Palangos miesto dalis

Palanga – miestas Žemaitijoje, prie Baltijos jūros, 25 km į šiaurę nuo Klaipėdos, klimatinis ir balneologinis kurortas. Administraciškai tai yra Palangos miesto savivaldybė, apimanti Palangos, Šventosios ir Būtingės gyvenvietes. Yra Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka, 3 pašto skyriai (centrinis LT-00001). Miesto ekonomikos pagrindas – turizmas. Būtingėje veikia naftos terminalas.

Palanga
Palanga 55°55′23″š. pl. 21°04′05″r. ilg. / 55.923°š. pl. 21.068°r. ilg. / 55.923; 21.068 (Palanga)
Laiko juosta: () ------ vasaros: ()
Valstybė	Lietuva
Savivaldybė	Palangos miesto savivaldybė
Gyventojų (2023)	37 891
Plotas	79 km²
Tankumas (2023)	480 žm./km²
Pašto kodas	centrinis LT-00001
Vikiteka	Palanga
Vietovardžio kirčiavimas (3^bkirčiuotė) Vardininkas: Palangà Kilmininkas: Palangõs Naudininkas: Pãlangai Galininkas: Pãlangą Įnagininkas: Pãlanga Vietininkas: Palangojè
žem. Palonga, vok. Polangen, lenk. Połąga, rus. Полангенъ

Tiškevičiaus rūmai – dabartinis Palangos gintaro muziejus.

Tiškevičiaus parke

Atstatyta Palangos kurhauzo mūrinė dalis 2013 m.

Palangos tiltas

Etimologija

Miesto pavadinimas tikriausiai kuršiškos kilmės, taip manė kalbininkas Kazimieras Būga. Pagrindinis argumentas yra priesaga -ng-, ypač būdinga kuršių vietovardžiams (Gandinga, Ablinga, Būtingė ir kt.). Vardo šaknis veikiausiai buvusi pal- ir sietina su žemumų ar pelkių kraštovaizdžiu, pavyzdžiui, liet. palios – „didelės pelkės, tyrumai užakusių ežerų vietoje“, latv. palas – „pelkėtas ežero krantas“, paleja – „žemumas, slėnis“, pali – „potvynis, išsiliejimas“. Tai senoviški žodžiai, turintys atitikmenų ir kitose indoeuropiečių kalbose: dakų pala – „bala, pelkė, raistas“, lot. palus – „bala“ ir kt. Tad pirminė Palangos vardo reikšmė galėjo būti susijusi su žemumų, pelkių, užliejamų pievų ar panašiomis sąvokomis.

Vietovardis taip pat siejamas su upėvardžiais Palanga, Palangis, Alanga, Langa. Yra versijų, kad Palangos miesto pavadinimas galėjo būti kilęs nuo upės pavadinimo – galbūt anksčiau Palanga ar Langa vadinta Rąžė arba išnykęs jos intakas.

Liaudies etimologija pasakoja, kad Palangos vardas galėjęs kilti nuo žodžio palangė – neva kadaise žvejų nameliai stovėję taip arti jūros, kad bangos ir smėlis net siekdavę namų palanges.

Geografija

Pro miestą vakarų link teka Rąžės upelis, per kurį pastatyta net 10 tiltų ir tiltukų. Vakarinį miesto pakraštį skalauja Baltijos jūra, čia yra daug paplūdimių. Miesto šiaurėje, Šventosios gyvenvietėje, į Baltiją įteka Šventosios upė. Pietiniame pakraštyje yra Nemirsetos gyvenvietė, etnografinės Anaičių kapinės. Piečiau Nemirsetos prasideda Pajūrio regioninis parkas.

Gamtiniu požiūriu įdomiausias pajūrio, maždaug 200 m pločio ruožas, apimantis paplūdimių, smėlio kopų ir pajūrio pušyno juostas. Dvi žymiausios Palangos kopos – Birutės kalnas ir Naglio kalnas.

Palangos savivaldybės gyvenvietės (nuo Palangos centro):

• Šventoji (apie 12 km į šiaurę)
• Būtingė (apie 14 km į šiaurę)
• Kunigiškiai (apie 5 km į šiaurę)
• Monciškė (apie 9 km į šiaurę)
• Nemirseta (apie 3 km į pietus)

Klimatas

Miestui būdingas jūrinis klimatas (vėjuota ir gana daug kritulių). Tačiau 1994 m. liepą ir 2002 m. rugpjūtį mieste išvis nebuvo kritulių (0,0 mm).

Miesto dalys

Palangos miestas nusidriekęs 24 km išilgai Baltijos jūros. Pačioje šiaurėje yra Būtingė, pietuose – Nemirseta, centre – Senoji Palanga. Apie 1970 m. Palangos generalinį planą paruošė architektai J. Vaškevičius ir V. Stauskas bei jų kolektyvas.

