Anžu

Prancūzijos istorinė provincija: Anjou
Šalis	Menas ir Luara
Vėliava
Tautos
Laikotarpis	870-1480 m.
Valstybės
Miestai	Anžė

Anžu (pranc. Anjou – istorinė sritis Prancūzijos Šiaurės vakaruose. Beveik sutampa su Meno ir Luaros departamentu. Didžiausias miestas – Anžeras.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – .

Anžu kunigaikščių ir žemės herbas

Pirmojo tūkstantmečio pradžioje srityje gyveno galų gentis andegavai. Teritoriją valdė Romos imperija, vėliau Suasono domenas, Frankų valstybė (Neustrija), Frankų imperija.

Nuo 870 m., kai Orleano ir Anžero žemes pradėjo valdyti vikontas , Anžu tapo grafyste. Iš Anžu grafų giminės prasidėjo trys garsios Europos dinastijos, vadinamos Anžu namais: Anglijos , Anžu dinastija ir . 1154 m. Anžu grafas tapo Henriku II, o Anžu – Anglijos valda. Vedybinių ryšių dėka Plantagenetai sukūrė milžinišką dinastinę Anžu imperiją, kuri valdė Angliją ir visą vakarinę Prancūziją.

1204 m. Pilypas II Augustas prijungė Anžu prie Prancūzijos. 1297–1328 m. ir nuo 1360 m. – . 1480 m. Liudvikas XI, išmirus tiesioginiams kunigaikštystės paveldėtojams, Anžu prijungė prie karaliaus domeno ir tapo viena iš Prancūzijos provincijų. Ja išbuvo iki 1790 m.

Taip pat žr.

• Monsoro
• Monsoro pilis

Šaltiniai

1. Anžu. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 627 psl.

Nuorodos

• Anžu kunigaikščių kronika prancūzų kalba