Azərbaycanca
Беларускі
Dansk
Deutsch
Española
Français
Indonesia
Italiana
日本語
Қазақ
Lietuvos
Nederlands
Português
Русский
සිංහල
แบบไทย
Türkçe
Українська
中國人
United State
Afrikaans
| Didojai | |
|---|---|
| Gyventojų skaičius | ~15 000 |
| Populiacija šalyse |  Rusija (2010 m.):
|
| Kalba (-os) | |
| Religijos | islamas (sunizmas) |
| Giminingos etninės grupės | avarai, , , , , kitos Kaukazo tautos |
Didojai arba cezai (sav. цези, дидо) – Kaukazo tauta, gyvenanti vakarų Dagestane, taip pat Gruzijoje. Populiacija neaiški (bent 15 000 žm.). Priklauso andijų-cezių tautų grupei, nors seniau būdavo priskiriami avarams. priklauso šiaurės rytų Kaukazo kalbų šeimai, taip pat vartoja rusų, avarų, gruzinų kalbas. Tikintieji – musulmonai sunitai.
Gyvena daugiausia Dagestano vakaruose, Gruzijos pasienyje esančiame (Didoetijoje).
Didojai (kaip diduri) minimi tarp Kaukazo tautų Plinijaus Vyresniojo (I a.) ir Klaudijaus Ptolemėjaus (II a.) veikaluose. Iki XI a. vid. didojais vadinosi kaimų bendruomenių sąjungų konfederacija, į kurią pateko įvairios tautos. Nuo XV a. pab. didojų pavadinimas įgijo tautinę reikšmę. XIX a. rusams užėmus Kaukazą, dalyvavo vadovaujamame ginkluotame pasipriešinime. 1921 m. didojų žemės prijungtos prie Dagestano ATSR.
Tradiciškai verčiasi nugintine gyvulininkyste (ypač avininkyste), ariamąja žemdirbyste (miežiai, rugiai, kviečiai, avižos, ankštiniai, nuo XIX a. pab. – bulvės, kukurūzai). Tradiciniai amatai: gelumbės gamyba, odų išdirbimas, kalvystė, medžio drožyba. Tarybiniais metais pradėjo plačiau auginti javus, ėmė verstis sodininkyste ir daržininkyste (ypač Kumykų plynaukštėje, į kurią dalis persikėlė).
Tradicinė gyvenvietė kupetinė-laiptuotoji, įtvirtinta kariniais bokštais. Būstas stačiakampio plano, dviejų ar trijų aukštų, akmeninis. Apatiniai aukštai – ūkinėms reikmėms, viršutinis – gyvenamasis. Stogai plokšti, žeminiai, paskirų pastatų – dvišlaičiai. Nuo XIX a. įrenginėtos galerijos.
Didojų tradicinė apranga panaši į kitų Dagestano tautų – vyrai vilki marškinius, kelnes, bešmetus, čerkeses, burkas, avikailio kailinius ir papachas, dėvi vilnonę, odinę avalynę, veltinius. Galvas skusdavosi, nešiodavo ūsus, barzdą. Moterys vilki marškinius-palaidines, vilnones ir šilkines skaras, šalius, tokią, kaip ir vyrų, avalynę, sidabrinius papuošalus (žiedus, apyrankes, kabučius, auskarus, antsmilkinius ir kt.).
Didojai išlaikę tradicinę tautosaką (patarles, priežodžius, mįsles, pasakas, dainas, raudas, lopšines). Tikima įvairių vietų (miškų, kalnų, upių, šaltinių ir kt.) dvasiomis, išlikę senosios tikybos bruožų, paplitusi magija, tikėjimai, susiję su Baltuoju akmeniu.
Šaltiniai
- http://www.perepis-2010.ru/results_of_the_census/tab5.xls
- Дидойцы,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris