Karolis Stanislovas Radvila II

Karolis Stanislovas Anupras Radvila „Pone mielasis“ (lenk. Karol Stanisław Radziwiłł Panie Kochanku, lot. Carolus II Stanislaus Onuphrius Joannes Nepomucenus Justus Radziwil, 1734 m. vasario 27 d. Nesvyžiuje – 1790 m. lapkričio 21 d. Palenkės Bialoje) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.

Karolis Stanislovas Anupras Radvila lenk. Karol Stanisław Radziwiłł Panie Kochanku lot. Carolus II Stanislaus Onuphrius Joannes Nepomucenus Justus Radziwil
Radvilos
Trimitai
Gimė	1734 m. vasario 27 d. Nesvyžiuje
Mirė	1790 m. lapkričio 21 d. (56 metai) Palenkės Bialoje
Palaidotas (-a)	Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčia
Tėvas	Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė
Motina	Uršulė Pranciška Višniovecka
Sutuoktinis (-ė)	Marija Karolina Lubomirska Teresė Karolina Rževuska
Veikla	Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.
Žymūs apdovanojimai
Order Orła Białego Order Świętego Huberta (Bawaria)
Vikiteka	Karolis Stanislovas Radvila II

Biografija

Karolio Stanislovo Radvilos II pirmoji žmona Marija Karolina Lubomirska

Karolio Stanislovo Radvilos II antroji žmona Teresė Karolina Rževuska

Kunigaikštis, kilęs iš Gediminaičių Radvilų giminės Olykos- Nesvyžiaus linijos, tėvas Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė, motina Uršulė Pranciška Višniovecka. Broliai , Jeronimas Vincentas Radvila.

Šeima

Žmonos: Marija Karolina Lubomirska (Maria Karolina Lubomirska), išsiskyrė, Teresė Karolina Rževuska (Teresa Karolina Rzewuska). Vaikų neturėjo.

Dvarai

Buvo turtingiausio Lietuvos ir Lenkijos valstybės tėvo turtingiausias vaikas, vienas turtingiausių bei didžiausias pajamas gaunančių aristokratų visoje Europoje. Jo valdose buvo 16 miestų, 683 kaimai ir 25 vaitystės. X Nesvyžiaus valdytojas, VIII Olykos valdytojas, VII Bialos ponas.

Po 1768 m. apsigyvenęs Nesvyžiuje ir pasitraukęs nuo politikos išpuošė rūmus, kuriuose rengė priėmimus ir šventes. 1785 m. priėmimas, surengtas Stanislovui Augustui Poniatovskiui netgi pateko į Adomo Mickevičiaus poemą „Ponas Tadas“.

1780 m. Nesvyžiuje atidarė Jūrininkų mokyklą, kuri laikytina pirmąja Lietuvoje ir Lenkijoje. Prie mokyklos buvo ligoninė, bendrabutis ir vandens maudyklės. Mokykla veikė pagal jūrų statutą, o joje buvo dėstoma matematika, geometrija, tautų istorija, , inžinerija, , muzika, mokoma šešių kalbų. Jūrų tarnybą dėstė keturi švedų ir du danų jūrų karininkai.

Asmenybė

Jo gyvenimas buvo apipintas legendų dar jam esant gyvam. Jau nuo 13 metų dalyvavo seimuose ir teismuose. Dėl linksmo būdo buvo mėgstamas bajorijos, dėl dažnų didžiulių puotų jį vadino Nesvyžiaus Bakchu, o dėl mėgstamų įterpti žodžių „pone mielasis“ (panie kochanku) buvo pramintas „Radvila Pone mielasis“. Tas vardas prigijo ir istoriografijoje, taip atskiriant jį nuo Karolio Stanislovo Radvilos. Iš kitos pusės jis garsėjo labdaringumu ir patriotiškumu.

Politinė veikla sutapo su Abiejų Tautų Respublikos nuosmukiu ir valstybės padalijimu. Jis priešinosi, kad karaliumi būtų išrinktas Stanislovas Augustas Poniatovskis, dėl to buvo apšauktas išdaviku, jo dvarai konfiskuoti, ir tik įsikišusi Jekaterina II juos grąžino.

1757 m. rugpjūčio 3 d. apdovanotas Baltojo erelio ordinu.

Valstybės tarnyba

1752 m. LDK ginklininkas, 1762–1764 ir 1768–1790 m. Vilniaus vaivada ir .

1764 m. konvokacinio seimo metu rėmė Saksonijo-Anhalto dinastijos kandidatą į Respublikos karaliaus sostą. Protestavo prieš Čartoriskių suartėjimą su Rusija. Su savo daliniais pasipriešino Rusijos kariuomenei, bet, pralaimėjęs mūšį prie Slonimo, nusprendė pasitraukti į Valahiją Rumunijoje. Jau Drezdene jį pasiekė žinia, kad iš jo atimtos Vilniaus vaivados pareigos ir konfiskuotas visas turtas. Tik kai į Lietuvos didikų konfliktą įsikišo Rusijos pasiuntinys Nikolajus Repninas, jis grįžo namo.

1767–1768 m. Radomo konfederacijos pirmininkas. Prisiekęs ištikimybę karaliui Stanislovui Augustui susigrąžino dvarus. 1768 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimo pirmininkas, pasipriešino garantiniam traktatui, pagal kurį Respublika būtų tapusi Rusijos protektoratu, o po seimo tapo Baro konfederacijos generaliniu maršalka.

Prasidedant 1788 m. Ketverių metų seimui jis priešinosi karaliaus ir Čartoriskių reformoms.

Šaltiniai

1. Karolis Stanislovas Radvila II. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 306 psl.

Nuorodos

• Trimitų herbo Radvilos 2007-01-28 iš Wayback Machine projekto. (lenkų k.)

Politinis postas
Prieš tai: Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė	Vilniaus vaivada 1762–1764	Po to: Mykolas Kazimieras Oginskis
Prieš tai: Mykolas Kazimieras Oginskis	Vilniaus vaivada 1768–1790	Po to: Mykolas Jeronimas Radvila
Prieš tai:	ATR seimo maršalka 1767–1768	Po to: Adomas Poninskis, Mykolas Jeronimas Radvila
Prieš tai: Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė	Radvilų giminės galva 1762–1790	Po to: Dominykas Jeronimas Radvila