveik visa buvusi Vengrijos karalystės teritorija atiteko Austrijai, o likusios teritorijos prijungtos 1718. Vengrijos karalystė, didžiausio savo išsiplėtimo metu apėmė dabartinę Vengriją ir Slovakiją, didžiąją dalį Kroatijos, Vojvodiną dabartinėje Serbijoje, Transilvaniją dabartinėje Rumunijoje ir Užkarpatę dabartinėje Ukrainoje. Tarp 1718 ir 1739 m. prie Vengrijos buvo prijungtos ir kai kurios kitos teritorijos Balkanuose, įskaitant teritoriją aplink Belgradą bei dalį vakarų Valakijos, bet šios žemės buvo prarastos per nesėkmingą karą su Turkija 1739 m.
Skirtingais laikotarpiais Austrijos Habsburgų valdžioje buvo ir kitos teritorijos:
Austrijos Habsburgų valdos faktiškai nesudarė vieningos valstybės. Tai greičiau buvo įvairių valdų rinkinys, kurio atskiros dalys turėjo savo privilegijas, dažnai net atskiras teisines bei atstovavimo sistemas. Iki XVII a. nebūtinai visas Habsburgų teritorijas turėjo valdyti tas pats asmuo – jaunesni valdančiosios šeimos nariai dažnai valdydavo atskiras „Paveldimųjų žemių“ dalis kaip privačias valdas. Pirmos rimtos pastangos centralizuoti šalį prasidėjo valdant ir ypač jos sūnui Jozefui IIXVIII a. viduryje, tačiau daugelio radikalių centralizacijos reformų buvo atsisakyta dėl plataus pasipriešinimo, nors palaipsnė centralizacija vyko toliau.
Dar kartą šalies centralizacija užsiimta 1849 m., numalšinus įvairias . Pirmą kartą ministrai pabandė transformuoti monarchiją į centralizuotą biurokratinę valstybę, valdomą iš Vienos. Vengrijos karalystė nustojo egzistuoti kaip atskiras vienetas, nes buvo padalinta į keletą sričių. Po Habsburgų pralaimėjimų 1859 ir 1866 m. karuose šios politikos atsisakyta, o kelerių metų eksperimentų XIX a. 7-tojo dešimtmečio pradžioje buvo prieita prie garsiojo arba kompromiso (1897 m.), pagal kurį sukurta vadinamoji dualistinė Austrijos-Vengrijos monarchija. Šioje sistemoje Vengrijos karalystei buvo suteiktas suverenitetas ir parlamentas, paliekant personalinę uniją ir bendrą užsienio ir karinę politiką su Austrija. Nors nevengriškos Habsburgų žemės, dažnai klaidingai vadinamos „Austrija“, ir turėjo savo centrinį parlamentą (Reichsrat arba Imperijos taryba) bei ministerijas, tačiau jų oficialus pavadinimas – „Karalystės ir Žemės atstovaujamos Imperijos taryboje“ rodo, kad šios teritorijos nebuvo unitarine valstybe. Aneksavus Bosniją ir Hercegoviną (po ilgų okpuacijos ir administravimo metų) ji nebuvo priungta nei prie vienos iš Habsburgų monarchijos dalių, o valdoma bendro finansų ministro.
Austrija-Vengrija žlugo dėl neišspręstų etninių klausimų ir pralaimėjimo Pirmajame pasauliniame kare. Pagal taikos sutartį didelės teritorijos buvo perduotos Rumunijai ir Italijai, sukurtos Austrijos (vokiečių-austrų teritorijos iš „Paveldimųjų žemių“) ir Vengrijos (iš vengriškosios senosios karalystės dalies) respublikos, o likusią monarchijos teritoriją pasidalino naujai susikūrusios valstybės – Lenkija, Serbų, kroatų ir slovėnų karalystė (vėlesnė Jugoslavija) ir Čekoslovakija).
