Žydų autonominė sritis jid יי דישער אױטא נא מע געגנט rus Еврейская автономная область sritis Rusijos Tolimųjų Rytų feder

Žydų autonominė sritis (jid. ‏ייִדישער אױטאָנאָמע געגנט‏‎, rus. Еврейская автономная область) – sritis Rusijos Tolimųjų Rytų federalinėje apygardoje, Chabarovsko krašto pietvakariuose, prie Kinijos sienos. Srities administracinis centras – Birobidžanas.

Žydų autonominė sritis
Еврейская автономная область
ייִדישע אױטאָנאָמע געגנט


(Išsamiau)	(Išsamiau)

Valstybė

Rusija

Federalinė apygarda

Tolimųjų Rytų federalinė apygarda

Ekonominis regionas

Administracinis centras

Birobidžanas

Rajonai

5

Oficialios kalbos

rusų, jidiš

Vadovas

Rostislavas Goldšteinas

Gyventojų

188 700 (80)

Plotas

36 300 km² (64)

Tankumas

5 žm./km²

ISO 3166-2

RU-YEV

Vikiteka

Žydų autonominė sritisVikiteka

Žydų autonominė sritis sudaryta 1934 m. gegužės 7 d. Plotas – 36 300 km². Gyventojų – 188 700 (2005).

Istorija

Šį kraštą XVII a. pradėjo tirti rusų keliautojai (V. Pojarkovas, ). Į čia kėlėsi rusų kolonistai. Daugiau Rusijos gyventojų apsigyveno nuo XIX a. vidurio (nuo 1856 m. – Užbaikalės kazokų, nuo XIX a. pabaigos – Amūro geležinkelio darbininkų ir tarnautojų). Kraštas tapo Rusijos imperijos dalimi. Atsirado stanicų, gyvenviečių ir geležinkelio stočių: , , . 1920–1922 m. kraštas įėjo į Tolimųjų Rytų Respubliką.

Žydai į Paamūrę ėmė keltis XIX a. vid.–pab. Tai daugiausia buvo tremtiniai arba pabėgėliai nuo pogromų. XX a. 3-ajame dešimtmetyje bolševikai į retai gyvenamą Paamūrę ėmė siųsti po revoliucijos nuskurdusius TSRS europinės dalies žydus. 1928 m. sudarytas pirmasis žydų kolūkis – Birefeldas. Nors 1928 m. į Birobidžaną atvyko 19 635 žydų, 1934 m. iš jų buvo likę gyventi tik 8185 – didesnė dalis šį skurdų kraštą paliko.

1934 m. buvo įkurta Žydų autonominė sritis. Ji turėjo būti atsakas į sionistų Palestinoje kuriamą Izraelį. 1935 m. TSRS priėmė 1000 pabėgėlių bėgusių nuo persekiojimų Europoje, bet jie patys išvyko kitur dėl sunkių gyvenimo sąlygų Žydų AS arba buvo įkalinti įtariant šnipinėjimu. 1938 m. iš teritorijos ištremta 4500 korėjiečių. Dėl po II pasaulinio karo atsinaujinusių žydų persekiojimų, daug srities žydų buvo įkalinama arba sušaudoma, ribota autonomija, religinė veikla. Vėliau plėtota kalnakasybos pramonė.

Geografija

Srities vakaruose ir šiaurės vakaruose yra (iki 1148 m aukščio), , , kalnagūbriai, šiaurėje – Burėjos kalnagūbrio atšakos, pietuose ir pietryčiuose – pelkėta . Aukščiausia vieta – Bydyro kalnas (1209 m).

Didžiausios upės – Amūras ir jo intakai , Bira, Tunguska.

Klimatas vidutinių platumų, musoninis. Per metus iškrenta 500–800 mm kritulių. Vidutinė sausio temperatūra -21–26 °C, liepos +18–21 °C.

Dirvožemiai – miškų rudžemiai, pieviniai-pelkiniai ir aliuviniai. Veši spygliuočių (eglių, kėnių, balteglių) ir lapuočių (maumedžių, ąžuolų, beržų) miškai.

Ūkis

Plėtojama mašinų gamybos, lengvoji, medienos apdirbimo pramonė, kasamas alavas. Vyrauja mėsinė gyvulininkystė, bitininkystė, auginami kviečiai, avižos, sojos, bulvės. Pramoninė žvejyba.

Rajonai

Srityje yra tik du miestai: Birobidžanas ir .

Sritis suskirstyta į 5 rajonus:

(Биробиджанский район)
(Ленинский район)
(Облученский район)
(Октябрьский район)
(Смидовичский район)

Gyventojai

2010 m. 92,7 % buvo rusai, 2,8 % – ukrainiečiai, 1 % – žydai. Rusų yra vienintelė oficiali kalba. Dauguma vietos žydų irgi kalba tik rusiškai (2010 m. 6 % mokėjo jidiš, 19 % – hebrajiškai, nežymi dalis – ladino).

Didžiausios gyvenvietės

Birobidžanas – 73,6 tūkst.
– 8,5
Nikolajevka – 6,4
Leninskojė – 6,1
– 5,0
– 4,4
– 4,2

Šaltiniai

Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 144

Nuorodos

Žydų autonominė sritis 2015-12-08 iš Wayback Machine projekto. (rus.)

Rusijos Federacijos administracinės teritorijos

Federaliniai subjektai

Respublikos	Adygėja \| Altajus \| Baškirija \| Buriatija \| Chakasija \| Čečėnija \| Čiuvašija \| Dagestanas \| Ingušija \|Jakutija \| Kabarda-Balkarija \| Kalmukija \| Karačiajų Čerkesija \| Karelija \| Komija \| Krymas* \| Marija \| Mordvija \| Šiaurės Osetija \| Tatarstanas \| Tuva \| Udmurtija
Kraštai	Altajus \| Chabarovskas \| Kamčiatka \| Krasnodaras \| Krasnojarskas \| Permė \| Primorė \| Stavropolis \| Užbaikalė
Sritys	Amūras \| Archangelskas \| Astrachanė \| Belgorodas \| Brianskas \| Čeliabinskas \| Irkutskas \| Ivanovas \| Jaroslavlis\| Kaliningradas \| Kaluga \| Kemerovas \| Kirovas \| Kostroma \| Kurganas \| Kurskas \| Leningradas \| Lipeckas \| Magadanas \| Maskva \| Murmanskas \| Žemutinis Naugardas \| Naugardas \| Novosibirskas \| Omskas \| Orenburgas \| Oriolas \| Penza \| Pskovas \| Rostovas \| Riazanė \| Sachalinas \| Samara \| Saratovas \| Smolenskas \| Sverdlovskas \| Tambovas \| Tiumenė \| Tomskas \| Tula \| Tverė \| Uljanovskas \| Vladimiras \| Volgogradas \| Vologda \| Voronežas
Federaciniai miestai	Maskva \| Sankt Peterburgas
Autonominės sritys	Žydų
Autonominės apygardos	Chantų Mansija \| Čiukotka \| Jamalas \| Nencija

Federalinės apygardos

[1] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 144