Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Andai


Šalis	Kolumbija, Ekvadoras, Peru, Bolivija, Čilė, Argentina ir Venesuela

Aukščiausi kalnai	Akonkagva, Čimborasas

Kalnagūbriai	Vakarų, Centrinis, Rytų, Domeikos ir kt.

Upių ištakos	Amazonė, Maranjonas, Apurimakas, Putumajas, Ualjaga, Mamorė ir kt.

Ežerai	Titikaka, Poopas

Uolienos

Ilgis	7500 km

Andai (isp. Cordillera de los Andes, keč. Antikuna) – ilgiausia pasaulyje kalnų grandinė, besidriekianti palei visą vakarinę Pietų Amerikos pakrantę. Visos kalnų sistemos ilgis – apie 7500 km (nuo 10º šiaurės platumos iki 55º pietų platumos), plotis – iki 600 km (plačiausia vieta yra tarp 18° ir 20° pietų platumos), vidutinis aukštis – apie 4000 m. Sudaro pietinę Kordiljerų dalį.

Kartu tai – vienas iš gamtinių-geografinių Pietų Amerikos regionų.

Struktūra

Andai skirstomi į tris dideles dalis: Pietiniai Andai Argentinoje ir Čilėje; Centriniai Andai Čilėje ir Peru ir Šiauriniai Andai Venesueloje, Kolumbijoje ir Ekvadoro šiaurėje.

Pietinėje Kolumbijos dalyje, ties siena su Ekvadoru, Andus sudaro tik viena vulkaninių kūgių grandinė, kuri šiauriau išsišakoja į tris grandines – vakarinę (isp. Occidental), Centrinę (isp. Central) ir rytinę (isp. Oriental).

Vienas iš Andų kalnagūbrių lietuvių kilmės geologo ir etnologo Igno Domeikos garbei pavadintas Domeikos kalnagūbriu.

Išilgai Andų tęsiasi vandenskyra tarp Atlanto ir Ramiojo vandenyno, juose prasideda Amazonė ir daug kitų didžiųjų žemyno upių, taip pat plyti aukščiausiai virš jūros lygio esantis laivuojamas Titikakos ežeras.

Klimatas

Rūko miškais apaugę rytiniai Andų šlaitai (Junga)

Andai driekiasi per šešias klimatines zonas, kurios išsidėstę išilgai kalnagūbrio, todėl ir klimatas juose labai įvairus. Šios zonos yra vadinamos kečujų kalbos terminais:

Čiala (Chala) arba Kosta (Costa) – pakrantės ruožas iki 500 m aukščio. Šiauriniuose Anduose jam būdingi tropiniai miškai, kurie vėliau pereina į dykumingą atkarpą, o pietiniuose Anduose – į sausiausią Žemėje Atakamos dykumą. Griežtai kalbant, tai nėra Andų zona, o greičiau sub-andinė teritorija.
Junga (Yunga) – tropinio klimato teritorijos pakrantėse ir slėniuose, maždaug 500–2500 m aukštyje, esantis tiek rytiniuose, tiek vakariniuose Anduose. Šiose zonose augo beveik visos grūdinės kultūros (pirmiausia kukurūzai), vaisiai, koka. Jungos regionas plyti didžiulėse teritorijose Peru, Bolivijoje, Argentinoje.
Kečua (Quechua) – aukštingumas iki maždaug 3000 m. Yra abiejose Andų pusėse ir kyla iki medžių ribos. Šioje zonoje auginami kukurūzai, moliūgai, pomidorai, papaja. Šiaurinėje zonos dalyje dominuoja tropikų miškai, subtropiniuose Anduose – sausi ir krūmynai.
Suni – aukštingumas iki 4000 m. Čia nebeauga aukšti medžiai, nebeauginami kukurūzai, tačiau vietos tinkamos šakniavaisiams (bulvėms) ir kinoa. Šioje zonoje žaliuoja ekvatorinės pievos (páramo) ir sausos aukštikalnių stepės (čialka).
Puna – apima daugiausia teritorijas Centriniuose Anduose, taip vadinamą Altiplaną. Aukštingumas iki 4800 m, ir teritorijos naudojamos daugiausia gyvulininkystei, plyti didžiulės dykumos. Čia buvo prijaukintos lamos, alpakos. Tęsiasi iki sniego linijos: jos aukštis svyruoja priklausomai nuo geografinės platumos: Kolumbijoje apie 5000 m, o pietinėje Andų dalyje tik 90 m.
Chanka (Janca) – aukštingumas virš sniego linijos. Negyvenamos teritorijos, aptrauktos amžino įšalo.