Palangos savivaldybei priklausančios gyvenvietės (dauguma prijungtos 1972–1974 m.):

• Anaičiai
• Būtingė
• Dobilas
• Kalgraužiai
• Karvelynas
• Kontininkai
• Kunigiškiai (nuo 1958 m.)
• Mančiškė
• Nemirseta (nuo 1958 m.)
• Paliepgiriai
• Plytinė
• Šventoji
• Užkanavė (nuo 1958 m.)
• Vanagupė (nuo 1958 m.)
• Vilimiškė
• Virbališkė

Susisiekimas

• Į pietus nuo Palangos gyvenvietės centro, apie 25 km atstumu, yra Klaipėdos miestas, Klaipėdos geležinkelio stotis, apie 30 km atstumu . Su Klaipėdos miestu Palangą jungia  A13  Klaipėda–Liepoja  magistralinis kelias.
• Į rytus nuo Palangos, apie 11 km atstumu, yra Kretingos miestas ir Kretingos geležinkelio stotis. Su Kretingos miestu Palangą jungia  A11  Šiauliai–Palanga  magistralinis kelias.
• Šalia Palangos taip pat eina Europinės reikšmės kelias  E272  Vilnius-Panevėžys-Šiauliai-Palanga-Klaipėda .
• Į šiaurę, tarp Palangos ir Šventosios, apie 7 km nuo Palangos centro yra Tarptautinis Palangos oro uostas. Apie 15 km atstumu yra Lietuvos – Latvijos valstybinė siena.
• Nuo Klaipėdos, per Karklę, Nemirsetą, Palangą, Kunigiškius, Monciškes, Šventąją iki Būtingės nutiestas dviračių takas. Taip pat nutiesti dviračių takai: Darbėnų kryptimi iki Žibininkų kaimo, Kretingos kryptimi – iki Vydmantų kaimo.
• Palangoje kursuoja vietos visuomeninis transportas jungiantis Palangą, Šventąją, Nemirsetą, Kunigiškius, Būtingę.

Istorija

Palanga 1661 m. (Augustino Majerbergo diplomatinės kelionės metu pieštas vaizdas.)

Pirmieji gyventojai dabartinės Palangos teritorijoje apsigyveno III tūkst. pr. m. e.

X a. Palangoje įsisteigė ir suklestėjo prekybinis skandinavų centras, kuris dalyvavo ir skandinavų prekyboje su Rytų šalimis. Jos kapinynuose rasta arabiškų monetų, svarstyklių ir svarelių, būdingų pirklių kapams. XI a. Palanga įgavo ankstyvojo miesto bruožų. Pirmą kartą Palanga paminėta aprašant 1161 m. įvykius danų kronikoje, kai esą danai buvo užėmę Palangos pilį, ir net įkūrę vyskupystę, tačiau šios istorijos autentiškumas yra abejotinas. XII a. pabaigoje Palangos prekybos centras sunyko, tai sutapo su bendru kuršių kultūros nuosmūkiu. Livonijos ordino ir Kuršo sutartyje gyvenvietė minima 1253 m. balandžio 5 d. (kaip Palange). Šį data minima kaip Palangos įkūrimo data. Iki XV a. pabaigos Palangoje ant Birutės kalno veikė stulpinė stebykla Saulės ir Mėnulio judėjimui sekti bei kalendoriui tvarkyti.

Palangą kelis kartus buvo užėmę Livonijos ir Kryžiuočių ordinai. Palangos ruožas buvo svarbus strategiškai, siekiant sausuma sujungti ordino Prūsijos ir Livonijos dalis. Tam siekiui buvo nelemta išsipildyti, po Žalgirio mūšio Ordinas buvo išstumtas iš Žemaitijos, o 1435 m. gruodžio 31 d. Brastos taika Palangą galutinai priskyrė LDK. Manoma, kad Palangoje XV a. dar buvo išlikusi nedidelė senųjų gyventojų kuršių kolonija. Vėliau kuršių etnosas nyko, jį keitė atsikėlę iš gretimų žemių žemaičiai ir kuršių palikuonys kuršininkai.