Habsburgų valdomos teritorijos už Habsburgų monarchijos ribų
Habsburgų monarchija neturėtų būti painiojama su įvairiomis kitomis teritorijomis skirtingais laikotarpiais valdytais Habsburgų dinastijos atstovų. Habsburgų ispaniškoji šaka valdė Ispaniją ir daugelį kitų teritorijų nuo 1516 m. iki dinastijos išnykimo 1700 metais. Jaunesnioji Habsburgų dinastijos šaka valdė Toskaną tarp 1765 ir 1801 bei tarp 1814 ir 1859. Ištremta iš Toskanos ši šaka valdė Zalcburge nuo 1803 iki 1805 ir Viurcburge nuo 1805 iki 1814. Kita šaka nuo 1814 iki 1859 m. valdė Modenos kunigaikštystę, o antroji Napoleono Bonaparto žmona ir Austrijos imperatoriaus Franco duktė Marija Luiza Austrė tarp 1814 ir 1847 m. valdė Parmos kunigaikštystę.
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Habsburgu monarchija daznai vadinama Austrijos monarchija arba tiesiog Austrija teritorijos valdytos Habsburgu dinastijos Austrijos sakos ir velesnes Habsburgu Lotaringu sakos tarp 1526 ir 1867 1918 m Sostine buvo Viena Habsburgu monarchija po 1804 m gavo oficialu pavadinima Austrijos imperija o tarp 1897 ir 1918 m Austrija Vengrija Habsburgu monarchija vok Habsburgermonarchie 1526 1804 Sventosios Romos imperijos veliava iki 1804 m HerbasLocation of Habsburgu monarchijaPaveldimosios valdos 1789 m Sostine Viena 1440 1583 1611 1804 Praha 1583 1611 Kalbos Lotynu oficiali iki 1784 m Vokieciu nuo 1784 m kitos vietines kalbosReligija Romos katalikybe oficiali Valdymo forma MonarchijaErchercogas 1526 1564 Ferdinandas I pirmasis 1792 1804 Pranciskus II paskutinis Era Naujieji laikai Įkurimas 1526 m 1526 Paskelbta imperija 1804 m Valiuta Monarchija susidare is Habsburgu valdomu teritoriju daugiausia buvusiu dabartineje Austrijoje ir Slovenijoje kurias Habsburgai pamazu uzvalde nuo 1278 m nesudariusiu vieningos valstybes Habsburgu monarchijos reiksme isaugo iki europinio lygio kai Austrijos didysis kunigaikstis Ferdinandas jaunesnysis Karolio V brolis po Cekijos ir Vengrijos karaliaus Liudviko II zuties Mohaco musyje su turkais buvo isrinktas siu dvieju saliu karaliumi Habsburgu valdos sudare didele ju simtmecius valdytos Sventosios Romos imperijos dalį TerminologijaTeritorijos kuri veliau tapo Austrija Vengrija su nedidelemis isimtimis pavadinimai Habsburgu monarchija arba Austrijos monarchija 1526 1867 m neoficialus taciau daznai vartotas pavadinimas Faktiskai sis politinis darinys neturejo oficialaus pavadinimo Habsburgu monarchijos terminas gali buti vartojamas ir visam 1276 1918 m periodui kai Habsburgai valde monarchija su centru dabartineje Austrijoje o Austrijos monarchija gali buti vadinama monarchija su centru dabartineje Austrijoje 1156 1867 m taciau toks siu savoku vartojimas yra retas Austrijos imperija Kaisertum Osterreich 1804 1867 m oficialus pavadinimas Austrija Vengrija arba Austro Vengrijos imperija 1867 1918 m oficialus pavadinimas Populiarus neoficialus pavadinimas Dunojaus monarchija vok Donaumonarchie Karunos zemes vok Kronlander 1849 1918 m siuo vardu buvo vadinamos atskiros Austrijos imperijos dalys nuo 1849 m o veliau ir Austrijos Vengrijos dalys Vengrijos karalyste tiksliau Vengrijos karunos zemes nebuvo laikoma Karunos zeme po Austrijos Vengrijos valstybes sukurimo 1867 m Nuo tada Karunos zemes sutapatintos su Karalystemis ir zememis atstovaujamomis Imperijos Taryboje die im Reichsrate vertretenen Konigreiche und Lander TeritorijosJurine veliava nuo 1804 m naudota