Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Granitas – magminių intrūzinių uolienų grupė. Susidaro kontinentuose veikiant dideliam slėgiui ir temperatūrai.

Granitas susideda iš šių mineralų: ortoklazo ar plagioklazo (feldšpatai), kvarco, raginukės, biotito, muskovito. Kartais granite būna kitų mineralų: magnetito, granatų, cirkono, apatito. Priklausomai nuo feldšpatų ir kvarco santykio granito kietumas pagal Moso skalę skiriasi. Jis gali būti nuo 5,5 iki 7.

Pats žodis kilęs iš lotynų kalbos granum – 'grūdas, kruopelė'.

Granitas sudaro tiek mažus geologinius kūnus (iki 100 km² daikas), tiek ir didelius – batolitus.

Dėl tam tikrų geologinių procesų granitas gali iškilti į žemės paviršių.

Natūrali spinduliuotė

Granito sudėtyje yra mažas kiekis urano dalelių (nuo 10 iki 20 dalelių milijonui). Jis yra laikomas natūraliai radioaktyviu akmeniu skleidžiančiu nežymią gamą spinduliuotę.

Vikiteka: Granitas – vaizdinė ir garsinė medžiaga