Liepojos-Vytauto g. 1899–1925–2010 m. nuo Kurhauzo

XV–XVII a. Palanga buvo svarbiausias Lietuvos uostas, kurio gyventojai užsiimdavo žvejyba, rinkdavo gintarą, prekiavo su kitais uostais (žr. Palangos uostas). XVI–XVII a. buvo seniūnijos centras, nuo 1547 m. minima kaip miestelis, 1529–1562 m. buvo LDK neprivilegijuotųjų miestų sąraše. XVI a. pabaigoje pastatyta Palangos bažnyčia. 1600 m. leista rengti vieną savaitinį turgų ir du metinius prekymečius. Vėliau prekybos privilegijos buvo išplėstos. 1667 m. minimas Palangos pavietas. Šiaurės karo metu Palangoje buvo kaupiami saksų kariuomenės aprūpinimui reikalingi reikmenys, dėl to 1701 m. liepą Švedijos kariuomenė užėmė Palangą, išgriovė ir akmenimis užvertė uostą. Tuo pačiu metu buvo sugriautas ir Šventosios uostas. XVIII a. kelis kartus kurti uostų atstatymo projektai, tačiau jie nebuvo realizuoti. XVIII a. pabaigoje Palanga iš valstybinės valdos tapo privačia – karalius ją perleido S.Masalskiui. 1791 (ar 1792) metais Ketverių metų seimas Palangai, kaip karališkam miestui, suteikė Magdeburgo teises (savivalda įvesta, bet privilegijos nespėta gauti). 1794 m. vykstant Kosciuškos sukilimui buvo užimta sukilėlių. Po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo Palanga priskirta Vilniaus gubernijai, o 1819 m. su apylinkėmis prijungta prie Kuršo gubernijos. To prašė vietos bajorai, o galbūt Kurliandijos vokiečiai pirkliai, kad palengvėtų kelionės į Vokietiją.

Vytauto g. 1961–2010 m.

Jau nuo XVIII a. pabaigos šaltiniuose pradedamos minėti gydomosios maudynės Palangoje. XIX a. pradžioje Palanga ėmė garsėti kaip vasarvietė. 1823 m. Palangoje surašyta 100 sodybų. 1824 m. Palangą nusipirko caro armijos pulkininkas, grafas Mykolas Juozapas Tiškevičius. Jis atnaujino uostą, pastatė ąžuolinį tiltą, prie kurio švartavosi laivai, naujus rūmus. 1831 m. sukilimo metu gegužės 10–13 d. mieste vyko Palangos mūšis tarp sukilėlių ir Rusijos imperijos kariuomenės, sudegė daug namų. Spaudos draudimo metais per Palangą buvo gabenama lietuviška spauda. 1888 m. įkurtas kurortas. Nuo 1891 m. Palangos dvaras priklausė Mykolo Tiškevičiaus sūnui Feliksui Tiškevičiui. Nuo 1892 m. tiltas į jūrą skirtas tik poilsiautojų pasivaikščiojimams. 1899 m. rugpjūčio 20 d. prie tilto stovėjusioje daržinėje pastatytas pirmasis lietuviškas spektaklis (Keturakio „Amerika pirtyje“). XIX a. susiformavo stačiakampis gatvių planas, amžiaus pabaigoje Palanga minima kaip privatus miestelis ir dvaras Gruobinios apskrityje.

Po I pasaulinio karo iki 1921 m. kovo 30 d. priklausė Latvijai, pagal sutartį dėl sienos demarkacijos kartu su Šventąja perduota Lietuvai. Valstybių sienų ginčą išsprendė škotų diplomato Džeimso Jango Simpsono vadovaujama komisija. Diplomato garbei Palangoje yra pavadinta Simpsono gatvė.

Iki Antrojo pasaulinio karo nemažą dalį Palangos gyventojų sudarė žydai. 1897 m. Palangoje iš 2149 gyventojų 925 buvo žydai (43 % visų gyventojų). Žydai vertėsi tradiciniais verslais: prekiavo, turėjo amatų dirbtuves. XX a. pradžioje ir tarpukariu iš viso veikė apie 10 gintaro parduotuvių ir dirbtuvių, didžiuma jų priklausė žydams. Be to, žydai Palangoje davė pradžią kurortiniams verslams (nuomos, gydyklų, pensionų). 1933 m. Palangai suteikus miesto teises, tarybos nariais išrinkta 11 žydų tautybės asmenų. Palangoje žydai buvo įkūrę smulkaus kredito banką, hebrajų pradžios mokyklą, chederį (religinę mokyklą), būta sinagogų. Žydų gyvenamąjį kvartalą beveik visiškai suniokojo 1938 m. įsiplieskęs didelis gaisras.

