Kolumbijos Respublika isp República de ColombiaVėliava HerbasHimnas Kolumbijos Respublikos nacionalinis himnas Kolumbija

Kolumbijos Respublika

isp. República de Colombia


Vėliava	Herbas

Himnas: „Kolumbijos Respublikos nacionalinis himnas“

Kolumbija žemėlapyje

Valstybinė kalba

ispanų

Sostinė

Bogota

Didžiausias miestas

Bogota

Valstybės vadovai
• Prezidentas
• Viceprezidentas
• -

Gustavo Petro

-

Plotas
• Iš viso
• % vandens

1 141 748 km² (25)
2,1 %

Gyventojų
• 2020
• Tankis

50 372 424 (28)
42,23 žm./km² (173)

BVP
• Iš viso
• BVP gyventojui

2019
787,50 mlrd. $ (31)
8 400 $ (74)

Valiuta

Kolumbijos pesas (COP)

Laiko juosta
• Vasaros laikas

UTC–5 (COT)
nėra

Nepriklausomybė

Paskelbta
Pripažinta

nuo Ispanijos
1810 m. liepos 20 d.
1819 m. rugpjūčio 7 d.

Interneto kodas

.co

Šalies tel. kodas

57

Kolumbija (isp. Colombia), oficialiai Kolumbijos Respublika (isp. República de Colombia) – valstybė Pietų Amerikos šiaurės vakaruose. Ribojasi su Venesuela ir Brazilija rytuose, Ekvadoru ir Peru pietuose, Panama vakaruose, taip pat su Ramiuoju vandenynu ir Karibų jūra.

Istorija


Senovės Peru istorija

Ankstyvasis akiratis: Čavinas
Ankstyvoji tarpinė grandis:
, Močė, Rekuajus, Lima, Naska, Parakasas, Tiahuanakas
Vidurinysis akiratis:
Varis, Tiahuanakas
Vėlyvoji tarpinė grandis:
Čimu, Činčai, Čankai, Čačapoja, Huankai, Inkai, Aimarai, Muiskai, Kanjariai, Diagitai, Araukanai
Vėlyvasis akiratis: Tautinsujus
Peru užkariavimas
Peru, , , Ekvadoras, Čilė, Argentina
Andų regionai
Tolimoji šiaurė, Šiaurė, Centras, Centro-pietūs, ,

Pagrindinis straipsnis – .

Istorija iki ispanų kolonizacijos: Senovės Peru, Andų Tolimoji šiaurė

Seniausi archeologiniai žmonių gyvenimo Kolumbijoje pėdsakai datuojami ~10000 m. pr. m. e.

Kolumbijos teritorijos vakarinės sritys buvo neatsiejama Andų civilizacijos dalis. Čia koncentravosi šios civilizacijos Tolimosios Šiaurės regionas. Jame iškilo keletas sėslių vietos gyventojų sukurtų kultūrų, iš kurių ypač paminėtina vakarinėje dab. Kolumbijoje dalyje nuo II tūkstm. pr. m. e. II pusės iki pat ispanų invazijos klestėjusi muiskų (ispanakalbių dažniau vadinamų „čibčiais“) civilizacija (anot kai kurių tyrinėtojų, būtent ši ispanų 1542 m. galutinai sunaikinta civilizacija laikytina legendų apie vad. Eldorado šalį kūrėjų įkvėpimo šaltiniu).

Ispanai Kolumbijos Karibų jūros pakrantę pirmąkart ištyrė 1500 m., vadovaujami . 1502 m. šią pakrantę aplankė ir Kristupas Kolumbas, o 1508 m. regiono užkariavimą pradėjo Vaskas Nunjesas de Balboa, 1513 m. pirmasis iš europiečių išvydęs Kolumbijos Ramiojo vandenyno pakrantę.

Pirmasis europiečių miestas dab. Kolumbijoje (?) – Santa María la Antigua del Darién (galbūt, dab. Čioko departamento teritorijoje) – buvo įkurtas 1525 m. (pasak dalies tyrinėtojų, šis neilgai gyvavęs miestas buvo įkurtas ne dab. Čioko departamente, o dab. Panamos pietryčių dalyje).

