Povilas Karolis Sanguška lenk Paweł Karol Sanguszko 1680 1750 m balandžio 14 d stambus Lenkijos magnatas Lietuvos didysi

Povilas Karolis Sanguška (lenk. Paweł Karol Sanguszko; 1680–1750 m. balandžio 14 d., ) – stambus Lenkijos magnatas, Lietuvos didysis stalininkas (1708–1709 m.), Lietuvos gvardijos pulkininkas (1711 ]m.), Lietuvos dvaro paiždininkas (1711–1713 m.), Lietuvos dvaro maršalka (1713–1734 m.) ir Lietuvos didysis maršalka (1734–1750 m.), 7-tas Ostrogiškių ordinatas (1720–1750 m.), Kremeneco ir Čerkasų seniūnas. Baltojo erelio ordino kavalierius.

Povilas Karolis Sanguška



Herbas „Pogon“

Gimė	1680 m.
Mirė	1750 m. balandžio 14 d. (~70 metų)
Tėvas	Jeronimas Sanguška
Motina	Konstancija Sapiegaitė
Sutuoktinis (-ė)	Bronislava Peniažkovna, Mariana Sanguška, Barbora Sanguška
Vaikai	Jonušas Aleksandras Sanguška, Konstancija Sanguškaitė, Antonijus Sanguška, Ana Sanguškaitė, Juozapas Paulinas Sanguška, Kristina Justina Sanguškaitė, Jeronimas Jonušas Sanguška, Mykolas Ignotas Saguška, Kunegunda Sanguškaitė, Jonušas Modestas Sanguška

Žymūs apdovanojimai
Baltojo erelio ordinas

Vikiteka	Povilas Karolis Sanguška

Biografija

Kilo iš kunigaikščių giminės. Dvariškio ir Suražo seniūno Jeronimo Sanguškos (1651–1684) ir Konstancijos Sapiegos (1651–1691), Lietuvos didžiojo etmono ir Vilniaus vaivados Povilo Jono Sapiegos dukros, antrasis sūnus. Jo vyresnysis brolis Kazimieras Antanas Sanguška (1677–1706) gavo Lietuvos dvaro maršalkos pareigybę, o sesuo Ana Jekaterina ištekėjo už Lietuvos didžiojo kanclerio Karolio Stanislovo Radvilos.

1708 metais Povilui Karoliui Sanguškai Stanislovas Leščinskis suteikė Lietuvos didžiojo stalininko pareigybę. Sekančiais, 1709 metais, po Augusto Stipriojo grįžimo iš Lenkijos, neteko tos pareigybės. 1711 buvo paskirtas Lietuvos gvardijos pulkininku ir Lietuvos dvaro maršalka. 1713 metais tapo Lietuvos dvaro maršalka. 1734 metais Povilas Karolis Sanguška gavo Lietuvos didžiojo maršalkos pareigybę.

1720 metais po bevaikio kunigaikščio Aleksandro Liubomirskio (1693–1720) 6-to Ostrogiškių ordinato mirties, Povilas Karolis Sanguška, vedęs jo seserį Marianą, paveldėjo Ostrogiškių ordinaciją.

Augusto Stipriojo šalininkas. Po jo mirties buvo buvo vienas iš pretendentų 1733 metais į ATR karaliaus karūną (turėjo palaikymą iš Rusijos pusės), po to palaikė Augusto III išrinkimą. Valdė dvarus Ukrainoje, Lietuvoje, Lenkijoje, ir Slovakijoje.

Šeima ir vaikai

Povilas Karolis Sanguška buvo vedę tris kartus. 1706 m. vasario 18 d. pirmąkart vedė Bronislavą Peniažkovną (m. 1707), savo vyresnio brolio Kazimiero Antano našlę.

Antrąkart vedė kunigaikštytę Marianą Liubomirską (1693–1729), Juozapo Karolio Liubomirskio ir Teofilės Liudvikos Zalavskos jaunesniąją dukrą, dėka vedybų gavo Ostrogiškų ordinaciją. Vaikai:

Jonušas Aleksandras Sanguška (1712–1775), Lietuvos didysis ginklininkas, Lietuvos dvaro maršalka, 8-tas Ostrogiškių ordinatas (1750–1753 m.)

1735 vedė trečią kartą Barborą Sangušką (1718–1791), Krūnos didžiojo referento Jokubo Dunino (apie 1680–1730) ir Marinos Grudzinskos(m. 1727) dukrą. Vaikai:

Konstancija Sanguškaitė (1736–1737)
Antonijus Sanguška (1737–1738)
Ana Sanguškaitė (1739–1766), nuo 1755 metų Antono Barnabo Jablonovskio (1732–1799) žmona
Juozapas Paulinas Sanguška (1740–1781), Lietuvos didysis maršalka ir Kremeneco seniūnas.
Kristina Justina Sanguškaitė (1741–1778), nuo 1765 metų Karūnos didžiojo raštininko Pranciškaus Bielinskio žmona
Jeronimas Jonušas Sanguška (1743–1812), paskutinis Voluinės vaivada
Mykolas Ignotas Saguška (g. 1744)
Kunegunda Sanguškaitė, nuo 1767 metų Karūnos didžio sargybinio Pranciškaus Časkio žmona
Jonušas Modestas Sanguška (1749–1806), Karūnos didysis sargybinis

Literatūra

Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. – 788 с.: іл. .
Aleksandrowska Elżbieta, Sanguszkowa Barbara, z: Polski Słownik Biograficzny, tom XXXIV, Wrocław-Warszawa-Kraków 1992–1993, s. 517–521

Politinis postas
Prieš tai: Mikalojus Pranciškus Oginskis	Lietuvos dvaro paiždininkis 1711–1713	Po to: Juozapas Pranciškus Sapiega
Prieš tai: Kazimieras Mykolas Pacas	Lietuvos dvaro maršalka 1713–1734	Po to: Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė
Prieš tai: Aleksandras Povilas Sapiega	Lietuvos didysis maršalka 1734–1750	Po to: Ignotas Oginskis