Aukščiausios viršūnės

Aukščiausia Andų viršūnė – Akonkagva 6959 m aukščio. (isp. Aconcagua), bet labiausiai nuo Žemės centro nutolusiu tašku laikoma Čimboraso (isp. Chimborazo) ugnikalnio viršūnė. Toliau pateikiamos svarbiausios Andų viršūnės su ispaniška pavadinimo versija. Aukštis nurodomas metrais (kadangi įvairių šaltinių duomenys įvairuoja, skliausteliuose pateiktos variacijos):

Akonkagva (Aconcagua) 7 100
Pisis (Monte Pissis) 6 882
Ochos del Saladas (Ojos del Salado) 6 864
(Bonete Chico) 6 850
Tupungatas (Tupungato) 6 800
Mersedarijas (Mercedario) 6 770
Uaskaranas (Huascarán) 6 768
Llullaillaco 6 739 (6 723)
Sachama (Sajama) 6 520 (6 542)
Iljimanis (Illimani) 6 462
Iljampu (Illampu) 6 382
Čimborasas (Chimborazo) 6 310 (6 267)
6 271
Kotopaksis (Cotopaxi) 5 897
(Tungurahua) 5 016 (5 010)

Aukščiausieji aktyvūs ugnikalniai

Kotopaksis (Cotopaxi) 5 897
(Tungurahua) 5 016 (5 010)
Pičinča (Pichincha) 4 784 (4 794)
Llullaillaco 6 739 (6 723)
Koropuna (Nevado Coropuna) 6 426
5 675
Čimborasas (Chimborazo) 6 310 (6 267)
Uturunku (Uturuncu) 6 010
Likankaburas (Licancabur), 5 921 (5 920)
Misti 5 822

Geologija ir iškasenos

Andai susiformavo tektoninių plokščių pakraštyje, kuriame okeaninė Naskos plokštė ir Antarktidos plokštės fragmentas, nerdamos po žemynine Pietų Amerikos plokšte, kelia ją aukštyn. Dėl šių geologinių poslinkių Andai pakyla aukštyn apie 10 centimetrų per 100 metų.

Pietiniame žemyno gale Andų kalnų grandinė panyra ir vėl iškyla Antarktidos pusiasalyje. Dėl tektoninių plokščių sąveikos Andai yra vulkaniškai ir seismiškai labai aktyvūs.

Svarbiausios iškasenos: varis, cinkas, sidabras ir alavas.

Istorija ir dabartinis administravimas

Pagrindinis straipsnis – Senovės Peru.

Andai – ne tik geografinis, bet ir kultūrinis Pietų Amerikos regionas, siejamas su ikikolumbine Andų civilizacija. Dėl specifinių, palankių žemdirbystei, klimato sąlygų čia atsirado prielaidos susiformuoti aukšto lygio civilizacijai, kurią kūrė įvairios Andų indėnų tautos: kečujai, aimarai, muiskai, močikai, čimu, činčai, čankai, huankai, diagitai, araukanai ir daugybė kitų. Šių tautų kultūra labai stipriai skyrėsi nuo į rytus nuo Andų gyvenusių Ljanosų, Amazonijos, Gran Čiako, Pampų ir Patagonijos indėnų kultūros.

Anksčiausiai civilizacija susiformavo centrinėje Andų dalyje, bet vėliau, maždaug nuo II mūsų eros tūkst. pradžios, ėmė plisti tiek į šiaurę, tiek į pietus, apimdama beveik visą Andų kalnų teritoriją. Galutiniu civilizacijos laikotarpiu, XV a., beveik visi Andai buvo suvienyti inkų imperijos.

Po Peru nukariavimo XVI a. Andų regionas buvo valdomas kaip Peru vicekaralystės dalis. Vicekaralystės administraciniai vienetai nulėmė tai, kad XIX a. vietos gyventojams iškovojus nepriklausomybę, Andų regionas suskilo į atskiras nepriklausomas valstybes. Šiuo metu Andų regionas yra administruojamas šių valstybių:

Venesuela – nedidelis Venesuelos regionas, vadinamas ;
Kolumbija – vienas iš penkių geografinių regionų – Andų regionas.
Ekvadoras – didžioji (vakarinė) Ekvadoro dalis, vienas iš trijų oficialių regionų, vadinamas .
Peru – didžioji (vakarinė) Peru dalis. Apima 6 iš 8 Peru gamtinių regionų.
Bolivija – vakarinė Bolivijos dalis.
Argentina – šiaurės vakarinė Argentinos dalis. Apima oficialius Kujo ir Šiaurės vakarų Argentinos regionus
Čilė – didžioji (šiaurinė) Čilės dalis. Andų kalnynui priskiriama ir vakarinė Patagonija, taip vadinamieji Patagonijos Andai.

Kita

Andų kalnų pavadinimas įdomiai paveikė ispanų kalbos leksiką: žmones, mėgstančius laipioti po kalnus, Pietų Amerikos gyventojai vadina andinistais (andinista), o ne alpinistais. Ispaniškas žodis cordillera reiškia „virvę“.

Vikiteka: Andai – vaizdinė ir garsinė medžiaga