oficialiai Nors Habsburgu Austrijos sakos valdytos teritorijos laikui begant keitesi pagrinda visada sudare trys grupes Habsburgu valdu didejimasPaveldimosios zemes Jos apeme beveik visa siuolaikiniu Austrijos ir Slovenijos teritorija taip pat teritorijas siaurineje rytu Italijoje ir iki 1797 m pietvakariu Vokietijoje Prie siu zemiu 1779 m prisidejo Inn teritorija Bavarijoje o 1803 m Trento ir Brikseno vyskupystes Per Napoleono karus daug paveldimuju zemiu buvo prarasta bet jos visos buvo atgautos sudarius taika 1815 m Į paveldimasias zemes įejo Aukstutine Austrija Zemutine Austrija Stirija Karintija Karniola Adrijos juros uostas Triestas Istrija nors didzioji Istrijos dalis iki 1797 priklause Venecijai Goricija Gradiska Sios zemes 3 8 daznai buvo apjungiamos kaip Vidine Austrija Tirolis Forarlbergas faktiskai keletas provinciju apjungtu tik XIX a Vorlande teritoriju grupe pietvakariu Vokietijoje prarasta 1797 m nors tos pacios grupes Elzaso teritorija buvo prarastos jau 1648 m Forarlbergas ir Vorlande daznai buvo apjungiamos kaip ir valdomos dazniausiai kartu su Tiroliu Zalcburgas tik po 1805 m Is pradziu jas sudare keturios provincijos Bohemija Moravija Silezija ir Lauzica Lauzica 1620 m buvo prijungta prie Saksonijos o didziaja dalį Silezijos 1740 1742 uzeme Prusija Vengrijos karalyste pries 1699 metus Tuo metu ji vadinta Karaliskaja Vengrija prarado dvi treciasias savo teritorijos kuria uzeme Osmanu imperija bei savo vasalus Transilvanijos kunigaikstyste o habsburgams atiteko tik vakariniai ir siauriniai buvusios karalystes pakrasciai Veliau beveik visa buvusi Vengrijos karalystes teritorija atiteko Austrijai o likusios teritorijos prijungtos 1718 Vengrijos karalyste didziausio savo issipletimo metu apeme dabartine Vengrija ir Slovakija didziaja dalį Kroatijos Vojvodina dabartineje Serbijoje Transilvanija dabartineje Rumunijoje ir Uzkarpate dabartineje Ukrainoje Tarp 1718 ir 1739 m prie Vengrijos buvo prijungtos ir kai kurios kitos teritorijos Balkanuose įskaitant teritorija aplink Belgrada bei dalį vakaru Valakijos bet sios zemes buvo prarastos per nesekminga kara su Turkija 1739 m Skirtingais laikotarpiais Austrijos Habsburgu valdzioje buvo ir kitos teritorijos Austrijos Nyderlandai susidedantys is didziosios dalies siuolaikiniu Belgijos ir Liuksemburgo 1713 1792 Milano kunigaikstyste Lombardijoje 1713 1797 Neapolio karalyste 1713 1735 1713 1720 Banatas 1718 1778 Sicilijos karalyste 1720 1735 Parmos kunigaikstyste 1735 1748 Galicijos ir Lodomerijos karalyste dabartineje Lenkijoje 1772 1918 Bukovina 1774 1918 Vakaru Galicija Lenkijos zemes įskaitant Krokuva prijungtos po Treciojo Abieju tautu Respublikos padalijimo 1795 1809 Venecija 1797 1805 1814 1866 Dalmatija 1797 1805 1814 1918 Lombardija 1814 1859 Krokuva kuri buvo įjungta į Galicija 1846 1918 Vojvodina 1849 1860 Bosnija ir Hercegovina 1908 1918 Austrijos Habsburgai tarp 1553 ir 1740 bei tarp 1745 ir 1806 m taip pat buvo ir Sventosios Romos imperijos imperatoriai BruozaiAustrijos istorijaKeltai Norikas Romos imperija Norikas Retija KarantanijaFranku imperijaSventoji Romos imperijaOstarrichi Babenbergai Habsburgu monarchija gt gt Austrijos imperija gt Austrija VengrijaVokieciu AustrijaPirmoji RespublikaTreciasis Reichas Ansliusas Antroji RespublikaIstoriniai regionai Stirija Karintija Zalcburgas Tirolis Burgenlandas Forarlbergas Austrijos Habsburgu valdos faktiskai nesudare