1938 m. Palangos gaisras

1932 m. Palanga gavo antros eilės miesto teises, 1933 m. – miesto ir kurorto teises. 1935 m. sausio 31 d. Palangos paplūdimys, iki tol priklausęs grafui F. Tiškevičiui, tapo visos Lietuvos nuosavybe. 1938 m. gegužės 10 d. miestą nusiaubė didelis gaisras, po kurio apie 1,5 tūkst. gyventojų liko be pastogės, sudegė Palangos evangelikų liuteronų bažnyčia. Per Antrąjį pasaulinį karą buvo sunaikinta beveik pusė miesto. Birželio 27 d. naciai nužudė apie 105 miestelio žydus ir 6 lietuvių tautybės asmenis. Dar apie 200−300 žydų, moterų ir vaikų, daugiausia palangiškių, buvo sušaudyta prie dabartinio Palangos karjero esančiame miške. Raudonoji armija Palangą užėmė 1945 m. sausio pabaigoje, sovietai nacionalizavo daugelį vilų ir namų.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu, 1951 m. liepos 3 d. Palanga tapo Klaipėdos srities pavaldumo miestu, 1953 m. – respublikinio pavaldumo miestu. 1947–1951 m. vykdyti Palangos gyventojų trėmimai. 1952 m. suteiktas kurorto statusas – kurortas veikė ištisus metus, prijungti Užkanavės, Vanagupės, Kunigiškių, Virbališkės kaimai. Palanga plėtota pagal 1954 m. (architektas B. Revzinas ir kt.), 1959 m. (architektai P. Janulis, V. Stauskas ir kt.), 1972 m. (architektai J. Vaškevičius, N. Urmonienė ir kt.), 1986–1991 m. (architektai J. Vaškevičius, S. Motieka ir kt.) bendruosius planus. 1967 m. spalio 17–18 d. smarkus uraganas nusiaubė Palangos pajūrį, sulaužė Palangos tiltą. Pagal 1973–1975 m. Palangos plėtimo projektą prijungtos 5 gyvenvietės (Vanagupė, Kunigiškiai, Monciškė, Nemirseta, Šventoji).

1991 m. dauguma sanatorijų, poilsio namų buvo privatizuota. 1996 m. patvirtintas Palangos herbas. Palanga išrinkta 2013 m. Lietuvos kultūros sostine.

Senasis Palangos tiltas buvo toliau į šiaurę ir orientuotas labiau į pietus. 1906 m. nuotraukoje matyti kranto paviljonas, kuris dabar yra 220 m nuo kranto

Administracinis-teritorinis pavaldumas
iki 1529 m.	Palangos valsčiaus centras	Žemaičių seniūnija
1529–1795 m.	Palangos seniūnijos centras	?
1775–1791 m.		Šiaulių reparticija
1791–1795 m.		Telšių reparticija
1795–1797 m.	centras	Telšių apskritis	Vilniaus gubernija
1797–1801 m.			Lietuvos gubernija
1801–1819 m.			Vilniaus gubernija
nuo 1819 m.	Palangos valsčiaus centras	Gruobinios apskritis	Kuršo gubernija
XIX a. pabaiga – XX a. pradžia	?
1921–1950 m.	Palangos valsčiaus centras	Kretingos apskritis
1950–1951 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Kretingos rajonas	Klaipėdos sritis
1951–1953 m.	—	srities pavaldumo miestas
1953–1995 m.	—	respublikinio pavaldumo miestas
1995–	—	Palangos miesto savivaldybė	Klaipėdos apskritis

Kurortas

Saulėlydis Palangoje. XX a. pr. išleista poilsiautojams skirta atvirutė

Palanga – respublikinės reikšmės klimatinis, balneologinis ir purvo terapijos kurortas. Gausu sanatorijų, sveikatingumo centrų, ligoninių (Palangos, Reabilitacijos).

Svarbiausi gydomieji veiksniai:

• organizmą grūdinantis ir tonizuojantis klimatas
• intensyvi Saulės radiacija (šiltuoju metų laiku būna daugiau saulėtų dienų nei kitur Lietuvoje)
• vėsios jūros maudyklės
• mažos, vidutinės ir didelės mineralizacijos vandenys
• gydomasis purvas

Gydomi nervų sistemos sutrikimai, širdies ir kraujagyslių sistemos, antrinės virškinimo ir judamojo aparato, aterosklerozinės ir hipertoninės, kvėpavimo organų ligos. Ištisus metus veikia sanatorijos ir poilsio namai.

Palangoje taip pat yra miesto globos namai.

Dauguma poilsio namų pastatyti sovietmečiu:

• „Baltija“ (1972 m.)
• „Energetikas“ (Šventojoje, įkurta 1966 m. kaip vasaros poilsio bazė, 1986 m. – visus metus veikianti gydymo įstaiga)
• „Gintaras“ (1972 m.; archit. ), vaikų reabilitacijos sanatorija;
• „Guboja“ Šventojoje (archit. Rimantas Buivydas, 1976 m.)
• „Linas“, žemdirbių poilsio namai Vanagupėje (archit. Algimantas Lėckas, 1975 m.), dabar „Palangos linas“
• Lietuvos mokslų akademijos poilsio namai (archit. )
• „Rugelis“ (archit. )
• „Žilvinas“ (archit. Algimantas Lėckas, 1969 m.)
• „Žuvėdra“ (1964 m.)
• 1997 m. įkurta sanatorija „Žvorūnė“ (Monciškėse).