Kolumbijoje gyvenę muiskai ir karibai ispanų buvo beveik išnaikinti jau XVI a.; tame pačiame šimtmetyje į jų žemes iš Afrikos imta gabenti juodaodžius vergus. XVIII a. prasidėjo vietos kreolų sukilimai prieš ispanų valdžią; pagaliau 1819–1821 m. Simono Bolivaro ir vadovaujamiems sukilėliams pavyko išvaduoti iš ispanų valdžios visą Naujosios Granados vicekaralystę ir jos vietoje įkurti konfederacinę (Didžiosios) Kolumbijos Respubliką. Tačiau jau 1830 m. nuo jos atsiskyrė Venesuela ir Ekvadoras, o 1903 m. tuometinės Kolumbijos šiaurės vakarų dalis virto nepriklausoma Panamos valstybe.

XX a. šalyje įsivešėjo korupcija, ėmė veikti kairiosios politinės orientacijos partizanų grupės, nemaža kolumbiečių visuomenės dalis tapo visiškai priklausoma nuo vietos narkomafijos. Padėtis pradėjo gerėti tik XX a. pab., vyriausybei ėmus griežčiau kovoti su mafija bei narkotinių kultūrų auginimu; tuo pat metu pradėjo sparčiau augti ir šalies ekonomika.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – .

Kolumbija yra demokratinė unitarinė daugiapartinė prezidentinė respublika. 1991 m. priimta konstitucija numato tokį valdžių pasidalinimą:

Vykdomoji valdžia. Ją atstovauja prezidentas ir vyriausybė. Iki šiol prezidentas buvo renkamas kartu su viceprezidentu visuotiniuose rinkimuose, vienkartinei 4 metų kadencijai. Prezidentas yra vyriausybės ir šalies vadovas. Pagal 2005 m. pataisas, prezidentas gali eiti pareigas 2 kadencijas. Tačiau departamentų gubernatoriai ir miestų merai renkami tik vienai 3 metų kadencijai.
Įstatymų leidžiamoji valdžia. Kolumbija turi dviejų rūmų parlamentą, kurį sudaro Kongresas (Congreso), susidedantis iš 166 narių, ir Senatas, susidedantis iš 102 narių. Abiejų rūmų nariai renkami visuotiniuose rinkimuose 4 metų kadencijai. Taip pat renkami departamentų deputatai ir miestų tarybos.
Teisinė valdžia. Ši sistema šiuo metu yra pereinamajame periode. Aukščiausiojo Teismo teisėjai skiriami ir tvirtinami prezidento bei Kongreso.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Kolumbijos departamentai.

Kolumbija suskirstyta į 32 departamentus (departamento) ir sostinės apygardą* (distrito capital). Departamentai suskirstyti į savivaldybes.

Departamentų sąrašas (skliaustuose pateiktas administracinis centras):

Gvachira (Rioačia)
Magdalena (Santa Marta)
Meta (Viljavisensijas)
Narinjas (Pastas)
Norte de Santanderas (Kukuta)
Putumajas (Mokoa)
Kindijas (Armenija)
Risaralda (Pereira)
San Andresas ir Providensija (San Andresas)
Santanderas (Bukaramanga)
Sukrė (Sinselechas)
Tolima (Ibagė)
Kaukos Slėnis (Kalis)
Vaupesas (Mitu)
Vičada (Puerto Karenjas)
*Bogota, Federalinė apygarda

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Kolumbijos geografija.

Kolumbija išsidėsčiusi Pietų Amerikos šiaurėje, vadinamojoje Karibų Pietų Amerikoje. Turi jūrų sienas su Jamaika, Kosta Rika ir Gvatemala, bei sausumos sienas su Panama, Venesuela, Brazilija, Ekvadoru ir Peru. Kolumbija – vienintelė Pietų Amerikos šalis, besiribojanti ir su Atlanto ir su Ramiuoju vandenynais.

Kolumbijos sausumos plotas – 1,139 mln. km². Tai ketvirta pagal dydį žemyno šalis, nusileidžianti tik Brazilijai, Argentinai ir Peru, bei 7 Amerikų žemyne. Kolumbijai priklauso trys salos Karibų jūroje (San Andresas, Providensija ir Santa Katalina), sudarančios San Andreso ir Providensijos departamentą.

Sausuma dalijama į 4 geografinius regionus: Andų kalnus (sudaro 3 kalnagūbrių grandinės, atskirtos slėnių), Karibų jūros pakrantės žemumas, Ramiojo vandenyno žemumas ir Rytų Kolumbijos selvą.

