Gegužės 27

Bal – Gegužė – Birž
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
		1	2	3	4	5
6	7	8	9	10	11	12
13	14	15	16	17	18	19
20	21	22	23	24	25	26
27	28	29	30	31
2024

Gegužės 27 yra 147-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 148-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 218 dienų.

Informacija

Šventės

• Lag Ba’Omer šventė judaizme;
• Bolivija – Motinos diena (Día de la Madre);
• Švedija – Motinos diena (Mors Dag);
• Nigerija – Vaikų diena.

Vardadieniai

Augustinas – Genadijus – Virgaudas – Žymantė – Brunonas – Leonora

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1831 – 1831 m. sukilimas: Antano Gelgaudo vadovaujama sukilėlių kariuomenė prie Raigardo sumušė rusų dalinį;
• 1917 – Peterburge susirinko Rusijos lietuvių Seimas;
• 1942 – Lietuvos generalinėje srityje vokiečiai įvykdė visuotinį gyventojų surašymą;
• 1945 – Vilniuje surengta pirmoji Lietuvoje komunistinė talka;
• 1966 – parodytas pirmasis Vilniaus Jaunimo teatro spektaklis „Romeo ir Džiuljeta“;
• 1989 – Klaipėdos krašto lietuviai susibūrė į lietuvninkų bendriją „Mažoji Lietuva“;
• 2001 – Vilniuje prasidėjo NATO Parlamentinės Asamblėjos sesija.

Gimimo dienos

• 1784 m. – Leonas Borovskis, Lietuvos filologas (m. 1846 m.).
• 1902 m.:
  • Stasys Santvaras, poetas, publicistas, dramaturgas, lietuviškų operų libretų autorius, operos solistas (m. 1991 m.).
  • Česlovas Kontrimas, Lietuvos tapytojas akvarelininkas, grafikas (m. 1989 m.).
• 1914 m. – Jonas Domininkas Grigaitis, OP, Lietuvos kunigas. Dominikonas, vienas Dominikonų ordino Lietuvoje atkūrėjų.
• 1915 m. – Jonas Krutulis, vargonininkas ir chorvedys.
• 1920 m. – Vaclovas Blėdis, Lietuvos teatro ir kino aktorius, teatro režisierius (m. 1999 m.).
• 1926 m. – , JAV lietuvių dainininkė, operos solistė (m. 2023 m.).
• 1928 m. – Alfonsas Kondratas, Lietuvos geologas, fizinių mokslų daktaras (m. 2001 m.).
• 1936 m. – Algis Balaišis, Lietuvos karinis veikėjas, pasienio apsaugos kariuomenės istorikas, pulkininkas leitenantas.
• 1938 m. – Eleonora Matulaitė, Lietuvos aktorė.
• 1939 m. – Leonardas Pranas Aleksiejūnas, Lietuvos imtynininkas, žurnalistas (m. 2024 m.).
• 1941 m. – , Lietuvos ir Šiaulių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1942 m. – Ričardas Čiukas, Lietuvos inžinierius medžiagotyrininkas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1944 m.:
  • , Lietuvos politinis veikėjas.
  • Vytautas Pakalniškis, teisininkas, teisėtyrininkas civilistas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1948 m.:
  • Augis Kepežinskas, Lietuvos scenografas, kino dailininkas.
  • , Lietuvos ir Radviliškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • , Lietuvos ir Varėnos rajono politinė veikėja.
• 1951 m.:
  • Pranas Petrošius, agronomas, Lietuvos ir Tauragės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vilius Kavaliauskas, Lietuvos žurnalistas, kolekcininkas.
• 1953 m. – Audronė Kaušpėdienė, Lietuvos architektė.
• 1956 m.:
  • Aušra Jurgutienė, Lietuvos literatūros tyrinėtoja, humanitarinių mokslų daktarė.
  • Rimantas Daugelavičius, Lietuvos biochemikas, biomedicinos mokslų daktaras.
• 1958 m. – Sigitas Mičiulis, Lietuvos ir Tauragės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1959 m. – , Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1960 m. – Egidijus Vilimas, pedagogas, Lietuvos ir Rokiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1962 m.:
  • , Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • , Šiaulių politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1963 m. – Eduardas Rozentalis, Lietuvos šachmatų didmeistris.
• 1975 m. – Edgaras Montvidas-Prudkauskas, Lietuvos dainininkas (tenoras).
• 1981 m. – Vaidotas Valiukevičius, Lietuvos dainininkas, grupės „The Roop“ vokalistas.