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2021 m.
1823 m.	1863 m.	1897 m.^sur.	1898 m.*	1923 m.^sur.	1939 m.
800	1 350	2 400	2 000	2 000	2 500
1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1976 m.	1979 m.^sur.	1989 m.^sur.	1991 m.
5 685	8 091	11 700	11 980	19 400	20 800
2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2017 m.	2018 m.	2020 m.	2021 m.^sur.
17 623	15 732	15 474	15 385	16 038	16 746
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 15 732 žmonės: Lietuviai – 94,32 % (14839); Rusai – 2,75 % (433); Latviai – 0,97 % (152); Ukrainiečiai – 0,61 % (96); Baltarusiai – 0,25 % (39); Lenkai – 0,21 % (33); Kiti – 0,89 % (140).

2001 m. gyveno 17 623 žmonės: Lietuviai – 94,05 % (16574); Rusai – 2,72 % (480); Latviai – 1,25 % (220); Ukrainiečiai – 0,59 % (104); Baltarusiai – 0,3 % (53); Lenkai – 0,24 % (42); Kiti – 0,85 % (150).

Architektūra ir kultūra

Architektūros paminklai

• Vila „Anapilis“, pastatyta apie 1898 m.
• Vila „Jūros akis“, apie 1900 m.
• 1827 m. įkurta vaistinė (vad. Senoji vaistinė).
• Išlikęs Palangos dvaras (nuo 2008 m. kultūros paminklas). Tai neorenesansinio stiliaus Tiškevičių rūmai, pastatyti 1897 m. pagal vokiečių architekto F. Švechteno projektą. Dabar rūmuose įrengtas Palangos gintaro muziejus. Prie dvaro yra botanikos parkas (įrengtas pagal prancūzų architekto Eduardo Andrė ir belgų dendrologo Beiseno de Kolono projektą), parke yra Birutės kalno koplyčia (XIX a. antroj pusė).
• Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia – neogotikinė bažnyčia su 76 m aukščio bokštu (1897–1907 m., švedų architektas K. E. Strandmanas. Marmurinis interjeras – prancūzų skulptorius Mona).
• .

Kurhauzas

1877 m. grafui J. Tiškevičiui įsigijus sklypą Ronžės upelio kairiajame krante, parengtas miestelio tikrosios būklės planas ir projektinis miestelio plėtros planas. Jame pažymėta ir dabartinė J. Basanavičiaus g. link jūros tilto, kertanti Ronžės upelį palei Klaipėdos – Liepojos kelią numatytą parką. Parko teritorija su keliais laisvai joje stovinčiais pastatais, pavaizduota ir XX a. pradžios vasarvietės ir miestelio pietinės dalies plane. Apie 1877 m. Liepojos kelio ir dab. J. Basanavičiaus gatvės kampe pastatytas vieno aukšto mūrinis pastatas, kuriame įkurtas restoranas „Casino“, tapęs Kurhauzo (vok. kurorto namai) pradžia. 1880 m. Kurhauzo pastatas išplėstas, iki 1905 m. pristatytas antras aukštas, pasodinta liepų alėja. 1909–1914 m. šalia senojo Kurhauzo pastatytas naujas pietinis pastato korpusas, abu statiniai sujungti. Šiaurinio ir pietinio korpusų planai iki šių dienų išliko beveik nepakitę. Labiausiai pasikeitė viduriniojo korpuso planas. Vakariniame pastato fasade 1940 m. panaikintos verandos, jų vietoje pastatytas vieno aukšto priestatas. 1971–1976 m. Kurhauzas rekonstruotas, pakeistas vidaus išplanavimas, interjeras. 2002 m. rugsėjo mėnesį pastatas buvo nuniokotas gaisro, nuo 2012 m. pradėti atstatymo darbai. Mūrinės dalies statybos jau pabaigtos. Šiuo metu atstatoma medinė Kurhauzo dalis. Ją planuojama užbaigti iki 2020 m. pabaigos.

Kiti pastatai

• Palangos Dievo Motinos ikonos „Iverskaja“ cerkvė
• Palangos koncertų salė
• , veikianti vasaros metu S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje
• Palangos observatorija
• „Naglis“ – vienintelis kurorto kino teatras

Skulptūros

Pagrindinis straipsnis – Palangos skulptūros.

