Baškirijos Respublika arba Baškirija rus Республика Башкортостан Башкирия baškirų k Башҡортостан Республикаһы federacinė

Baškirijos Respublika arba Baškirija (rus. Республика Башкортостан, Башкирия; baškirų k. Башҡортостан Республикаһы) – federacinė Rusijos žemė (respublika).

Baškirijos respublika
Республика Башкортостан
Башҡортостан Республикаһы


	(Išsamiau)

Valstybė

Rusija

Federalinė apygarda

Pavolgio federalinė apygarda

Ekonominis regionas

Uralas

Administracinis centras

Ufa

Oficialios kalbos

rusų, baškirų

Vadovas

Gyventojų

4 104 336 (7)

Plotas

143 600 km² (30)

- vandens %

0,3 %

Tankumas

29 žm./km²

Aukščiausia vieta

Jamantau kalnas

Vikiteka

Baškirijos respublikaVikiteka

Geografija

Respublikos plotas – 143 600 km². Ribojasi su Permės kraštu (šiaurė), Sverdlovsko sritimi (šiaurės rytai), Čeliabinsko sritimi (šiaurės rytai, rytai, pietryčiai), Orenburgo sritimi (pietryčiai, pietūs, pietvakariai), Tatarstanu (vakarai) ir Udmurtija (šiaurės vakarai).

Aukščiausias taškas: Jamantau kalnas (1 638 m).
Didžiausias nuotolis iš šiaurės į pietus: 550 km.
Didžiausias nuotolis iš rytų į vakarus: virš 430 km.
Laiko zona: Jekaterinburgo laiko zona (YEKT/YEKST). UTC pridėtas laikas +0500 (YEKT)/+0600 (YEKST).

Respublika yra Pauralėje ir Pietų Uralo kalnuose. Kalnuočiausia dalis yra pietryčiuose, ten ir iškilęs Jamantau kalnas. Šiaurės rytuose plyti Ufos plynaukštė. Klimatas vidutinių platumų, žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra svyruoja tarp -14 °C ir -17 °C, liepos mėnesį siekia 16–20 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis – nuo 300 iki 600 mm.

Šiaurėje veši mišrieji miškai, kalnų šlaituose – spygliuočių miškai. Pietuose plyti stepės (daugiausia išdirbtos). Įsteigtas Baškirijos draustinis.

Respublikoje yra virš 13 000 upių. Dauguma upių yra europinės Rusijos transporto sistemos dalis, jomis galima pasiekti Baltijos ir Juodosios jūrų uostus. Didžiausios respublikos upės:

Belaja (1 430 km)
Ufa (918 km)
Sakmara (760 km)
Ikas (571 km)
Dioma (556 km)
Ajus (549 km)
Juriuzanė (404 km)
(345 km)
Simas (239 km)
Nugušas (235 km)
Tanalykas (225 km)
(215 km)
(209 km)

Respublikoje yra apie 2 700 ežerų ir vandens saugyklų. Didžiausi ežerai ir vandens saugyklos:

Aslykulio ežeras (23,5 km²)
(15,6 km²)
(12,0 km²)
(120,0 km²)
(25,2 km²)

Respublikos teritorija apima pietinę Uralo kalnų dalį. Kalnai tęsiasi nuo šiaurinės iki pietinės respublikos sienos. Aukščiausi kalnai:

Jamantau (1 638 m)
(1 582 m)
(1 449 m)
(1 068 m)
(909 m)
(845 m)
(842 m)

Gamtiniai ištekliai

Baškirijos respublika yra viena iš turtingiausių naudingomis iškasenomis visoje Rusijos federacijoje. Čia yra apie 3 000 mineralų telkinių. Baškirijoje yra naftos, ji buvo viena iš svarbiausių naftos gavybos vietų Tarybų Sąjungoje. Kitos pagrindinės naudingos iškasenos : gamtinės dujos, akmens anglis, geležies rūda, manganas, chromas, ne geležies rūdos (švinas, volframas), nemetalų rūdos (fluoritas, lauko špatas, piritas, baritas, silikatai, silicis, asbestas, talkas), brangiųjų ir pusbrangių akmenų (malachitas, nefritas, granitas) telkiniai.

