Baltojo erelio ordinas lenk Order Orła Białego aukščiausias Lenkijos valstybinis apdovanojimas už civilinius ir karinius

Baltojo erelio ordinas (lenk. Order Orła Białego) – aukščiausias Lenkijos valstybinis apdovanojimas už civilinius ir karinius nuopelnus.

Augusto Stipriojo Baltojo erelio ordinas 1730 m.

Seniausias ir garbingiausias Abiejų Tautų Respublikos ir Lenkijos apdovanojimas, suteikiamas už ypatingus nuopelnus, nepriklausomai nuo tautybės ar kilmės. Į klases nedalijamas.

Nešiojamas ant per kairįjį petį permestos žydros juostos prie dešiniojo šono. Ordino segama kairėje krūtinės pusėje. Kasdien gali būti nešiojama .

Istorija

1705 m. lapkričio 1 d. ordiną įsteigė Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovas Augustas II Tikocine (miestas dabartinėje Lenkijoje, Balstogės apskrityje).

Pirmieji juo buvo apdovanoti didikai, parėmę Frydricho Augusto kandidatūrą karaliaus rinkimuose: Karolis Stanislovas Radvila, , Mykolas Kazimieras Oginskis, Stanislovas Kostka Potockis, Stanislovas Malachovskis ir atamanas Ivanas Mazepa. Augustas III ir jo ministras ordino vertę sumenkino, pradėję jį dalyti net už labai abejotinus nuopelnus. Vienu iš paskutiniųjų Baltojo erelio ordinų apdovanota Rusijos imperatorė Jekaterina II, kuri po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo jį ir panaikino.

Iš naujo ordinas įsteigtas 1807 m., kai susikūrė Varšuvos kunigaikštystė ir atsikūrė Lenkijos karalystė. Tačiau po 1831 m. sukilimo pralaimėjimo ordinas tapo ir jos ordinų hierarchijoje užėmė trečią vietą. Carai juo apdovanojo 1017 asmenų.

1921 m. vasario 4 d. Baltojo erelio ordiną paskelbė aukščiausiu šalies valstybiniu apdovanojimu. Iki 1939 m. juo apdovanoti 24 Lenkijos piliečiai, 187 užsieniečiai, iš jų 33 monarchai ir prezidentai, 10 ministrų pirmininkų, 12 valdančiųjų dinastijų atstovų ir 15 ministrų.

Po Antrojo pasaulinio karo ordinas teikiamas nebuvo, nors nebuvo ir panaikintas. 1944 m. gruodžio 22 d. Lenkijos liaudies išsivadavimo komiteto dekrete dėl valstybinių apdovanojimų jis įrašytas tarp kitų ordinų ir medalių. 1949 m. aukščiausiu valstybės apdovanojimu paskelbtas . 1960 m. vasario 17 d. ordinų įstatyme Baltojo erelio ordino jau nebebuvo. Emigracijoje šiuo ordinu apdovanoti tik , , ir .

1992 m. gruodžio 23] d. Baltojo erelio ordinas vėl tapo aukščiausiu Lenkijos apdovanojimu, kurį teikia prezidentas. Šiuo ordinu taip pat apdovanojamas ir išrinktasis prezidentas. Pirmaisiais šio ordino kavalieriais tapo Lechas Valensa (kaip prezidentas), popiežius Jonas Paulius II (įteiktas tik 1995 m. gegužės 22 d. piligriminės kelionės į Lenkiją metu) ir Švedijos karalius Karolis XVI Gustavas.

