Laimonas Tapinas

Laimonas Tapinas
Gimė	1944 m. birželio 6 d. Palanga
Mirė	2022 m. gegužės 28 d. (77 metai) Vilnius
Palaidotas (-a)	Antakalnio kapinėse
Sutuoktinis (-ė)	Violeta Rukšaitė-Tapinienė
Vaikai	Andrius Tapinas
Veikla	rašytojas, žurnalistas, kino istorikas ir kritikas
Partija	1977 m. SSKP
Alma mater	1970 m. Vilniaus V. Kapsuko universitetas

Jonas Laimonas Tapinas (1944 m. birželio 6 d. Palangoje – 2022 m. gegužės 28 d. Vilniuje) – Lietuvos rašytojas, vertėjas, žurnalistas, kino istorikas ir kritikas.

Gyvenimas

Tėvas kilęs iš Latvijos. Mokėsi Kunigiškių pradinėje mokykloje, 1951–1962 m. Palangos vidurinėje mokykloje (baigė aukso medaliu). 1962–1970 m. studijavo Vilniaus V. Kapsuko universiteto (VU) Istorijos-filologijos fakultete.

1964–1968 m. laikraščio „Sportas“ žurnalistas, 1968–1971 m. žurnalo „Švyturys“ redaktorius, skyriaus vedėjas. Nuo 1971 m. VU Žurnalistikos katedroje dėstė partinės ir sovietinės spaudos istoriją, vėliau – žurnalistikos teoriją, kino teoriją ir istoriją, žurnalistikos etiką. 1978 m. Leningrado valstybiniame teatro, muzikos ir kinematografijos institute apgynė disertaciją „Lietuvos TSR kino publicistikos istorija“, menotyros mokslų kandidatas. 1978–1979 m. stažavosi Naujosios Sorbonos universitete. 1982 m. suteiktas docento vardas.1984–1988 m. VU Žurnalistikos katedros, 1988–1990 m. VU Radijo ir televizijos katedros vedėjas.

Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, nuo 1990 m. sąjungos valdybos Prezidiumo narys. 1990–1992 m. Lietuvos radijo ir televizijos valdybos pirmininkas, 1992–1995 m. generalinis direktorius. 1991 m. inicijavo abiejų VU Istorijos fakulteto žurnalistikos katedrų reorganizavimą į Žurnalistikos institutą, aktyviai dalyvavo steigiant VU Komunikacijos fakultetą. 1991 m. rugsėjo 1 d. – 1992 m. rugpjūčio 31 d. VU KF Žurnalistikos instituto direktorius, nuo 1995 m. docentas. Nuo 1994 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. 1995 m. dienraščio „Lietuvos rytas“ politinis apžvalgininkas. 1995 m. įkūrė Lietuvos žurnalistikos centrą, buvo jo direktorius. 1996–1998 m. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininkas.

1998 m. ištiko insultas, tačiau valios pastangomis grįžo prie kūrybinės veiklos. Nuo 2002 m. birželio 1 d. (Vyriausybės) nutarimu skirta pirmojo laipsnio valstybinė pensija.

Bibliografija

• Tarybų Lietuvos dokumentinis kinas: medžiaga lektoriui. – Vilnius: Žinija, 1975. – 18 p.
• People and times in the Lithuanian cinema. – Vilnius: Mintis, 1980. – 67 p.: iliustr.
• Mensch und Zeit im Litauischen Film. – Vilnius: Mintis, 1980. – 68 p.: iliustr.
• Кино Литвы. – Москва, 1981. – 32 p.: iliustr.
• Iliuzijų mugėje: dokumentinė proza. – Vilnius: Mintis, 1983. – 280 p.: iliustr.
• Lietuvos kinematografininkai. – Vilnius: Mintis, 1986. – 139 p.: iliustr.
• Nešk, Dauguva, atminimą: apybraižos. – Vilnius: Vyturys, 1988. – 236 p.: iliustr. –
• Apie filmo suvokimą: metod. rekomendacijos. – Vilnius: Respublikinė kino filmų nuomojimo kontora, 1988. – 36 p.
• Medyje angelas verkia: aktoriaus Broniaus Babkausko gyvenimo ir kūrybos kronika. – Vilnius: Vaga, 1991. – 349 p.: iliustr.
• Septynios vienatvės Paryžiuje: dokumentinė proza. – Kaunas: Spindulys, 1993. – 473 p.
• Karštos dienos Atlantoje. – Vilnius: LTOK leidykla, 1997. – 133 p.: iliustr. –
• Oskaras Milašius, arba Septynios vienatvės Paryžiuje. – Kaunas: Dajalita, 1999. – 509 p.: iliustr. –
• Imk, klajokli, žibintą vilties: poeto ir diplomato Jurgio Baltrušaičio gyvenimo kronika. – Vilnius: Alma littera, 2000. – 517 p. –
• Žiniasklaidos bylos Europos žmogaus teisių ir Lietuvos teismuose. – Vilnius: Danielius, 2002. – 187 p. –
• Prarasto laiko nebūna: atsiminimai. Vilnius: Alma littera, 2004. – 284 p. –
• Laiškanešys, pasiklydęs dykumoje: Vytauto Žalakevičiaus kūrybos ir gyvenimo pėdsakais. – Vilnius: Alma littera, 2008. – 442 p. –

Įvertinimas

• 1985 m. Vinco Mickevičiaus-Kapsuko premija, už knygą „Iliuzijų mugėje“
• 1994 m. Vinco Kudirkos premija, už knygą „Septynios vienatvės Paryžiuje“
• 1996 m. DLK Gedimino 4 laipsnio ordinas
• 2002 m. Vytauto Gedgaudo premija, už knygą „Imk, klajokli, žibintą vilties“
• 2003 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius
• 2005 m. Juozo Tumo-Vaižganto premija, už knygą „Prarasto laiko nebūna“
• 2014 m. LR KM garbės ženklas „Nešk savo tiesą ir tikėk“
• 2017 m. Vyriausybės kultūros ir meno premija

Šaltiniai

1. Laimonas Tapinas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-08-01. Nuoroda tikrinta 2022-05-31.
2. Mirė garsus žurnalistas, rašytojas Laimonas Tapinas. lrt.lt. 2022-05-29. Nuoroda tikrinta 2022-05-31.
3. Dviese, kaip anuomet Paryžiuje // Lietuvos žinios, 2009-11-17, Nr. 266 (12493)
4. http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=T&sritis=H
5. Laimonas Tapinas. Lietuvos kinematografininkai. – Vilnius: Mintis, 1986. – 108 psl.
6. Laimonas Tapinas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 262
7. Kas yra kas Lietuvoje: Lietuvos pasiekimai 2008. – Kaunas: Neolitas, 2008. – 1150 psl.
8. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 502 psl.
9. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.5647
10. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.15196
11. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.166459
12. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.24355
13. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.205777
14. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/e96e54d1dbbe11e69c5d8175b5879c31