Respublika turi pakankamai mineralinių išteklių ir gali apsirūpinti energija, degalais ir žaliava benzino chemijai, chemikalų gamybai, žemės ūkiui, geležies ir negeležies metalurgijai, stiklo liejimui ir keramikai. Baškirija yra viena iš pagrindinių mineralinių žaliavų tiekėjų Rusijoje. Respublika turi neblogus rausvųjų anglių su aukštu bituminiu laipsniu išteklius. Rausvosios anglys naudojamos išgaunant įvairius cheminius produktus, kaip vaškai ir dervos, paviršių aktyviosios medžiagos, lipnios trąšos, ir kt. stimuliatoriai augalų augimui. Kasamos mineralinės žaliavinės medžiagos (akmens druska, klintis, fosforitai, baritasir kt.).

Baškirija turtinga mediena. Miškais padengta 62 000 km², kas sudaro maždaug trečdalį teritorijos. Dominuojančios medžių rūšys: beržas, spygliuočiai, liepos, ąžuolai, klevai. Apytikrė medienos atsarga pagal apskaičiavimus yra 717,9 mln. m³. Saugomos teritorijos ir nacionaliniai parkai užima apie 10 000 km². Baškirija taip pat turtinga mineralinėmis gydomosiomis versmėmis, geriamuoju vandeniu.

Klimatas

Vidutinė kasmetinė temperatūra: 0,3 °C (kalnai), 2,8 °C (lygumos)
Vidutinė sausio temperatūra: -16 °C
Vidutinė liepos temperatūra: +18 °C

Gyventojai

Baškirijoje gyvena apie šimtą tautybių žmonių, tarp jų rusai (39 %), totoriai (28 %), baškirai (22 %), čiuvašai, suomiai, ukrainiečiai, vokiečiai. Kalbos kuriomis šnekama: rusų (~99,9 %), totorių (~30 %), baškirų (~20 %).

Kai kurie totoriai teigia, kad 2002 m. surašyme yra iškreiptas tikrasis totorių ir baškirų skaičius.

Populiacija: 4 104 336 (2002 m.)
- Mieste: 2 626 613 (70,8 %)
- Kaime: 1 477 723 (29,2 %)
- Vyrų: 1 923 233 (46,9 %)
- Moterų: 2 181 103 (53,1 %)
Moterų tūkstančiui vyrų: 1 134
Amžiaus vidurkis: 35,6 metų
- Mieste: 35,2 metų
- Kaime: 36,4 metų
- Vyrų: 33,4 metų
- Moterų: 37,7 metų
Šeimų skaičius: 1 429 004 (4 066 649 žmonių)
- Mieste: 931 417 (2 592 909 žmonių)
- Kaime: 497 587 (1 473 740 žmonių)

Miestai

Didžiausi miestai 2002 m. (> 30 tūkst. gyventojų):

Istorija

Žmonės jau nuo neatmenamų laikų gyveno šiuolaikinės Baškirijos teritorijoje. Pirmosios gyvenvietės atsirado ankstyvojo paleolito laikotarpiu. Kai Abaševo kultūros žmonės pradėjo kurtis šioje teritorijoje, jie jau turėjo aukšto lygio bronzinius gamybos įrankius ir papuošalus. Jie pirmieji įkūrė gyvenvietes pietų Urale. Baškirų tautovardis atsirado IX a.

X a. tarp baškirų pradėjo dominuoti islamas, XIV a. jis jau tapo vyraujančia religija. Iki XVI a. Baškirijos teritorija buvo padalyta tarp Kazanės, Sibiro chanato ir Nogajų ordos. Gentys buvo vadovaujamos bii (genčių vadas). Kai Kazanės chanatas pasidavė carui Ivanui Rūsčiajam 1554–1555 m., vakarų ir šiaurės vakarų baškirų genčių atstovai kreipėsi į carą, kad juos prijungtų prie Rusijos.