vieningos valstybes Tai greiciau buvo įvairiu valdu rinkinys kurio atskiros dalys turejo savo privilegijas daznai net atskiras teisines bei atstovavimo sistemas Iki XVII a nebutinai visas Habsburgu teritorijas turejo valdyti tas pats asmuo jaunesni valdanciosios seimos nariai daznai valdydavo atskiras Paveldimuju zemiu dalis kaip privacias valdas Pirmos rimtos pastangos centralizuoti salį prasidejo valdant ir ypac jos sunui Jozefui II XVIII a viduryje taciau daugelio radikaliu centralizacijos reformu buvo atsisakyta del plataus pasipriesinimo nors palaipsne centralizacija vyko toliau Dar karta salies centralizacija uzsiimta 1849 m numalsinus įvairias Pirma karta ministrai pabande transformuoti monarchija į centralizuota biurokratine valstybe valdoma is Vienos Vengrijos karalyste nustojo egzistuoti kaip atskiras vienetas nes buvo padalinta į keleta sriciu Po Habsburgu pralaimejimu 1859 ir 1866 m karuose sios politikos atsisakyta o keleriu metu eksperimentu XIX a 7 tojo desimtmecio pradzioje buvo prieita prie garsiojo arba kompromiso 1897 m pagal kurį sukurta vadinamoji dualistine Austrijos Vengrijos monarchija Sioje sistemoje Vengrijos karalystei buvo suteiktas suverenitetas ir parlamentas paliekant personaline unija ir bendra uzsienio ir karine politika su Austrija Nors nevengriskos Habsburgu zemes daznai klaidingai vadinamos Austrija ir turejo savo centrinį parlamenta Reichsrat arba Imperijos taryba bei ministerijas taciau ju oficialus pavadinimas Karalystes ir Zemes atstovaujamos Imperijos taryboje rodo kad sios teritorijos nebuvo unitarine valstybe Aneksavus Bosnija ir Hercegovina po ilgu okpuacijos ir administravimo metu ji nebuvo priungta nei prie vienos is Habsburgu monarchijos daliu o valdoma bendro finansu ministro Austrija Vengrija zlugo del neissprestu etniniu klausimu ir pralaimejimo Pirmajame pasauliniame kare Pagal taikos sutartį dideles teritorijos buvo perduotos Rumunijai ir Italijai sukurtos Austrijos vokieciu austru teritorijos is Paveldimuju zemiu ir Vengrijos is vengriskosios senosios karalystes dalies respublikos o likusia monarchijos teritorija pasidalino naujai susikurusios valstybes Lenkija Serbu kroatu ir slovenu karalyste velesne Jugoslavija ir Cekoslovakija Habsburgu valdomos teritorijos uz Habsburgu monarchijos ribuHabsburgu monarchija neturetu buti painiojama su įvairiomis kitomis teritorijomis skirtingais laikotarpiais valdytais Habsburgu dinastijos atstovu Habsburgu ispaniskoji saka valde Ispanija ir daugelį kitu teritoriju nuo 1516 m iki dinastijos isnykimo 1700 metais Jaunesnioji Habsburgu dinastijos saka valde Toskana tarp 1765 ir 1801 bei tarp 1814 ir 1859 Istremta is Toskanos si saka valde Zalcburge nuo 1803 iki 1805 ir Viurcburge nuo 1805 iki 1814 Kita saka nuo 1814 iki 1859 m valde Modenos kunigaikstyste o antroji Napoleono Bonaparto zmona ir Austrijos imperatoriaus Franco dukte Marija Luiza Austre tarp 1814 ir 1847 m valde Parmos kunigaikstyste Habsburgu monarchijos valdovai 1526 19181526 1564 Ferdinandas I 1564 1576 1576 1612 1612 1619 1619 1637 Ferdinandas II 1637 1657 Ferdinandas III 1657 1705 Leopoldas I 1705 1711 Juozapas I 1711 1740 Karolis VI 1740 1780 Marija Terese 1780 1790 Juozapas II 1790 1792 Leopoldas II 1792 1835 Pranciskus II tapo Austrijos imperatoriumi Pranciskumi I nuo to laiko titule numeracija pradedama is naujo 1835 1848 Ferdinandas I 1848 1916 Pranciskus Juozapas I 1916 1918 Karolis I