Dėl didelio aukščių skirtumo pastebima didelė temperatūrų įvairovė, nors metų bėgyje ji beveik nesikeičia. Žemiau 900 m būdingas karštas, 900–1980 m aukštyje – vidutinis, apie 2000–3000 m – šaltas klimatas. Nors didžiojoje šalies dalyje kritulių netrūksta, tačiau jų kiekis skirtingose vietose labai priklauso nuo reljefo. Drėgniausias regionas – Ramiojo vandenyno pakrantė (ties Ljoro – 13 300 mm per metus).

Andų kalnai nusidriekę iš pietvakarių į šiaurės rytus ir atskirti Kolumbijos Masyvo, kurį sudaro 3 kalnagūbriai (Rytų, Centrinis, Vakarų), atskirti giliais ir ilgais Kaukos ir Magdalenos upių slėniais. Tačiau aukščiausia Kolumbijos vieta yra ne Anduose, o Karibų plynaukštės Siera Nevada de Santa Marta masyve – Kristobal Kolono k. ir Simono Bolivaro k. (5775 m).

Rytinę Kolumbijos dalį (daugiau nei pusė šalies teritorijos) užima savanos ir selvos, kertamos Orinoko ir Amazonės baseino upių. Šiaurinė dalis (Orinoko baseinas) vadinama Llanos – jai būdinga savanų augalija. Pietinė dalis (Amazonės baseinas) vadinama Amazonía, padengta tropiniais miškais. Jūrų pakratėse iškilusios plynaukštės.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – .

Po išgyvento pastovaus ekonomikos augimo (1970–1998 m. periodo BVP augimo vidurkis – 4 %), 1999 m. šalis kentė recesiją (pirmą kartą po 1929 m. BVP visus metus buvo neigiamas). Kolumbija kenčia nuo silpnos vietinės ir užsienio paklausos, biudžeto deficito, ginkluotų vidaus kovų. 2019 m. Kolumbijos BVP buvo 787,5 mlrd. JAV dolerių. 2004–2005 m. infliacija siekė 6 %, 2006 m. – nukrito iki 5 %. Svarbiausios eksporto prekės: pramoniniai gaminiai (41,32 %), nafta (28,28 %), anglis (13,17 %), kokainas (9,74 %; nelegaliai), kava (6,25 %).

Šalyje didelis nedarbas ir korupcija. Valdant prezidentui Uribei imtasi ekonominių reformų, kurios padino BVP augimą ir 2003 m. Kolumbijoje buvo sparčiausias BVP augimas visoje Lotynų Amerikoje.

Demografija

Pagrindinis straipsnis – Kolumbijos demografija.

Turėdama virš 41 mln. gyventojų, Kolumbija yra trečia pagal gyventojų gausą Lotynų Amerikos šalis, nusileidžianti tik Brazilijai ir Meksikai. Kolumbija taip pat užima 3 vietą pagal juodaodžių kiekį Vakarų pusrutulyje, nusileisdama tik JAV ir Brazilijai. XX a. vyko labai sparti urbanizacija, tačiau šiuo metu jos mastai sumažėjo. 1938 m. miestuose gyveno 31 % gyventojų, 1951 m. – 57 %, 1990 m. – 70 %, šiuo metu – 77 %. 30 miestų turi daugiau nei 100 tūkst. gyventojų. Devyniuose rytinuose departamentuose, užimančiuose 54 % Kolumbijos ploto, gyvena tik 3 % šalies gyventojų, o gyventojų tankumas neviršyja 1 žm./km².

Istoriškai šalyje apsigyveno 3 pagrindinių rasių atstovai: indėnai, europiečiai ir afrikiečiai. Dauguma indėnų laikui bėgant virto metisais, tačiau apie 700 tūkst. likusių grynų indėnų atstovauja net 85 tautoms ir gentims. Dauguma imigrantų iš Europos – ispanai (kolonizacijos metu), tačiau atvyko ir nemažai italų, vokiečių, prancūzų, šveicarų, šiek tiek belgų, lietuvių, olandų, anglų, kroatų (pasaulinių karų metu). Pavyzdžiui, buvęs Bogotos meras Antanas Mockus, kilęs iš Lietuvos. XVI–XIX a. iš Afrikos darbams buvo gabenami vergai, kurie apsigyveno daugiausia pakrantėse. Taip pat Kolumbijoje gyvena šiek tiek imigrantų iš Azijos (arabų, kinų, japonų).

2006 m. Kolumbijoje gyveno 3 mln. gyventojų, neturinčių pastovios gyvenamosios vietos. Tai antra šalis pasaulyje (po Sudano) pagal šį rodiklį.

