Dagestanas rus Дагестан federacinė respublika pietų Rusijoje Kaukaze Vakaruose ribojasi su Čečėnija Gruzija ir Stavropol

Dagestanas (rus. Дагестан) – federacinė respublika pietų Rusijoje, Kaukaze. Vakaruose ribojasi su Čečėnija, Gruzija ir Stavropolio kraštu, šiaurėje – su Kalmukija, pietuose – su Azerbaidžanu. Rytinę pusę skalauja Kaspijos jūra. Sostinė – Machačkala.

Dagestano Respublika
Республика Дагестан


(Išsamiau)	(Išsamiau)

Valstybė

Rusija

Federalinė apygarda

Ekonominis regionas

Administracinis centras

Machačkala

Oficialios kalbos

rusų

Vadovas

Muchu Alijevas

Gyventojų

2 621 000 (22)

Plotas

50 300 km² (52)

- vandens %

0,4 %

Tankumas

52 žm./km²

Vikiteka

Dagestano RespublikaVikiteka

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Dagestano istorija.

Nors Dagestanas – viena mažiausių Rusijos respublikų, jis niekada neturėjo vieningos istorijos. Šiaurinė, lyguminė, dabartinio Dagestano dalis vystėsi kaip Ponto stepės dalis, o pietinė, kalnuotoji, dėl sudėtingo reljefo niekuomet nesudarė vieningo politinio junginio, o buvo kaip daugybės kalnų slėnių, valstybėlių ir kultūrų mozaika. Kalnuotasis Dagestanas ir ypač jo pajūrio žemumos buvo vienas iš strateginių kelių skyrusių (ir kartu jungusių) Europą ir Aziją, todėl tai buvo svarbus regionas visoms piečiau egzistavusioms imperijoms.

Seniausiais laikais kalnuotojo Dagestano gyventojus galėjo kultūriškai ir politiškai įtakoti Kaukazo Albanija, o nuo pirmųjų krikščioniškosios eros amžių hegemoniją čia paėmė Partų imperija, vėliau Sasanidų imperija. VIII a. čia islamą ėmė skleisti Kalifatas, kurio svarbiausiu avanposu tapo Derbento miestas.

Tiesa, islamo plitimui labai trukdė kalnų slėnių izoliacija. Todėl islamizacija buvo baigta tik apie XV a., kuomet Dagestanas buvo suspaustas tarp dviejų musulmoniškų imperijų: Aukso ordos šiaurėje ir Timūridų pietuose. XVIII a. pradžioje kalnuotąjį Dagestaną bandė nukariauti ir prie Persijos prijungti .

Tarp šių išorinių invazijų ir užkariavimų Dagestanas išgyveno dezintegracijos laikotarpius, kuomet atskiruose slėniuose egzistavo smulkios kunigaikštystės. Svarbiausios tarp jų buvo lakų Kuzikumucho kunigaikštystė, darginų , tabasaranų , avarų ir kt.

XIX a. I pusėje Dagestaną prisijungė Rusijos imperija, tačiau dėl užtrukusio kontrolę įgijo tik apie 1859 m. 1860 m. čia suformuota (apėmė tik Kalnuotąjį Dagestaną). 1921 m. sudaryta (į kurią įjungtos ir nogajų bei kumykų gyvenamos Pakaspijo žemumos šiaurėje). Nuo 1991 m. yra federacinė Rusijos respublika. Veikia separatistinės organizacijos, kovojančios už krašto nepriklausomybę.

Geografija

Dagestanas išsidėstęs Šiaurės Kaukazo kalnų rytinėje dalyje. Aukštis iki 4466 m (Bazardiuziu k.). Šiaurėje pereina į Pakaspijo žemumą, plytinčią žemiau jūros lygio (iki -28 m).

Klimatas vidutinių platumų. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra nuo +1,4 °C iki -11 °C (kalnuose), liepos vidutinė temperatūra 24 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 200–800 mm. Didžiausios upės – Terekas, Sulakas, Samuras, Kuma, .

Šiaurėje būdingos pusdykumės ir dykumos. Pietuose – kalnų plačialapiai (ąžuolai, bukai, skroblai) ir mišrieji miškai, aukštikalnėse – alpinės ir subalpinės pievos.

Gyventojai

Dagestane yra 10 miestų; didžiausi:

Machačkala – 466,9 tūkst. gyv. (2007 m.)
Chasaviurtas – 126,0
Derbentas – 127,7
Kaspijskas – 100,5
Buinakskas – 61,3
Kizliaras – 48,7
Izberbašas – 41,8
Kiziljurtas – 33,7
– 35,8

Tautinė sudėtis (2002 m.):

Kaukazo avarai (tarp jų , didojai, , , ) – 29,4 %
darginai – 16,5 %
kumykai – 14,2 %
lezginai – 13,1 %
lakai – 5,4 %
rusai – 4,7 %
tabasaranai – 4,3 %
azerbaidžaniečiai – 4,3 %
čečėnai – 3,4 %
nogajai – 1,5 %
rutulai – 0,9 %
agulai – 0,9 %

Nuorodos

Oficiali svetainė 2010-11-26 iš Wayback Machine projekto.

Rusijos Federacijos administracinės teritorijos

Federaliniai subjektai

Respublikos	Adygėja \| Altajus \| Baškirija \| Buriatija \| Chakasija \| Čečėnija \| Čiuvašija \| Dagestanas \| Ingušija \|Jakutija \| Kabarda-Balkarija \| Kalmukija \| Karačiajų Čerkesija \| Karelija \| Komija \| Krymas* \| Marija \| Mordvija \| Šiaurės Osetija \| Tatarstanas \| Tuva \| Udmurtija
Kraštai	Altajus \| Chabarovskas \| Kamčiatka \| Krasnodaras \| Krasnojarskas \| Permė \| Primorė \| Stavropolis \| Užbaikalė
Sritys	Amūras \| Archangelskas \| Astrachanė \| Belgorodas \| Brianskas \| Čeliabinskas \| Irkutskas \| Ivanovas \| Jaroslavlis\| Kaliningradas \| Kaluga \| Kemerovas \| Kirovas \| Kostroma \| Kurganas \| Kurskas \| Leningradas \| Lipeckas \| Magadanas \| Maskva \| Murmanskas \| Žemutinis Naugardas \| Naugardas \| Novosibirskas \| Omskas \| Orenburgas \| Oriolas \| Penza \| Pskovas \| Rostovas \| Riazanė \| Sachalinas \| Samara \| Saratovas \| Smolenskas \| Sverdlovskas \| Tambovas \| Tiumenė \| Tomskas \| Tula \| Tverė \| Uljanovskas \| Vladimiras \| Volgogradas \| Vologda \| Voronežas
Federaciniai miestai	Maskva \| Sankt Peterburgas
Autonominės sritys	Žydų
Autonominės apygardos	Chantų Mansija \| Čiukotka \| Jamalas \| Nencija

Federalinės apygardos