Tenoras

Balso tipas

Moterų balsai Sopranas Mecosopranas Kontraltas Vyrų balsai Kontratenoras Tenoras Baritonas Bosas

Tènoras (it. tenore, iš lot. tenere 'laikyti') – aukščiausias vyrų balsas, tokį balsą turintis dainininkas. Viduramžiais tenoru buvo vadinamas polifoninio muzikos kūrinio pagrindinis, dažniausiai vidurinis, balsas arba cantus firmus. Be to, tenoru vadinamas pučiamasis mažos tūbos pavidalo muzikos instrumentas.

Tenoro diapazonas

Diapazonas

Tenoro bendrasis diapazonas – nuo do mažosios oktavos iki do antrosios oktavos, darbinis diapazonas – nuo sol mažosios oktavos iki la pirmosios oktavos. Pagal tembrą skiriami lyriniai tenorai, kuriems geriau skamba pirmoji oktava ir dramatiniai tenorai, artimi baritonui. Be to, gali būti aukštesni – kontratenoras, tenoras altinas, sodresnio tembro lyrinis-dramatinis tenoras, tamsesnio tembro – dramatinis ir herojinis tenoras.

Operinės partijos

Tenoro partija dažniausiai būna viena iš pagrindinių operos partijų. Žymiausios tenoro partijos:

• Alfredas – Džiuzepė Verdis, Traviata
• Almaviva – Džoakinas Rosinis,
• Don Chose – Žoržas Bizė,
• Faustas – Šarlis Guno, Faustas
• Germanas – Piotras Čaikovskis,
• Hercogas – Džiuzepė Verdis,
• Kalafas – Džakomas Pučinis,
• Kavaradosis – Džakomas Pučinis, Toska
• Lenskis – Piotras Čaikovskis, Eugenijus Oneginas
• Zigmuntas – Richardas Vagneris,

Žymiausi tenorai

• Anatolijus Solovjanenko
• Sergejus Larinas
• Edgaras Montvidas
• Virgilijus Noreika
• Lučianas Pavarotis
• Andrea Bocelli
• Merūnas Vitulskis

Šaltiniai

1. Tarptautinių žodžių žodynas, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985 m.