Žymesni ordino kavalieriai

1705 m. Grigalius Antanas Oginskis
1705 m. Stanislovas Ernestas Denhofas
1705 m. Ivanas Mazepa
1709 m. Pranciškus Maksimilijanas Osolinskis
1713 m. Aleksandras Povilas Sapiega
1715 m. Jonas Mikalojus Radvila
1717 m. Kazimieras Dominykas Oginskis
1717 m. Juozapas Pranciškus Sapiega
1718 m. Povilas Karolis Sanguška
1726 m. Jonas Frederikas Sapiega
1726 m. carienė Jekaterina I
1726 m. Janas Klemensas Branickis
1727 m. Mykolas Kazimieras Radvila (Žuvelė)
1727 m. Mykolas Juozapas Sapiega
1728 m. Frydrichas II (Didysis)
1728 m. caras Petras II
1734 m. Mykolas Juozapas Rževuskis
1734 m. Ignotas Zaviša
1734 m. Mikalojus Faustinas Radvila
1735 m. Kazimieras Leonas Sapiega
1736 m. Jonušas Aleksandras Sanguška
1736 m. Martynas Mykolas Oginskis
1736 m. Ignotas Oginskis
1738 m. Karolis Juozapas Sedlnickis
1738 m. Antonis Miončinskis
1742 m. Stanislovas Jurgis Oginskis
1742 m. Tadas Pranciškus Oginskis
1742 m. Mykolas Juozapas Masalskis
1743 m. caras Petras III
1744 m. Antanas Dominykas Tiškevičius
1744 m. Petras Povilas Sapiega
1744 m. Mykolas Antanas Sapiega
1744 m. Karolis Juozapas Sapiega
1744 m. Mykolas Antanas Sapiega
1746 m. Juozapas Skuminas Tiškevičius
1748 m. Jurgis Felicijonas Sapiega
1748 m. Ignotas Sapiega
1750 m. Jurgis Radvila
1751 m. Augustas III
1753 m. Aleksandras Mykolas Sapiega
1755 m. Mykolas Kazimieras Oginskis
1756 m. Stanislovas Augustas Poniatovskis
1757 m. Stanislovas Radvila
1757 m. Karolis Stanislovas Radvila II
1758 m. Mykolas Bžostovskis
1759 m. Mykolas Ksaveras Sapiega
1764 m. Nikolajus Repninas
1767 m. Juozapas Osolinskis
1771 m. Antanas Tyzenhauzas
1773 m. Stanislovas Antanas Tiškevičius
1773 m. Mykolas Jeronimas Radvila
1773 m. Joachimas Liutauras Chreptavičius
1774 m. Jonas Mikalojus Chodkevičius
1775 m. Steponas Jonas Giedraitis
1776 m. Liudvikas Tiškevičius
1777 m. Juozapas Mikalojus Radvila
1777 m. Jeronimas Jonušas Sanguška
1777 m. Antanas Anupras Gelgaudas
1777 m. Aleksandras Motiejus Osolinskis
1779 m. Kazimieras Nestoras Sapiega
1783 m. Adomas Chmara
1783 m. Adomas Naruševičius
1783 m. Vincentas Tiškevičius
1785 m. Juozapas Zabiela
1786 m. Benediktas Morikonis
1787 m. carienė Jekaterina II
1788 m. Simonas Kosakovskis
1788 m. Motiejus Radvila
1789 m. Benjaminas Tomsonas
1789 m. Mykolas Kleopas Oginskis
1790 m. Jeronimas Vincentas Radvila
1791 m. Ignotas Gelgaudas
1791 m. Antanas Valavičius
1791 m. Mykolas Jeronimas Bžostovskis
1792 m. Jonas Nagurskis
1792 m. Kristupas Giedraitis
1792 m. Juozapas Petras Pacas
1792 m. Tadas Kosciuška
1793 m. Mykolas Bernotavičius
1793 m. Antanas Henrikas Radvila
1793 m. Platonas Zubovas
1796 m. Aleksandras Suvorovas
1812 m. Tadas Matuševičius
1815 m. Adomas Jurgis Čartoriskis
1815 m. caras Aleksandras I
1815 m. (prieš tai 1793 m.) Antanas Henrikas Radvila
1818 m. Ioannis Kapodistrias
1828 m. caras Aleksandras II
1829 m. Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas IV
1921 m. Juzefas Pilsudskis
1922 m. Viktoras Emanuelis III
1922 m. Vudrou Vilsonas
1922 m. Gabrielius Narutavičius
1923 m. Benito Musolinis
1936 m. Adomas Steponas Sapiega
1937 m. Karlas Ulmanis
1938 m. Johanas Laidoneris
1943 m. Vladislovas Sikorskis
1959 m. Eustachijus Sapiega
1994 m. Česlovas Milošas
1994 m. Stanislovas Stoma
1995 m. Aleksandras Kvasnevskis
1995 m. Zbignevas Bžezinskis
1999 m. Valdas Adamkus
2000 m. Vaira Vykė Freiberga
2001 m. Tarja Halonen
2005 m. Lešekas Balcerovičius
2005 m.
2010 m. Bronislovas Komarovskis
2010 m. Adamas Michnikas
2011 m. Andžejus Vajda
2012 m. Ježis Buzekas
2019 m. Dalia Grybauskaitė
2023 m. Volodymyras Zelenskis

Šaltiniai

[1] ttps://www.vle.lt/straipsnis/baltojo-erelio-ordinas/

[2] ttps://adamkuslibrary.lt/biografija/

[3] ttps://pazinkvalstybe.lt/uzsienio-saliu-apdovanojimai

[4] ttps://www.alfa.lt/aktualijos/pasaulis/v-zelenskiui-iteiktas-auksciausias-lenkijos-apdovanojimas/285892/