Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Centro-pietų Andai (isp. Centro-sur) – istorinis-kultūrinis Andų civilizacijos regionas, buvęs dabartinės Bolivijos, pietinės Peru, šiaurės Čilės, Šiaurės vakarų Argentinos teritorijose. Jis buvo vienas svarbiausių kultūrinių židinių, Andų civilizacijoje, jame klestėjo vienos stipriausių imperijų ir kultūrų.

Andų civilizacijos regionas Centro-pietų (Centro-sur)

Šalis	vakarų Bolivija, pietų Peru, šiaurės Čilė
Tautos	aimarai, urai
Kultūros	(II a. pr. m. e.-X a)
Valstybės	(X-XV a.)
Miestai	Tiuanakas

Dabartinė administracija

Regionas yra padalintas tarp keturių valstybių. Regionas apėmė šiuos dabartinius administracinius vienetus:

Peru: Arekipos, Mokegvos, Mokegvos, Taknos departamentai, dalis Puno departamento;
Bolivijoje: Oruro, Potosi, Kočabambos departamentai, La Paso departamento pietinė dalis, Čukisakos ir Tarichos departamentų vakarinės dalys;
Čilėje: Arikos ir Parinakotos, Tarapakos ir Antofagastos regionai;
Argentinoje: Saltos, Chuchujaus, Katamarkos ir Tukumano provincijos.

Geografija

Pagrindiniai straipsniai – Altiplanas ir Atakama.

Regionas liečiasi su Centro regionu šiaurės vakaruose, regionu pietuose. Rytuose ir šiaurės rytuose jį riboja Gran Čiakas, šiaurėje – Amazonija, o vakaruose – Atlanto vandenynas. Kaip ir Centro regionas, šis regionas yra sudarytas iš dviejų geografinių ir gamtiškai skirtingų teritorijų: Andų kalnyno ir siauro pakrantės regiono.

Andų kalnynas šioje atkarpoje išsiplečia labiausiai, sukurdamas plačią aukštikalnių lygumų teritoriją, vadinamą Bolivijos plynaukšte. Regiono centre plyti milžiniškas aukštikalnių ežeras Titikaka, kuris visuomet buvo regiono kultūriniu centru. Plynaukštė išsidėsčiusi dabartinės Peru pietinėje dalyje, Bolivijos vakaruose ir Argentinos šiaurės vakarų regione. Iš rytų ir vakarų ją riboja dvi kordiljeros: Vakarų ir Centrinė.

Greta Centrinės kordiljeros lygiagrečiai tęsiasi Rytų kordiljera, ir tarp jų susidaro nemažai derlingų slėnių (pvz., Valles Calchaquíes), kurie istoriškai buvo gyvenami indėnų tautų: diagitų ir kt.

Tarp Altiplano ir vandenyno plyti siauras dykumingas ruožas, kurio didelę dalį sudaro atšiauri Atakamos dykuma. Jis istoriškai buvo vadinamas (isp. Colesuyo). Kolesujo apėmė dabartinės Peru pietvakarinį pakraštį ir Čilės šiaurinę dalį. Šis regionas labai retai gyvenamas, bet yra keletas nedidelių upių, kurios sukuria oazes dykumoje: , ir kt. Čia gyveno tokios tautos, kaip , urai, , Tiuanako kultūros atstovų bendrai vadinti kole, kas ir davė pavadinimą visam regionui. Jie vertėsi žemdirbyste, o giliau žemyne, tarp Altiplano ir pakrantės, gyveno žvejai .

Istorija

Senosios kultūros

Tiuanako kultūra

Pagrindinis straipsnis: Tiuanakas

Nuo maždaug II a. pr. m. e. prie Titikakos ežero įsikūręs Tiuanako miestas labai stipriai išaugo. Jo sukurtoji kultūra viduriniojo akiračio laikotarpiu (VII–X a.) išplito po visą regioną. Tai leidžia daryti prielaidas apie Tiuanako imperiją, kuri egzistavo vienu metu su Vario imperija šiaurėje.

Manoma, kad Tiahuanako atstovai nekolonizavo nei pakrantės, nei Andų slėnių rytuose dėl skirtingų gamtos sąlygų, bet valdė juos per vietos vadus. Jų kultūros įtakoje susiformavo savitos vietos kultūros: pvz.,

Tarpinis laikotarpis (IX–XV a.)

Pagrindiniai straipsniai – , Aimarai ir Diagitai.

Po Tiuanako imperijos sunykimo, regione įsigalėjo vietos kultūros ir smulkios valstybėlės:

Plynaukštėje įsitvirtino aimarai, kurių svarbiausia valstybė buvo Kolja.
Pakrantėje suklestėjo Arikos, Taknos, Ikikos gyvenvietės.
Rytiniuose slėniuose diagitai sukūrė tokias kaultūra kaip: Santa Maria, Belenas, Umauakas, Sanagasta, Averijas ir pan.

Inkų imperija

Pagrindiniai straipsniai: Inkų imperija

Nuo XV a. šiaurėje Inkai kūrė savo imperiją. Jie prijungė Centro pietų regioną prie savo valstybės. Visas regionas buvo administruojamas kaip Koljasujaus sritis.

XVI a. Inkų imperija buvo sunaikinta ispanų.