Dinastija gr dynasteia valdžia viešpatavimas tos pačios giminės monarchų vienas iš kito paveldinčių seka Kai kuriose šal

Dinastija (gr. dynasteia „valdžia, viešpatavimas") – tos pačios giminės monarchų, vienas iš kito paveldinčių , seka. Kai kuriose šalyse, turinčiose senas monarchijos tradicijas, ypač, kai dinastijos suskilusios į kelias šeimas, pagrindinė dinastija vadinama gimine.

Istorija

Pirmosios dinastijos atsirado senovės Egipte, Babilonijoje, senovės Irane, labiausiai išplito viduramžiais. Pagrindinis dinastijos principas – valdžią (sostą) paveldi vyriausias amžiumi vyriškosios giminės . Tik kai kuriose valstybėse, o nuo XX a. daugelyje šalių ši teisė suteikta ir moteriškosios giminės atstovėms. Dinastija nutrūksta, kai nebėra sosto paveldėtojų, arba ją nutraukia revoliucijos, .

Žymesniosios dinastijos

Europa:

Prancūzija – Anžu namai, Valua, Burbonai, Bonapartai
Rusija – Riurikovičiai, , Romanovai,
Austrija – Babenbergai, Habsburgai,
Lenkija – Piastai, Jogailaičiai,
Lietuva – Gediminaičiai,
Švedija – Vazos, Bernadotai,
Didžioji Britanija – , Vindzorai
Vokietija, Prūsija – Hohencolernai
Turkija - Osmanai

Kitos dinastijos

Šaltiniai

Dinastija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 780 psl.

[1] Dinastija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 780 psl.