Ministras pirmininkas

Ministras pirmininkas – ministrų kabineto vadovas, kai ministrų kabinetui nevadovauja valstybės vadovas. Pavyzdžiui, taip būna parlamentinio valdymo bei pusiau prezidentinio valdymo sistemose. Įvairiose valstybėse Ministro Pirmininko pareigos gali būti vadinamos įvairiai, pvz., Premjeras, Kancleris arba Valstybės Ministras.

Šiaurės ir Baltijos šalių ministrų pirmininkų spaudos konferencija 2014 m. spalio 27 d. Stokholme. Iš kairės į dešinę: Erna Solberg (Norvegija), Algirdas Butkevičius (Lietuva), Laimdota Straujuma (Latvija), (Islandija), Alexander Stubb (Suomija), (Estija), Helle Thorning-Schmidt (Danija), Stefan Löfven (Švedija)

Ministras pirmininkas nustato vyriausybės vykdomos politikos pagrindines kryptis, koordinuoja ministrų veiklą, tvirtina posėdžių darbotvarkę, sprendžia svarbiausius valstybės ir užsienio politikos klausimus ir kita. Daugiausiai įgaliojimų ministras pirmininkas turi parlamentinės valdymo formos šalyse, kuriose jis kartu yra ir vykdomosios valdžios vadovas. Mišriose (pusiau prezidentinėse) respublikose ministrui pirmininkui suteikiami nedideli įgaliojimai, nes vyriausybės vadovo funkcijas atlieka prezidentas (pvz., Prancūzijoje).Absoliutinėse, dualistinėse monarchijose, prezidentinėse respublikose faktinis vyriausybės vadovas yra pats valstybės vadovas.

Taip pat skaitykite

• Vyriausybės kanceliarija
• Sąrašas:Lietuvos ministrai pirmininkai

Išnašos

1. Gediminas Vitkus „Politologija“, Vilnius, 1998, , 154 psl.
2. Ministras pirmininkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009

Nuorodos

Vikiteka: Ministras pirmininkas – vaizdinė ir garsinė medžiaga