Mieste veikia 1982 m. įkurtas Palangos skulptūrų parkas, kuriame yra , Broniaus Vyšniausko, Leono Vytauto Striogos ir kitų Lietuvos skulptorių kūrinių (apie 100 m. piečiau Vasaros estrados).

Žinomiausios Palangos skulptūros, tapusios miesto simboliais:

• „Laiminantis Kristus“ (apie 1907 m., nugriauta 1948 m., atstatyta 1993 m.)
• „Eglė žalčių karalienė“ (Robertas Antinis, 1960 m.)
• „Jūratė ir Kastytis“ (Nijolė Gaigalaitė, 1959–1961 m.)
• Šventojoje – „Žvejo dukros“ (1982 m., autorė Zuzana Pranaitytė)

Muziejai

• Gintaro muziejus, atidarytas 1963 m. rugpjūčio 3 d. buvusiame Palangos dvare. 15 salių, 4500 eksponatų.
• Skulptoriaus ir dailininko Antano Mončio namas-muziejus, atidarytas 1999 m. liepos 10 d. Yra apie 200 autoriaus darbų.
• Jono Šliūpo, pirmojo Palangos burmistro memorialinė sodyba.
• Insektariumas, vienintelis Lietuvoje specializuotas nariuotakojų zoologijos sodas. Atidarytas 2014 m. birželio 21 d., turi apie 200 gyvų eksponatų, egzotinių .

Kitos įžymybės

• 1997 m. pastatytas 470 m Jūros tiltas
• Josifo Brodskio tiltas per Rąžę
• Miesto pietuose, piečiau Gintaro muziejaus, yra rozariumas (rožių sodelis), stūkso Birutės kalnas ir Žemaičių kalnelis, prie Parko administracijos pastato − oranžerija.
• Į šiaurę nuo Palangos, pajūryje − Naglio kalnas.
• Mieste yra „Ramybės“ kultūros centras, muzikos klubas „Vandenis“.
• Prie Nemirsetos – hipodromas.
• Prie Šventosios, rytinėje kelio į Liepoją pusėje − „Didžiųjų ir mažųjų takas“, Šventosios senoji bažnyčia.
• Palangos miesto civilinės kapinės.
• Paminklinis akmuo 2-ojo pasaulinio karo metu nužudytiems žydams Botanikos parko teritorijoje, apie 300 m. piečiau Birutės kalno.
• Palangos žydų kapinės. Skirtos 2-ojo pasaulinio karo metu nužudytiems žydams. Palangos miške, privažiavimas iš Palanga – Darbėnai plento apie 1 km nuo posūkio iš Liepojos plento, pėsčiomis dar apie 0,5 km. Netoli Palangos karjero.
• Palangos žydų senosios kapinės. Pajūrio šilo ruože, apie 300 m. šiauriau Naglio kalno, pasiekiamos bėgimo taku „Labrytys“.
• Palangos miestiečių kryžius XVIII a. maro aukoms atminti. Palangos miške, privažiavimas kaip prie žydų kapinių iš plento Palanga − Darbėnai. Prie Palangos karjero. Pėsčiomis pasukti į priešingą pusę nuo žydų kapinių.
• Palangos II pasaulinio karo aukų kapinės – tarybinių karių kapinės. Bendras II pasaulinio karo metu žuvusių tarybinių karių kapas Palangos centre, prieš Palangos bažnyčią.
• Paminklas pionierių stovyklos tragedijai įamžinti. Pietinėje miesto pusėje, Vytauto g., prieš miesto skaityklą.
• Tremtinių kryžius ir paminkliniai akmenys, skirti trėmimo vietų tremtiniams. Prie Senosios vaistinės.

