Vengrijos karalystė

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Šis straipsnis – apie karalystę, egzistavusią iki 1918 m. Apie atkurtą Vengrijos karalystę žiūrėkite

Vengrijos karalystė (veng. Magyar Királyság) buvo daugiatautė valstybė Vidurio Europoje, gyvavusi 1000–1918 m. Valstybė susiformavo dabartinės Vengrijos vakaruose ir plėtėsi apimdama likusią dabartinės Vengrijos dalį, Transilvaniją (dabartinėje Rumunijoje), Slovakiją, , Vojevodiną (dabartinėje Serbijoje), Kroatiją ir kitas smulkesnes aplinkines teritorijas. Šios teritorijos Vengrijos karalystės sudėtyje buvo ne visą laikotarpį.

veng. Magyar Királyság Vengrijos karalystė
Habsburgų monarchijos sritis (1541-1918)
← 1000 – 1918   →   →
vėliava herbas
Location of Vengrijos karalystė Karalystės teritorija XV a. pabaigoje
Sostinė	Estergomas, Buda, Budapeštas
Kalbos	lotynų, vengrų
Valdymo forma	monarchija
Era	Viduramžiai
- Įkūrimas	1000 m., 1000
- Trianono sutartis	1918 m.
Valiuta	Vengrijos forintas, ,

Terminas

Terminas „Vengrijos karalystė“ naudojamas siekiant atskirti šį ilgalaikį politinį darinį nuo šiuolaikinės Vengrijos valstybės, kuri yra žymiai mažesnė ir etniškai homogeniška. Iki XIX a. imtinai „vengrais“ vadinti visi šios karalystės gyventojai, nepriklausomai nuo jų tautybės kaip mes ją suprantame dabar.

Istorija

Vengrijos istorija
Panonijos istorija
Vengrijos karalystė:
Arpadai > Anžu > Liuksemburgiečiai > Jogailaičiai
Osmanų imperija, Habsburgų monarchija
Austrija-Vengrija ()
> > >
Vengrijos revoliucija (1956)
Demokratinė Vengrija

Iki Habsburgų

Pirmasis Vengrijos karalius buvo karūnuotas sostinėje Estergome 1000 m. gruodį. Jo laikais šalis priėmė krikščionybę ir susikūrė Vengrijos valstybė.

Valstybę valdė Vengrijos karaliai, karūnuojami . Iki XVI a. valdė šios dinastijos:

• Arpadų dinastija (895–1301).
• 1308 a. įsitvirtino Anžu dinastijos valdovai
• Liuksemburgiečiai (Zigmantas Liuksemburgietis, 1387–1437)
• Jogailaičiai (Vladislovas III Varnietis, )
• Nedinastinis valdovas Motiejus Korvinas (Matthias Corvinus).

Kovos su turkais ir skilimas

1526 m. Mohačo mūšyje vengrų kariuomenę sutriuškino Osmanų imperijos pajėgos, o Vengrijos karalius žuvo. Dėl osmanų puolimo žlugo centrinė valdžia ir prasidėjo vidinės kovos. Kai kurie vengrų didikai Vengrijos karaliumi paskelbė kaimyninės Austrijos valdovą imperatorių Ferdinandą I, kuris su Vladislovu buvo susijęs dinastiniais ryšiais. Be to, pagal ankstensius susitarimus, Vladislovui mirus be palikuonių, kas ir atsitiko, Vengrijos sostą turėjo perimti Habsburgai. Nepaisant to, dalis didikų palaikė Vengrijos didiką Joną Zapolją (Zápolya/Szapolyai János), kuris gavo palaikymą iš Osmanų sultanato, tačiau buvo nepripažįstamas krikščioniškųjų valstybių.

Trišalis konfliktas prasidėjo, kai Ferdinandas įsiveržė į Vengriją, stengdamasis užtikrinti savo valdžią kuo didesnei Vengrijos karalystės teritorijai. 1541 m. buvusi karalystės teritorija buvo padalinta į tris dalis ir šis padalinimas išliko iki pat XVII a. Nors sienos šiuo periodu labai dažnai keitėsi, šias tris dalis galima apytiksliai įvardinti taip:

• dabartinė Slovakija, šiaurės vakarų , Burgenlandas, vakarinė Kroatija ir šalia esančios teritorijos pateko Habsburgų valdžiai. Ši teritorija buvo vadinama Karališkąja Vengrija, kuri, nors ir buvo formaliai atskira valstybe, faktiškai buvo valdoma iš Habsburgų Austrijos.
• Panonijos lyguma (veng. Alföld arba Nagyalföld – didžioji šiuolaikinės Vengrijos dalis, įskaitant pietvakarinę Uždunoję ir Banatą), išskyrus dabartinės Vengrijos šiaurės rytų dalį, tapo Osmanų imperijos dalimi.
• Likusi teritorija tapo naujai nepriklausoma tapusia Transilvanijos kunigaikštyste, valdoma Zapoljos šeimos. Transilvanija buvo vasalinė Osmanų imperijos valstybė.

Habsburgų valdymas

Dalis senosios Vengrijos karalystės nuo XVI a. priklausė Habsburgų monarchijai.

Po nesėkmingos osmanų invazijos į Austriją 1683 m., Habsburgai pradėjo kontrpuolimą prieš turkus ir apie 1700 m. jau buvo atkariavę visą buvusią Vengrijos karalystę ir Transilvanijos kunigaikštystę.