Mirtys

• 1748 m. – Teodoras Tiškevičius Logoiskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas (g. 1680 m.).
• 1891 m. – Juozapas Tiškevičius, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas. Rusijos imperijos karinis veikėjas (g. 1835 m.).
• 1945 m. – Aleksandras Tiškevičius, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas. Rusijos imperijos ir Lietuvos visuomenės bei karinis veikėjas, IV Rusijos Valstybės Dūmos narys (g. 1864 m.).
• 1955 m. – Lidija Dauguvietytė-Malko, Lietuvos pianistė, pedagogė (g. 1883 m.).
• 1973 m. – Anatolijus Rozenbliumas, statybos inžinierius, statybinių konstrukcijų projektuotojas, profesorius (g. 1902 m.).
• 1987 m. – Jonas Kalvelis, Lietuvos fotografas (g. 1925 m.).
• 1989 m. – Česlovas Kontrimas, Lietuvos tapytojas akvarelininkas, grafikas (g. 1902 m.).
• 1997 m. – Vladas Raila, JAV lietuvių spaudos darbuotojas, literatas, teatralas (g. 1904 m.).
• 2000 m. – Jonas Dainauskas, Lietuvos spaudos darbuotojas, istorikas (g. 1904 m.).
• 2020 m. – Elegijus Bukaitis, Lietuvos baleto artistas, baletmeisteris choreografas (g. 1941 m.).
• 2023 m.:
  • , renginių vedėjas (g. 1949 m.).
  • Zita Kelmickaitė, lietuvių etnomuzikologė, laidų ir renginių vedėja, politikė (g. 1951 m.)

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1703 – Petras I įkūrė Sankt Peterburgo miestą, kurį vėliau paskelbė naująja Rusijos sostine;
• 1844 – Samuelis Morzė užbaigė pirmąją telegrafo liniją;
• 1895 – anglų išradėjas užpatentavo kino projektorių;
• 1905 – prasidėjo Cušimos mūšis, dar žinomas kaip „Cušimos sąsiaurio mūšis“, kuris buvo paskutinis ir lemtingiausias Rusijos-Japonijos karo mūšis ir tęsėsi iki gegužės 28 dienos;
• 1930 – amerikietis išradėjas užpatentavo lipnią juostelę;
• 1933 – Austrijoje uždrausta komunistų partija;
• 1994 – Aleksandras Solženicynas, rašytojas po 20 metų emigracijos grįžo gyventi į Rusiją.

Gimimo dienos

• 1623 m. – Viljamas Petis, vienas iš žymiausių merkantilistų, pirmasis profesionalus ekonomistas (m. 1687 m.).
• 1818 m. – , kovotoja už Amerikos moterų teises (m. 1894 m.).
• 1877 m. – Isadora Duncan, JAV šokėja. Ji buvo klasikinio priešininkė, norėjusi atgaivinti Antikos šokio meną (m. 1927 m.).
• 1889 m. – Emilis Melderis, latvių skulptorius (m. 1979 m.).
• 1894 m.:
  • Luisas-Ferdinandas Selinas, prancūzų rašytojas ir gydytojas. Jis laikomas vienu įtakingiausių XX amžiaus rašytojų, priartinusiu literatūrą prie šnekamosios kalbos leksikos ir intonacijų (m. 1961 m.).
  • , JAV detektyvų autorius. Jis parašė garsųjį romaną „Maltos sakalas“ (m. 1961 m.).
• 1897 m. – Džonas Daglas Kokroftas, anglų fizikas, , Nobelio fizikos premijos laureatas (m. 1967 m.).
• 1903 m. – Rafaelis Pasijas, Suomijos politinis veikėjas, leidėjas (m. 1980 m.).
• 1914 m. – Janas Boguslavas Lesniodorskis, Lenkijos istorikas (m. 1985 m.).
• 1918 m. – Yasuhiro Nakasone, Japonijos ministras pirmininkas (1982–1987 m.).
• 1922 m. – Christopher Frank Carandini Lee, Jungtinės Karalystės aktorius, Saturno apdovanojimo laureatas.
• 1923 m. – Henris Kisindžeris, amerikiečių politikas, vaidinęs svarbų vaidmenį JAV užsienio politikoje respublikonų vyriausybėse 1968–1972 m. (m. 2023 m.).
• 1930 m. – , amerikiečių rašytojas.
• 1934 m. – , Rusijos žvalgybos dimisijos pulkininkas, parašęs keletą romanų apie šnipinėjimą.
• 1980 m. – , olandų rašytoja.
• 1981 m. – Johanas Elmanderis, Švedijos futbolininkas (puolėjas), žaidžiantis Bolton Wanderers klube ir Švedijos futbolo rinktinėje. Su rinktine žaidė 2006-ųjų pasaulio futbolo čempionate ir 2008-ųjų Europos futbolo čempionate. J.Elmanderio broliai Peteris ir Patrikas taip pat futbolininkai, abu žaidžia Švedijoje.
• 1985 m. – María Gimena de los Milagros Accardi, Argentinos aktorė, modelis ir dainininkė. Ji geriausiai žinoma iš jaunimo muilo operų: „Rebelde Way“, „Alma Pirata“ ir „Casi Ángeles“ bei iš pagrindinio vaidmens filme „Cartas para Jenny“.
• 1987 m. – Žervaisas Jao Kuasis, geriau žinomas kaip Gervinho – Dramblio Kaulo Kranto futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo arba atakuojančio saugo pozicijoje. Yra šalies nacionalinės rinktinės narys ir Prancūzijos klubo Lille OSC žaidėjas.