Renginiai

• Nuo 1994 m. vyksta kasmetinė vasarinė vaikų dainų šventė „“;
• Nuo 2000 m. vasarą netoli Palangos įrengiamoje lenktynių trasoje vyksta „1000 kilometrų lenktynės“;
• Nuo 2003 m. vyksta „Palangos stinta“, kasmetinis renginys J. Basanavičiaus gatvėje;
• Nuo 2004 m. vyksta metinė vadovų konferencija „“;
• Nuo 2005 m. kasmet vyksta tarptautinis linijinių šokių festivalis „Draugystės tiltas“;
• Nuo 2012 m. įvairiose Palangos erdvėse vyksta tarptautinis M. K. Čiurlionio klasikinės muzikos festivalis;
• Nuo 1990 m. pavasarį vyksta folkloro festivalis „Jurginės“, skirtas atbundančiai gamtai. Jame dalyvauja įvairių Lietuvos regionų folkloro kolektyvai, demonstruojami Lietuvos regionų Jurginių papročiai, kulinarinis paveldas, tradiciniai šokiai ir instrumentai;
• Vasaros sezono atidarymas, didžiausia miesto šventė. Trunka tris dienas, vyksta koncertai ir parodos, rengiamas tradicinis kermošius „Palangos Juzė“;
• Pučiamųjų muzikos koncertų ciklas „Dūdų vasara“. Visą vasarą vasarą trunkantis renginys. Palangos Birutės parko rotondoje atliekami pučiamųjų orkestro kūriniai;
• „I love Palanga“ – kultūrinė erdvė, kur visą vasarą vyksta kino filmų peržiūros, žaidimai, kūrybinės dirbtuvės, muzikiniai susitikimai, tiesioginės radijo laidų transliacijos;
• Muzikos festivalis „Ave Maria“. Skirtas paveikslui „Švč. Mergelė Marija su vaikeliu“;
• Klasikinės muzikos koncertų ciklas „Nakties serenados“ – Palangos Birutės parke, Gintaro muziejaus pietinėje terasoje, rugpjūčio pradžioje vyksta Lietuvos kamerinio orkestro koncertai.
• Birutės parko diena – meno priemonėmis: spektakliais, folkloro kolektyvų pasirodymais, menininkų kūryba, teatralizuotomis akcijomis, floristikos darbais pasakojama gyvoji parko istorija.
• Šventė „Palangos stalas“ – pasibaigus vasaros sezonui, rengiamos vaišės, pramogos, minima tarptautinė turizmo diena;
• Koncertų ciklas „Muzikos vakarai kurhauze“ – visus metus, išskyrus vasarą, vykstančios programos, pasižyminčios žanrų įvairove: simfoninės muzikos koncertai, kameriniai koncertai, šokio/baleto spektakliai, mokymai.

Žiniasklaida

1931–1933 m. Palangoje buvo leidžiamas žurnalas „Lietuvos pliažas“. Eina laikraščiai „Vakarinė Palanga“, „Palangos tiltas“.

Veikia radijo stotis „HOT Fm“. Muzikinė-pramoginė programa visą parą. Transliuojama 88.7 FM Palangoje, 93.3 FM Klaipėdoje, 96.8 FM Vilniuje, 105.6 FM Маžeikiose. Veiklos pradžia 2002 m. gruodžio mėn.

Sportas

Krepšinis

Miestą Nacionalinės Krepšinio Lygos (NKL) pirmenybėse atstovauja „Palangos Kuršių“ krepšinio klubas.

Futbolas

• „Palangos“ futbolo klubas.
• Palangos futbolo stadionas.

Žymūs žmonės

• Jonas Šliūpas (1861–1944), gydytojas, medicinos, humanitarinių ir teisės mokslų daktaras, pirmasis Palangos burmistras.
• Julius Bruckus (1870–1951), istorikas ir lietuvių politikas (Ministras Žydų reikalams).
• Borisas Bruckus (1874–1938), ekonomistas, agronomas.
• Vladas Jurgutis (1885–1966), kunigas, ateitininkų pradininkas, ekonomikos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos Banko organizatorius, neoficialiai laikomas lito „tėvu“.
• Vladas Puškorius (1893–1958), dainininkas ir vargonininkas.
• Balys Dvarionas (1904–1972), kompozitorius, 1953–1972 m. vasaras praleisdavęs Palangoje, Birutės al. 6. Palaidotas Palangos kapinėse, bareljefą prie namo ir antkapį sukūrė skulptorius Regimantas Midvikis ir architektas G. Sprindys.
• Jonas Žemaitis-Vytautas (1909–1954), generolas, Lietuvių Pasipriešinimo sovietams organizatorius.
• Alfredas Tiškevičius (1913–2008), grafas, Palangos garbės pilietis.
• Ignas Pikturna (1924–2005), rašytojas, gimęs Palangoje.
• Ramutė Skučaitė (g. 1931 m.), rašytoja, gimusi Palangoje.
• Laimonas Tapinas (1944–2022), rašytojas, vertėjas, žurnalistas, kino istorikas ir kritikas, gimęs Palangoje.
• Aušra Maldeikienė (g. 1958 m.), Lietuvos ir Europos politikė, ekonomistė, dėstytoja, mokytoja, publicistė, ekonomikos vadovėlių, knygų autorė, gimusi Palangoje.
• Audrys Antanaitis (g. 1959 m.), žurnalistas, lingvistas, esperantininkas.
• Rokas Ūzas (g. 1988 m.), krepšininkas.
• Justė Juozapaitytė (g. 1990 m.), modelis, grožio konkursų dalyvė.

