Dominikonų ordinas arba Brolių pamokslininkų ordinas lot Ordo Praedicatorum sutrumpintai OP arba O P Romos katalikų vien

Dominikonų ordinas arba Brolių pamokslininkų ordinas (lot. Ordo Praedicatorum, sutrumpintai OP arba O. P.) – Romos katalikų vienuolių religinis ordinas.

Dominikonų ordinas

Santrumpa	{{{santrumpa}}}
Vienuolija	Dominikonai
Įsteigta	1216
Įkūrėjas	Šv. Dominykas
Narių	{{{nariusk}}}
Lietuvoje nuo	1232

Popiežiaus teisių ordinas, jas 1216 m. patvirtino popiežius . Vadovaujasi Šv. Augustino regula ir savo konstitucija. Tikslas – skelbti Dievo žodį, studijuoti. Kontempliatyvų gyvenimą sieja su apaštalavimu, steigia universitetus, juose dėsto. Dėvi baltą abitą su gobtuvu, juosiamą juodu odiniu diržu, prie kairiojo šono segi rožinį, škaplierių, juodą apsiaustą su gobtuvu. Yra trys provincijos, apie 6000 narių (2002 m.). Šūkis: Tiesa! (lot. Veritas!).

Istorija

Šv. Dominyko freska San Marco bažnyčioje Florencijoje (*Fra Angelico*)

Dominikonų ordiną, dominikones ir Dominikonų pasauliečių broliją 1215 m. Tulūzoje įkūrė šv. Dominykas kovai su albigiečiais.

Dominikonų ordino vienuoliai tuo metu buvo pagrindiniai Šventosios inkvizicijos teismų tardytojai. XIII a. ypatingai aktyviai reiškėsi pietų Prancūzijoje. Buvo sukūrę institucinį registrą (archyvą), kuriame saugojo tardymo duomenis apie visus, kuriuos kada nors buvo tardę.

Dominikonų vienuolynai kūrėsi Europoje prie didesnių miestų, mokymo centrų. Dominikonai steigė filosofijos, teologijos institutus, juose dėstė. Jie statė bažnyčias, vykdė misijas Prūsijoje, Mongolijoje, Kinijoje, Tolimuosiuose Rytuose, Okeanijoje, Amerikoje.

Dominikonų ministras kartu buvo ir popiežiaus rūmų magistras; jam buvo pavesta cenzūruoti knygas, sudarinėti draudžiamųjų knygų sąrašą. Dominikonai yra pirmieji katalikų vienuoliai, gavusieji teisę be leidimo visur sakyti pamokslus, klausyti išpažinčių, savo kapinėse laidoti pasauliečius. Jie Rožinio brolijos steigėjai, Kryžiaus kelio stočių pradininkai.

Iš dominikonų žymiausi teologai buvo Albertas Didysis, Tomas Akvinietis, iš ordino yra kilę popiežių.

Dominikonai Lietuvoje

Lietuviškas Rožinio brolijos tekstas su brolijos nario pareigomis ir priesaika, Vilniaus dominikonų Šv. Dvasios konventas. 18a. pabaiga.

Lietuvoje dominikonai pradėjo kurtis Mindaugo laikais. 1232 m. atvyko dominikonas šv. Jackus, 1251 m. jie dalyvavo Mindaugo krikšto apeigose. Daugiausia dominikonų vienuolynų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje atsirado XVII a. 1612 m. rytų slavų žemėse esantys dominikonai susivienijo į Šv. Jackaus provinciją. 1644 m. įkurtas Lenkijos provincijai priklausantis vikariatas, 1647 m. – Lietuvos Šv. Angelų sargų provincija su centru prie Šv. Dvasios bažnyčios Vilniuje, kuriai priklausė 12, 1827 m. – 45 vienuolynai ir 6 rezidencijos).

1642 m. dominikonai Raseiniuose įsteigė Rožinio broliją, 1699 m. vargšų prieglaudą, pradinę mokyklą. 1642 m. įrengė Kryžiaus kelio stotis Žemaičių Kalvarijoje ir XVII a. antroje pusėje – Vilniuje. Palėvenėje dominikonai D. Sutkevičius (1782-1849 m.) parengė lietuvių-lenkų (apie 1835 m., neišspausdinta) ir lietuvių-lotynų-lenkų kalbų (apie 1848 m., neišspausdinta) žodynus, R. Jasikevičius išleido pamokslų rinkinį lietuvių kalba (4 t. 1855-1859 m.). Paparčiuose veikė noviciatas, parapinė mokykla, biblioteka, ten parašyta Lietuvos istorija (neišsp., autorius nežinomas). Vilniuje Šv. Dvasios vienuolyne veikė Filosofijos-teologijos institutas, biblioteka, vaistinė. XIX a. Rusijos valdžia dominikonų vienuolynus uždarė.

1935 m. atkurta Šv. Angelų sargų provincija, centras Raseiniuose. 1940 m. vienuolynas sovietų valdžios uždarytas. 1992 m. dominikonų veikla atnaujinta, Vilniuje prie Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios įkurtas Lietuvos, Latvijos, Estijos generalinis vikariatas. 1996 m. dominikonai įsteigė žurnalą jaunimui „Septyni“. Yra 6 broliai, 2 novicijai (2002 m.).

Lietuvos provincijos dominikonų vienuolynai

Vieta	Veikimo metai
Agluona	1700-1891
Astravas (Baltarusija)	1618-1832
(Vitebsko sritis)	1622-1832
Ašmena	1667-1850
Aukštadvaris	1629-1832
Bielyčia	1788-1832
Brasta (Brestas)	1630-1831
Choroščius (Palenkės vaivadija)	1656-1832
	1816-1832
Druja (Breslaujos rajonas)	1690-1832
Dunilovas (Pastovių rajonas)	1683-1850
Gardinas	1633-1833
Glitiškės	1700-1744
Kaniūkai (Gardino sritis)	1735-1832
Kaunas	1621-1845
(Mogiliavo sritis)	1626-1832
Klimonys (Varanavo rajonas)	1683-1832
Kniažycai (Mogiliavo sritis)	1681-1832
(Palenkės vaivadija)	1662-1842
Liškiava	1694-1814
Merkinė	1605-1832
Nesvyžius	1672-1835
Orša	1649-1864
Palėvenė	1676-1865
Palonka (Baranovičių rajonas)	1680-1835
Paparčiai	1649-1864
Polockas	1672-1832
Raseiniai	1642-1889,1932-40, 1999–2001
Seinai	1603-1805
Skapiškis	1752-1832
Slanimas	1680-1845
Šumskas	1696-1861
Trakai	1678-1864
Valeuka (Naugarduko rajonas)	1685-1835
Vilnius, Šv. Dvasios vienuolynas	1501-1844
Vilnius,	1642-1844, nuo 1992
Vilnius, Šv. Kryžiaus atradimo vienuolynas	1661-1850
Virbalis	1643-1814
Vosyliškės (Gardino sritis)	1658-1832
(Vitebsko sritis)	1716-1838
Žemaičių Kalvarija	1642-1893

Nuorodos

Dominikonai Lietuvoje 2006-07-06 iš Wayback Machine projekto.
Dominikonai Lietuvoje 1855 m.

Šaltiniai

. Dominikonų ordinas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 70 psl.

Šis straipsnis apie katalikybę yra . Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[1] . Dominikonų ordinas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 70 psl.