87 % Kolumbijos gyventojų praktikuoja Romos katalikybę. Likę 9 % daugiausia protestantai, mormonai, judėjai ir musulmonai. 3 % gyventojų save laiko netikinčiais, o apie 1 % gyventojų išpažįsta vietinius tikėjimus.

Susiję straipsniai: , Kolumbijos miestų sąrašas

Kultūra

Pagrindinis straipsnis – .

Kolumbijos kultūra – tai metisiška kultūra, su ryškia indėniška ir europietiška įtaka. Labai aiškiai dominuoja viena religija – net apie 90 % Kolumbijos gyventojų yra katalikai. Kolumbijos kultūra iš esmės niekuo neišsiskiria iš kitų Lotynų Amerikos šalių. Kadangi šalies paviršius labai kalnuotas ir ilgą laiką susisiekti tarp skirtingų regionų buvo sunku, todėl susiformavo subkultūros, turinčios kalbinių ir kitų nedidelių skirtumų:

Paisas – gyvenantys Antiokijoje (Kaukos slėnyje).
Santandereanos – gyvena šiaurės rytuose.
Opitas – gyvena Tolimoje.
Vallecaucana – afrokaribietiška kultūra iš Kalio apylinkių.
Costeños – gyvena Karibų jūros pakrantėje (iš čia kilo daug garsių Kolumbijos dainininkų ir rašytojų)
Pastusos – pusiau indėniška kultūra iš Ekvadoro pasienio.
Llaneros – daugiausia indėnai, gyvenantys rytų lygumose.
Bogotanos – Bogotos gyventojai

Literatūra

Garsiausias ne tik Kolumbijos, bet ir vienas garsiausių visos Lotynų Amerikos rašytojų, Nobelio literatūros premijos laureatas – Gabriel García Márquez, išgarėjęs savo kūriniu Cien años de soledad („Šimtas metų vienatvės“).

Muzika

Kolumbijos muzikoje be įprastų Lotynų Amerikos bruožų, labai ryški afrokaribietiška įtaka. Šalies nacionaliniu šokiu laikoma kumbija (cumbia). XX a. Kolumbijoje buvo populiari bambuco, vallenato, porro muzika. Išplitus valsui susiformavo vietinis variantas pasillo. Šiuo metu populiariausia yra latina pop ir salsa muzika. Paplitęs regis. Šalį garsina tokie atlikėjai kaip Shakira, Juanes, Rafael Orozco, , , , .

Virtuvė

Pagrindinis valgymo laikas Kolumbijoje – almuerzo (pietūs), valgomi apie 13–14 val. Sudaro 3 patiekalai: sriuba, pagrindinis patiekalas ir desertas bei gėrimai. Kolumbijos virtuvėje naudojama daug vaisių, nežinomų kitose šalyse. Labai skirtingi valgiai valgomi skirtinguose regionuose. Tradicinis Kolumbijos valgis – Bandeja paisa, kurį sudaro ryžiai, pupos, jautiena, dešra, avokadas ir įvairūs kiti priedai. Plačiai gaminama Ajiaco – vištienos sriuba.

Kita informacija

Kolumbijos transportas

Šaltiniai

„Surface water and surface water change“. Organisation for Economic Co-operation and Development (OECD). Nuoroda tikrinta 11 October 2020.
. Departamento Administrativo Nacional de Estadística (DANE). Suarchyvuotas originalas 2020-03-27. Nuoroda tikrinta 26 March 2020.
, Pasaulio Bankas, 2020-07-01. Suarchyvuotas originalas. Nuoroda tikrinta 2020-08-25.

Nuorodos

Vikiteka: Kolumbija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Kolumbija

Oficiali valdžios svetainė 2008-08-28 iš Wayback Machine projekto.
Oficiali prezidento svetainė
Kolumbijos karinės pajėgos
Kolumbijos literatūra 2006-10-22 iš Wayback Machine projekto.
Wikitravel:Colombia
Kolumbijos žemėlapiai 2004-12-13 iš Wayback Machine projekto.
Death of Manuel Marulanda Vélez of FARC in „La Patria Grande de Caracas“ (Es-It) 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.

[1] „Surface water and surface water change“. Organisation for Economic Co-operation and Development (OECD). Nuoroda tikrinta 11 October 2020.

[PopulationProjections-2] . Departamento Administrativo Nacional de Estadística (DANE). Suarchyvuotas originalas 2020-03-27. Nuoroda tikrinta 26 March 2020.

[worldbank-3] , Pasaulio Bankas, 2020-07-01. Suarchyvuotas originalas. Nuoroda tikrinta 2020-08-25.