Galerija

• J. Basanavičiaus gatvė
• Palangos tiltas
• Paplūdimys
• Jūratės ir Kastyčio fontanas
• J. Basanavičiaus biustas
• Katalikų bažnyčia
• Stačiatikių koplyčia
• Birutės kalno koplyčia
• Eglės žalčių karalienės skulptūra Palangos Botanikos parke
• Tiškevičių rūmai
• Per Palangą tekanti Rąžės upė, J. Brodskio tiltas
• Senoji vaistinė

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Полангенъ. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 24 (47) : Повелительное наклонение — Полярные координаты. С.-Петербургъ, 1898., 259 psl. (rus.)
3. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 160 psl.
4. Palanga. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-01-04.
5. Kazimieras Būga. Rinktiniai raštai, t. III. Vilnius, 1961. p. 609.
6. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 152–154
7. Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. – Kaunas, „Šviesa“, 2008. // psl. 41
8. Vladas Žulkus Palangos pavadinimo kilmė, baltu.lt
9. Zigmas Tamakauskas Palnga – Lietuvos langas į jūrą, XXI amžius, 2006 spalio 4 d.
10. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba: Meteorologiniai rekordai Lietuvoje 2010-08-07 iš Wayback Machine projekto.
11. Jurga Palangytė Palanga. Svarbiausios istorijos datos 2010-09-30 iš Wayback Machine projekto., pgm.lt
12. Vytautas Kazakevičius Vikingų ir baltų genčių konsolidacijos laikotarpis// Ginautas Zabiela (red.) Lietuvos istorija II t. Vilnius: Baltos lankos, 2007. P.318-320; 327.
13. Vytautas Kazakevičius Vikingų ir baltų genčių konsolidacijos laikotarpis// Ginautas Zabiela (red.) Lietuvos istorija II t. Vilnius: Baltos lankos, 2007. P.322.
14. Žulkus V. Seniausios miesto užuomazgos // Palangos istorija. Sud. V. Žulkus. Klaipėda: 1999. P. 77.
15. Nikžentaitis A. Palanga – danų įkurta gyvenvietė? // Palangos istorija. Sud. V. Žulkus. Klaipėda: 1999. P. 105–106.
16. J.Kiaupienė, I.Lukšaitė. Lietuvos istorija V tomas. Vilnius: Baltos lankos, 2003. P.595.
17. Palangos istorija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-01-04.
18. Gintautas Sliesoriūnas. Lietuvos istorija VI tomas. Vilnius: LII leidykla, 2015. P.547.
19. Palangos dvaras 2019-12-08 iš Wayback Machine projekto., archyvai.lt
20. Tamara Bairašauskaitė, Zita Medišauskienė, Rimantas Miknys. Lietuvos istorija VIII t. I dalis. Vilnius: Baltos lankos, 2011. P.38; 48.
21. Danutė Mukienė. Palangos grąžinimas Lietuvai 2020-02-20 iš Wayback Machine projekto., samogitia.mch.mii.lt
22. Połąga. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VIII (Perepiatycha — Pożajście). Warszawa, 1887, 707 psl. (lenk.)
23. „Žydų paveldo pėdsakais Palangoje“. Visit-palanga.lt. Nuoroda tikrinta 2022-08-29.
24. Lietuvos aidas, 1938-05-12, Nr. 210 (4019)
25. Holocaust Atlas
26. Vakarų ekspresas
27. Holocaust Atlas
28. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
29. Palanga. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 743 psl.
30. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
31. Palanga. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 418 psl.
32. , Algimantas Miškinis, Adolfas Tautavičius. Palanga. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 276
33. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
34. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
35. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
36. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
37. 2011 m. surašymo duomenys 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
38. 2001 m. surašymo duomenys 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
39. 1877 m. miestelio išplėtimo projektinis planas. / Miškinis A. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. T III. Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai. II knyga.
40. XX a. pradžios vasarvietės ir miestelio pietų dalies planas. Miškinis A. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. T III. Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai. II knyga.
41. Genienė Z. Vietinės reikšmės architektūros paminklas. Kurhauzas Palangoje, Vytauto 45. Istoriniai tyrimai. Istorinė apybraiža.//Klaipėda: PKI, 1983 m.
42. LDM informacija 2014-01-02 iš Wayback Machine projekto.
43. https://zemaitiuzeme.lt/aktualijos/jurginiu-sventes-tradicija-palangoje/

• Palanga Kuršo gubernijoje

Nuorodos

Palanga – kelionių gidai, susiję su straipsniu

• Palangos savivaldybės svetainė 2004-11-21 iš Wayback Machine projekto.
• Palangos turizmo informacijos centras
• Palangos grąžinimas Lietuvai 2020-02-20 iš Wayback Machine projekto.
• Palanga: įvykiai, skaičiai, faktai 2006-06-23 iš Wayback Machine projekto.