Mirtys

• 866 m. – Ordonas I, Astūrijos (Leono) karalius, valdė nuo 850 m. sausio 1 d. iki mirties. Gimė Ovjede (g. 831 m.).
• 1564 m. – Jonas Kalvinas, vienas iš žymiausių Reformacijos veikėjų, kalvinizmo pradininkas (g. 1509 m.).
• 1707 m. – , Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV mokytoja (g. 1641 m.).
• 1840 m. – Nikolo Paganinis, XIX a. italų smuikininkas, altininkas, gitaristas ir kompozitorius. Jis buvo žymiausias to meto smuikininkas virtuozas ir laikomas vienu iš šiuolaikinės smuiko technikos pradininkų (g. 1782 m.).
• 1910 m. – , vokiečių bakteriologas, atradęs tuberkuliozę, cholerą ir juodligę sukeliančias bakterijas, 1905 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1843 m.).
• 1926 m. – Srečko Kosovelis, slovėnų poetas, kritikas ir (g. 1904 m.).
• 1973 m. – Konstantinas Daikoviciu, rumunų archeologas, istorikas (g. 1898 m.).
• 1983 m. – Lilita Berzinia, latvių aktorė (g. 1903 m.).
• 1987 m. – John Howard Northrop, amerikiečių chemikas, 1946 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (g. 1891 m.).
• 2004 m. – Franz Klein, vokiečių teisininkas, teisėjas, teisėtyrininkas mokestininkas, Vokietijos Federalinio Finansų Teismo (BFH) pirmininkas (g. 1929 m.).
• 2009 m. – , 2003 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas (g. 1934 m.).
• 2022 m. – Andželas Rafaelis Sodanas, Italijos kardinolas, 2005–2019 m. buvęs Kardinolų kolegijos dekanu, perėmęs šias pareigas iš popiežiumi išrinkto Jozefo Racingerio (g. 1927 m.).
• 2023 m. – Ilja Kabakovas, rusų ir JAV grafikas, tapytojas , instaliacijų kūrėjas (g. 1933 m.).
• 2024 m. – Bill Walton, JAV krepšininkas (g. 1952 m.).

Šaltiniai

1. Anapilin išėjo žinoma JAV lietuvių dainininkė, kraštietė Aldona Stempuženė. Mūsų Laikas. 2023-07-28. Nuoroda tikrinta 2023-07-31.
2. Mirė ilgametis „Duokim garo“ vedėjas Stanislovas Kavaliauskas. LRT. 2023-05-27. Nuoroda tikrinta 2023-05-27.
3. Mirė LRT laidų vedėja, muzikologė Zita Kelmickaitė. LRT. 2023-05-27. Nuoroda tikrinta 2023-05-27.
4. Amelija Blumer.
5. Samuelis Dašielis Hametas.
6. Michailas Liubimovas.
7. Françoise-Athénaïs, marquise de Montespan.
8. (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
9. John Howard Northrop. Biografija.
10. (angl.) Nobelio ekonomikos premijos laureatai
11. „Cardinal Angelo Sodano, former Vatican secretary of state, dies at 94“. Catholic News Agency. 2022-05-28. Nuoroda tikrinta 2022-05-28.
12. . News in France (anglų). 2023-05-27. Suarchyvuotas originalas 2023-05-28. Nuoroda tikrinta 2023-05-27.
13. „Hall of Famer Bill Walton, 2-time champ at UCLA and in NBA, dies“. ESPN (anglų). 2024-05-27. Nuoroda tikrinta 2024-05-28.