XVI a. antrojoje pusėje Baškirijos reikšmė išaugo. 1798 m. buvo įsteigtas dvasinis Rusijos musulmonų susirinkimas – ženklas, kad caro vyriausybė pripažino baškirų, totorių ir kitų musulmoniškų tautų teises. Ufos gubernija, su centru Ufoje, buvo suformuota 1865 m. – dar vienas žingsnis link teritorinio vientisumo.

Po Rusijos revoliucijos 1919 m. buvo įkurta Baškirijos Autonominė Tarybų Socialistinė Respublika (ATSR) Rusijos sudėtyje. Tarybų Sąjungos gyvavimo laikotarpiu Baškirijai pirmajai tarp visų Rusijos regionų buvo suteikta daug autonominių teisių. Administracinė struktūra buvo panaši į kitų Rusijos autonominių respublikų struktūrą.

1932 m. Baškirijoje pradėta naftos gavyba. 1943 m. pabaigoje buvo atrasti dideli naftos žaliavos ištekliai (Tuimazio naftos telkinys). Antrojo pasaulinio karo metu Baškirija tapo vienu iš svarbiausių Tarybų Sąjungos regionų, į kuriuos buvo perkeliamos gamyklos ir fabrikai bei daug civilių gyventojų iš vakarinių Rusijos regionų; regionas aprūpino šalį ginklais, kuru ir maisto ištekliais. Po karo Baškirijoje toliau buvo plėtojama pramonė – kasyba, mašinų gamyba ir ypač naftos perdirbimas. Baškirijos pramonė tapo tvirtu pagrindu tolesniam ekonominiam augimui visoje Rusijos Europinėje dalyje.

1990 m. spalio 11 d. Baškirijos ATSR Aukščiausioji Taryba priėmė Baškirijos suvereniteto deklaraciją. 1992 m. vasario 25 d. Baškirijos ATSR buvo pervadinta į Baškirijos respubliką.

1992 m. kovo 31 d. buvo pasirašytas federacinis susitarimas „ Valdžių atsiskyrimai ir teisės tarp federalinių Rusijos Federacijos ir Baškirijos respublikos teisinių organų“. 1994 m. rugpjūčio 3 d. „Valdžios ir abipusių teisių delegavimas tarp Rusijos Federacijos ir Baškirijos respublikos teisinių organų“.

2024 m. sausio 15 d., nuteisus 4 metams kalėjimo vietinį ekologinį aktyvistą, Baškirijoje prasidėjo prieš valdžios veiksmus.

Politika

Baškirijos respublikos vyriausybės vadovas yra prezidentas, renkamas ketverių metų kadencijai. Pagal Baškirijos konstituciją respublikos prezidentas laiduoja piliečio ir asmens teises ir laisves, proteguoja ekonominius ir politinius Baškirijos respublikos interesus, stiprina teisėtumą, įstatymus ir įsakymus šalyje. Buvęs respublikos prezidentas - (Murtaza Rachimovas), išrinktas 1993 m. gruodžio 17 d. Prieš išrenkant jį prezidentu, Rachimovas buvo Aukščiausios Tarybos pirmininkas. Perrinktas 2003 m. gruodžio mėnesį, skanduojant OSCE demonstracijai prieš jį: „Didžiausios apgavystės kaltininkai!“ Respublikos parlamentas – Kuraltai, renkamas penkeriems metams. Jame 120 atstovų. Respublikos konstitucija priimta 1993 m. gruodžio 24 d.

2010 m. liepos 19 d. prezidentu tapo Rustemas Chamitovas. Nuo 2015 m. sausio 1 d. jis yra respublikos vadovas (prezidento pavadinimą respublikos parlamentas 2014-12-24 panaikino).

Respublikos teisminė valdžia – , Aukščiausiasis Teismas, Apeliacinis Teismas, Rajoninis Teismas ir viešosios tvarkos priežiūros organai.

Ekonomika

Ekonomika remiasi naftos perdirbimu. Naftos perdirbimo pramonė – sovietinių laikų palikimas, investicijos po SSRS žlugimo labai nedidelės. Dauguma pramonės priklauso frakcijai, artimai prezidento šeimai. Daugiau kai pusė Baškirijos pramonės sutelkta Ufoje.

