Primorės kraštas rus Приморский край arba Primorė Приморье Rusijos administracinio teritorinio suskirstymo vienetas fede

Primorės kraštas (rus. Приморский край), arba Primorė (Приморье) – Rusijos administracinio teritorinio suskirstymo vienetas (federacijos subjektas). Jis yra Rusijos rytuose, Tolimųjų Rytų federalinės apygardos pietinėje dalyje, prie Japonijos jūros. Šiaurėje ribojasi su Chabarovsko kraštu, vakaruose – su Kinija, pietvakariuose – su Šiaurės Korėja. Administracinis centras – Vladivostokas.

Primorės kraštas
Приморский край


	(Išsamiau)

Laiko juosta: ()
------ vasaros: (UTC)

Valstybė

Rusija

Federalinė apygarda

Tolimųjų Rytų federalinė apygarda

Ekonominis regionas

Administracinis centras

Vladivostokas

Oficialios kalbos

rusų

Vadovas

Sergėjus Darkinas

Gyventojų

1 995 800 (26)

Plotas

165 900 km² (23)

- vandens %

1,9 %

Tankumas

12 žm./km²

Vikiteka

Primorės kraštasVikiteka

Geografija

Reljefas

Centrine krašto dalimi driekiasi Sichote Alinio kalnai (įeinantys į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą); aukščiausia viršukalnė – (1855 m.) Pietvakariuose plyti Chankos ežero žemuma.

Klimatas

Klimatas vidutinių platumų, musoninis. Vasaros šiltos ir drėgnos, vyrauja oro masės nuo vandenyno, tuo tarpu žiemos šaltos ir sausos, nes vyrauja žemyninės oro masės. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -12-27 °C, liepos 14-21 °C. Metinis kritulių kiekis 600–900 mm. Dažni taifūnai.

Vandenys, augmenija

Svarbiausia upė – Usūris (Amūro baseinas). Telkšo didelis Chankos ežeras. Apie 70 % krašto dengia mandžūrinio tipo spygliuočių ir mišrieji miškai. Gamta saugoma 5 rezervatuose: Sichote Alinio, , , Kedrų Daubos ir .

Gyventojai

Dauguma kašto gyventojų susitelkę pietuose, tuo tarpu centrinė ir šiaurinė dalis apgyvendinta retai.

Tautinė sudėtis:

rusai 89,89 %
ukrainiečiai 4,54 %
korėjiečiai 0,86 %
totoriai 0,70
baltarusiai 0,56 %
armėnai 0,27 %
azerbaidžaniečiai 0,21 %
mordviai 0,20 %
kinai 0,19 %

Taip pat yra senųjų Primorės gyventojų udegėjų, buriatų.

Didžiausi miestai (tūkst. gyv., 2008 m.):

Vladivostokas – 578,8
Nachodka – 168,5
– 153,4
Artiomas – 102,4
Arsenjevas – 58,0
– 45,9
– 41,4
– 40,8

Šaltiniai

Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.

Rusijos Federacijos administracinės teritorijos

Federaliniai subjektai

Respublikos	Adygėja \| Altajus \| Baškirija \| Buriatija \| Chakasija \| Čečėnija \| Čiuvašija \| Dagestanas \| Ingušija \|Jakutija \| Kabarda-Balkarija \| Kalmukija \| Karačiajų Čerkesija \| Karelija \| Komija \| Krymas* \| Marija \| Mordvija \| Šiaurės Osetija \| Tatarstanas \| Tuva \| Udmurtija
Kraštai	Altajus \| Chabarovskas \| Kamčiatka \| Krasnodaras \| Krasnojarskas \| Permė \| Primorė \| Stavropolis \| Užbaikalė
Sritys	Amūras \| Archangelskas \| Astrachanė \| Belgorodas \| Brianskas \| Čeliabinskas \| Irkutskas \| Ivanovas \| Jaroslavlis\| Kaliningradas \| Kaluga \| Kemerovas \| Kirovas \| Kostroma \| Kurganas \| Kurskas \| Leningradas \| Lipeckas \| Magadanas \| Maskva \| Murmanskas \| Žemutinis Naugardas \| Naugardas \| Novosibirskas \| Omskas \| Orenburgas \| Oriolas \| Penza \| Pskovas \| Rostovas \| Riazanė \| Sachalinas \| Samara \| Saratovas \| Smolenskas \| Sverdlovskas \| Tambovas \| Tiumenė \| Tomskas \| Tula \| Tverė \| Uljanovskas \| Vladimiras \| Volgogradas \| Vologda \| Voronežas
Federaciniai miestai	Maskva \| Sankt Peterburgas
Autonominės sritys	Žydų
Autonominės apygardos	Chantų Mansija \| Čiukotka \| Jamalas \| Nencija

Federalinės apygardos

[1] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.