Švietimas

Baškirijos respublika turi aukštą mokslinį ir techninį potencialą. Baškirijoje yra apie 60 mokslinių organizacijų. Fundamentaliojo ir taikomojo mokslo tyrimo darbai vyksta 12 Ufos mokslų akademijos centro institutų, 29 skirtingų pramonės šakų institutuose. X a. Baškirijoje paplitus islamui, didelę reikšmę įgijo religinės mokyklos prie mečečių (maktabeh ir madrasah). Šiandien Baškirijos respublika yra Rusijos Federacijos subjektas su mokymo įstaigų tinklu. Respublikoje veikia 12 aukštesniųjų mokymo įstaigų. Mokymo įstaigose dėstoma rusų, totorių, baškirų kalbomis.

Kultūra

Klesti folkloriniai ansambliai, nacionaliniai teatrai, muziejai, bibliotekos. Baškirija pirmauja Rusijos Federacijoje pagal muziejų, viešųjų bibliotekų, knygynų ir klubų skaičių. Respublikoje veikia 7 baškirų, 4 rusų ir 2 totorių dramos teatrai, valstybinis operos ir baleto teatras, Nacionalinis simfoninis orkestras, kino studija „Baškirija“, 30 filharmoninių kolektyvų. Garsus valstybinis folklorinis šokių ansamblis, vadovaujamas F. Gaskarovo.

Turizmas

Nepaprastas gamtos grožis, grynas kalnų oras, neaprėpiamos stepės, gydomieji vandenys ir purvas – visa tai daro Baškiriją vieną iš svarbiausių mineralinių vandenų kurortų Rusijoje. Sanatorijos: „Yangan-Tau“, „Žaliasis miškas“, „Krasnousolsk“, „Yumatovo“ (vienintelė vieta, kur gydoma kumelės pienu), „Yakty-Cool“, „Assy“, „Pušynas“ – populiariausi sveikatos centrai Baškirijoje. Platus vietų poilsiui, rekreacijai ir turizmui pasirinkimas, jodinėjimas, kalnų slidinėjimas, plaukimas kanojomis arba pripučiamomis valtimis respublikos upėmis.

Šaltiniai

Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 53

Rusijos Federacijos administracinės teritorijos

Federaliniai subjektai

Respublikos	Adygėja \| Altajus \| Baškirija \| Buriatija \| Chakasija \| Čečėnija \| Čiuvašija \| Dagestanas \| Ingušija \|Jakutija \| Kabarda-Balkarija \| Kalmukija \| Karačiajų Čerkesija \| Karelija \| Komija \| Krymas* \| Marija \| Mordvija \| Šiaurės Osetija \| Tatarstanas \| Tuva \| Udmurtija
Kraštai	Altajus \| Chabarovskas \| Kamčiatka \| Krasnodaras \| Krasnojarskas \| Permė \| Primorė \| Stavropolis \| Užbaikalė
Sritys	Amūras \| Archangelskas \| Astrachanė \| Belgorodas \| Brianskas \| Čeliabinskas \| Irkutskas \| Ivanovas \| Jaroslavlis\| Kaliningradas \| Kaluga \| Kemerovas \| Kirovas \| Kostroma \| Kurganas \| Kurskas \| Leningradas \| Lipeckas \| Magadanas \| Maskva \| Murmanskas \| Žemutinis Naugardas \| Naugardas \| Novosibirskas \| Omskas \| Orenburgas \| Oriolas \| Penza \| Pskovas \| Rostovas \| Riazanė \| Sachalinas \| Samara \| Saratovas \| Smolenskas \| Sverdlovskas \| Tambovas \| Tiumenė \| Tomskas \| Tula \| Tverė \| Uljanovskas \| Vladimiras \| Volgogradas \| Vologda \| Voronežas
Federaciniai miestai	Maskva \| Sankt Peterburgas
Autonominės sritys	Žydų
Autonominės apygardos	Chantų Mansija \| Čiukotka \| Jamalas \| Nencija

Federalinės apygardos

[1] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 53